Kaune esančioje Nemuno saloje, „Žalgirio“ arenos pašonėje, iškils daugiafunkcinis vandens sporto centras, kuris po savo stogu talpins ne tik olimpinio dydžio baseiną, bet ir SPA zoną.
Pagal architektų pasiūlytą viziją, statinį ketinama integruoti į natūraliai susiformavusį salos reljefą. Dar vienas išskirtinis sprendimas yra susijęs su šiltuoju metų laiku, kuomet baseino erdves būtų galima transformuoti į atviras lauko erdves.
Dar prieš dešimtmetį pradėjus trejus metus trukusias „Žalgirio“ arenos statybas buvo svarstymų, jog šalia galėtų iškilti arenos funkcijas papildantis statinys. Tiesa, tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet statinį projektavusių architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai skirtos komunikacijos. Šiandien tai, apie ką anuomet nedrąsiai svajojo arenos architektai, Kaunas ruošiasi paversti realybe.
„Visi Kaune esantys baseinai yra perpildyti. Niekas neabejoja, kad Kaunui reikia naujų baseinų. Analizuojant, kuriose miesto vietose jie galėtų atsirasti, paaiškėjo, kad didžiausiam skaičiui kauniečių būtų patogiausia pasiekti centre esantį objektą. Labai svarbu tai, kad kauniečių poreikis sutampa su arenos poreikiu“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Taps svarbia „Žalgirio“ arenos dalimi
Svarbiausiu daugiafunkcinio vandens sporto centro akcentu neabejotinai bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 m ilgio, 10 takelių baseinas, greta kurio galėtų būti įrengtos 700 vietų tribūnos. Planuojama, jog statinys bus tiek fiziškai, tiek funkciškai sujungtas su „Žalgirio“ arena. Pasak arenos vadovo Pauliaus Motiejūno, nauja sporto bazė leis išspręsti esminę problemą, neleidžiančią „Žalgirio“ arenoje organizuoti svarbiausių pasaulinio lygio vandens sporto varžybų.
„Šis baseinas taps svarbia viso „Žalgirio“ arenos komplekso dalimi. Tai bus daugiafunkcinis objektas, skirtas ne tik treniruotėms ir varžyboms, bet ir kauniečių laisvalaikiui. Tam bus skirtas SPA kompleksas, maitinimo ir kitoms paslaugoms skirtos erdvės. Vandens sporto centro statymas bus tolimesnė arenos plėtra arba, kitais žodžiais tariant, jos rekonstrukcija. Todėl atsakomybė už architektūrinius sprendimus guls ant areną projektavusios E. Miliūno studijos komandos pečių“, – sakė „Žalgirio“ arenos vadovas Paulius Motiejūnas.
Planuoja išskirtinį sprendimą
Pasak E. Miliūno studijos architekto Aurimo Ramanausko, baseinas bus integruotas į vakarinėje arenos pusėje esantį reljefą.
„Siekiant maksimaliai išsaugoti Nemuno salos žaliuosius plotus, planuojamas statinys išnaudos esamą reljefą, kuris susilies su statiniu ir taps jo želdintu stogu. Tai bus parko statinys, nekartojantis gretimai esančių miesto pastatų formų. Pagrindinių baseino patalpų orientacija bus į pietų pusę, į Nemuną. Tai suteiks galimybes vasaros sezono metu baseino patalpas transformuoti į atviras lauko erdves“, – akcentavo architektas.
Svarstoma galimybė greta baseino įrengti ir lauko čiuožyklą su stacionaria ledo šaldymo įranga, taip pat – krepšinio ir mini futbolo aikšteles, rūbines ir dušus Nemuno saloje sportuojantiems žmonėms bei vaikų žaidimų aikšteles.
Siūloma, jog pastato energijos šaltiniai būtų atsinaujinantys. Tam būtų galima naudoti geoterminę šilumą, o vasaromis patalpų vėsinimui naudoti iš žemės imamą pasyvų šaltį. Vandens šildymui siūloma naudoti termodinamines saulės baterijas.
Papildyta
Naujiems objektams ruošėsi iš anksto
Pasak savivaldybės, pradėjus „Žalgirio“ arenos statybas, svarstyta, jog šalia galėtų iškilti ją papildantis statinys. Tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai skirtos komunikacijos.
„Jis buvo planuotas, visos komunikacijos atvestos ženkliai didesnės, kad būtų galimybė tokį objektą statyti, bet projektas buvo vienas tuo metu – Kauno arenos, su galimybe plėsti“, – apie baseiną BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Jo teigimu, kol kas nėra žinoma, kiek baseinas galėtų kainuoti, nes nėra atlikta studija, kokie būtų poreikiai, todėl tikslūs būsimo baseino parametrai paaiškės tik išsiaiškinus poreikius.
„Čia tik pimasis startas, kad tokia mintis yra, o koks objektas ten atsiras, dar tikrai yra diskusijų klausimas. Sprendinio galutinio tikrai dar nėra“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Taip pat kol kas nėra nuspręsta, ar tokiam objektui būtų sudaroma nauja koncesijos sutartis, ar ieškoma kitų finansavimo šaltinių. G. Petrauskas prognozavo, kad daugiau detalių turėtų paaiškėti iki vasaros. Kol kas pateiktos vizualizacijos, pasak jo, yra preliminarūs pasiūlymai, architektų parengti svarstant, koks objektas šioje vietoje būtų tinkamiausias.
