„Swedbank“ keičia taisykles: savo pinigų taip lengvai nebegausite

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pamažu, regis, daromės vis mažesniais savo pinigų, laikomų bankuose, šeimininkais. Štai, pavyzdžiui, nuo rugpjūčio 1 d. „Swedbank“ klientai išvis negalės išsiimti mažesnės nei 2000 eurų sumos banko padaliniuose.

Tą jie galės padaryti tik bankomatuose. Taigi galimybių išgryninti savo pinigus vis mažėja.

Apie planuojamus pokyčius „Swedbank“ pranešė kai kuriuose laikraščiuose. Juose pranešam, kad sumas, mažesnes nei 2000 eurų galima bus išgryninti tik bankomatuose, o į banko padalinius, teikiančius grynųjų pinigų paslaugas, kreiptis bus galima tik dėl didesnių nei 2000 eurų sumų, nes jos padaliniuose nebus išmokamos. Taigi pametę kortelę, ją sulaužę ar atsidūrę panašioje situacijoje klientai susidurs su kliūtimis, mat norėdami išsiimti pinigų jie padalinyje turės išsiimti mažiausiai 2000 eurų.

Be to, nuo rugpjūčio 1 d. keičiasi ir grynųjų pinigų įnešimo tvarka. Privatūs klientai, norintys įnešti į sąskaitą didesnę nei 10 tūkst. eurų per mėnesį sumą, galės tą padaryti tik grynųjų pinigų paslaugas teikiančiuose banko padaliniuose. Taip pat jie turės nurodyti įnešamų pinigų kilmę ir pateikti tą patvirtinančius dokumentus.

Su debeto kortele sumas iki 10 tūkst. eurų per mėnesį bus galima įnešti bankomatuose, o su kredito kortele galimybės įnešti pinigų bankomate išvis nebebus.

Tuo metu verslo klientams įnešamų pinigų suma bankomatuose bus ribojama iki 15 tūkst. eurų tiek naudojantis debeto, tiek galios, tiek kredito kortelėmis.

Didesnę nei 15 tūkst. eurų sumą verslo klientai galės įnešti tik banko padaliniuose.

Skatinami naudotis bankomatais

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pripažino, kad šiuo metu bendroji įnešamų pinigų suma bankomatuose nėra ribojama, o klientų aptarnavimo padaliniuose galima išgryninti neribotą grynųjų kiekį.

„Tiesa, reikia paminėti, kad ne visi banko padaliniai atlieka operacijas grynaisiais. Be to, pastebime, kad grynųjų pinigų išėmimas padalinyje, šią operaciją atliekant banko darbuotojui, yra vis mažiau naudojama. Klientai renkasi naudotis bankomatais ir už prekes bei paslaugas atsiskaito mokėjimo kortele“, – pažymėjo jis.

Jis paaiškino, kad sprendimas keisti pinigų gryninimo ir įnešimo politiką buvo priimtas dėl pačių žmonių patogumo.

„Swedbank“ bankomatų, kuriuose galima išsigryninti pinigų, šiuo metu yra daugiau kaip 420. Tuo metu banko padalinio darbuotojų prioritetas yra klientams teikti konsultacijas sudėtingesniais finansiniais klausimais – patarti investavimo, kaupimo senatvės pensijai ar vaikų ateičiai ir pan. klausimais.

Klientai bankomatuose išsigryninti pinigus gali ne tik greičiau, bet ir pigiau. Išgryninimas „Swedbank“ bankomatuose iki 580 eurų, priklausomai nuo turimo paslaugų plano, per mėnesį yra nemokamas, o viršijus šią sumą taikomas įkainis 0, 4 proc. nuo viršytos sumos. Banko padaliniuose išgryninimas kainuoja 1 proc. nuo pirmojo euro ir minimalus mokestis yra 3 eurai“, – sako jis.

Paklaustas, ką reikės daryti žmonėms, pametusiems kortelę, ją sulaužiusiems ir pan., mat jie bus priversti nusiimti ne mažiau nei 2000 eurų banko padaliniuose, jis teigė, kad bankas ieškos tinkamiausio sprendimo.

„Jei banko kortelė yra prarasta ar sugadinta, apie šį įvykį reikia nedelsiant informuoti kortelę išdavusį banką, ją užblokuoti ir užsakyti naują kortelę. Jei kortelę praradęs klientas nori nusigryninti pinigų ar turėti laikiną kortelę atsiskaitymams, bankas visada ieško tinkamiausio sprendimo klientui.

Todėl tokiais atvejais patariame nedelsiant kreiptis į banką ir išsakyti savo poreikius – jums gali būti išduota laikina mokėjimo kortelė, ieškoma sprendimo grynųjų pinigų išėmimui iš kliento sąskaitos arba rastas kitas sprendimas“, – tvirtina jis.

Kiti bankai kol kas pokyčių neplanuoja

DELFI kreipėsi į kitus didžiuosius šalyje veikiančius bankus, siekiant išsiaiškinti, ar nesulauks panašių pokyčių kitų bankų vartotojai.

SEB banko atstovė spaudai Jovita Bazevičiūtė pažymėjo, kad apribojimo, kokią sumą pinigų galima išsigryninti, SEB banke nėra, tačiau jei klientas pageidauja pasiimti daugiau nei 15 tūkst. eurų – jis apie tai turėtų pranešti bankui ir užsisakyti reikiamą lėšų sumą iš anksto.

„Taip klientas bus užtikrintas, kad atvykęs į banko skyrių jis galės sklandžiai pasiimti pageidaujamą sumą pinigų.

Apribojimų, kiek iš viso klientas gali tokiu būdu įmokėti grynųjų pinigų į sąskaitą, – taip pat nėra, tačiau vienos operacijos metu galima įmokėti iki 150 kupiūrų“, – sako ji.

J. Bazevičiūtė patikino, kad šiuo metu jokie pokyčiai šioje srityje nėra planuojami.

Tuo metu „Luminor“ banko Kasdieninių paslaugų pardavimų valdymo skyriaus vadovė Miglė Pletkuvienė teigė, kad bankas nuolat siekia mažinti grynųjų pinigų naudojimą kasdieninėse operacijose ar skyrių veikloje, tačiau didesnių pokyčių, susijusių su pinigų gryninimu ar grynųjų pinigų operacijomis skyriuose artimiausiu metu neplanuojama.

„Mūsų klientai gali išgryninti bankomatuose pagal kortelių dienos gryninimo limitus, įnešamos sumos nėra ribojamos, tik ribojamas kupiūrų skaičius įnešant per vieną kartą“, – teigė ji.

Lietuvos bankas: atsiskaitymai negrynaisiais siejami su šalies pažanga

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius teigė, kad Lietuvos bankas tik skatina atsiskaitymus negrynaisiais pinigais ir yra aktyvus, siekdamas tokių atsiskaitymų plėtros.

„Lietuva kaip dalis Šiaurės Baltijos regiono atsilieka pagal atsiskaitymų negrynaisiais pinigais naudojimą. O būtent atsiskaitymai negrynaisiais pinigais siejami su šalies pažanga, inovatyvumu ir didesniu konkurencingumu.

Todėl esame parengę Nacionalinės mokėjimo strategijos projektą, kuriame numatyta išplėtoti infrastruktūrą, sudarančią sąlygas masiškai atlikti bekontakčius ir momentinius mokėjimus, padidinti mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimą ir įtaką sprendimams dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų, stiprinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais ir skatinti įpročius jais naudotis.

Tai įgyvendinus, būtų galima pasiekti Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte numatytą tikslą – pasiekti, kad 2020 m. Lietuvos gyventojams būtų prieinami bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti elektroniniai mokėjimai, kurie atitiktų gyventojų ir ūkio subjektų poreikius ir būtų masiškai naudojami“, – sakė jis.

Tuo metu Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė priminė, kad visi vartotojai turi teisę užsisakyti ir gauti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio paslaugą už fiksuotą mokestį. Šios paslaugos kas mėnesį turi būti teikiamos be papildomų mokesčių.

Pagrindinį mokėjimo sąskaitos krepšelį sudaro:

  • el. bankininkystė, saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė su SMS žinutėmis, kodų generatorius ir pan.);
  • neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
  • neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu;
  • mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele;
  • ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas;
  • grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.

Pabrėžiama, kad už šias paslaugas gyventojams negali būti taikomas didesnis nei 1,50 euro, o nepasiturintiems gyventojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, – ne didesnis nei 0,75 euro mokestis.

„Vartotojai turi teisę užsisakyti ir gauti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio paslaugą, tačiau dėl papildomų paslaugų teikimo bankai gali pasirinkti ir kitokį veiklos modelį. Svarbu, kad visais atvejais bankų pasirenkamas veiklos modelis neprieštarautų teisės aktams ir nepažeistų vartotojų teisių“, – teigė R. Babkauskaitė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

133 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kalniečių parko atidarymo proga – nemokamas filmo „100 metų kartu“ seansas

Su 16-mete Kaune pramogavęs turtuolis A. Perezas JAV sėdo už grotų

Į telefonus įlindusiems pėstiesiems ir beatodairiškiems vairuotojams ruošia apynasrį

Nužudymu kaltinamam M. Mažeikai-Asilui sušvelninta kardomoji priemonė

Skirtingi mastai: „Sūduva“ uždirbo daugiau premijų nei „Žalgirio“ krepšininkai

Policija vis dar aiškinasi, kas sužalojo „BMW“ sėdinčios mergaitės koją

Kaune kapitališkai sutvarkytos gatvės vėl išraustos

Reikalinga kauniečių pagalba: ieškomas žmogus už gėrimus nesumokėjo 9,4 tūkst.

Ramučių gyventojai nebeištvėrė: reikalauja griebtis veiksmų nedelsiant arba užsidaryti visai

Tartasi dėl automagistralės rekonstrukcijos ties Kaunu