Žydų indėlis tarpukario Kaunui

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Dar praeitame amžiuje Kaune gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, šiandien jų skaičius vos viršija 300. Kaip šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo tarpukariu? 

Apie žydų istoriją pasakoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir žydų dokumentų kolekcininkas Michailas Duškesas.

Pakvietė Vytautas Didysis 

Pasiteiravus apie žydų atsiradimą Kaune, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas paminėjo, kad dar Vytautas Didysis juos čia pakvietęs kaip gerus prekybininkus. XIV a. pab. Vytautas Didysis  išleido privilegiją Bresto žydų bendruomenei, ja vėliau vadovavosi ir kitų miestų Lietuvos žydai. Privilegija aiškino Lietuvos gyventojų ir žydų mažumos tarpusavio santykius.

„Vytautas Didysis pakvietė žydus, kad pakeltų ekonomiką, nes jie buvo geri prekybininkai. Sudarė jiems tinkamas sąlygas įsikurti, taip jie likosi gyventi iki šiol. Tiesa, didžioji dalis stipriai nukentėjo per Holokaustą, buvo ištremti, nužudyti. Tarpukariu Lietuvoje žydai irgi turėjo palankias sąlygas gyventi ir prisidėti prie miesto augimo, jie galėjo laisvai prekiauti, gyventi kur nori. Religingų žydų šeimos būdavo didelės: kiek duoda Dievas, tiek augini vaikų. Štai mano tėvų šeimoje augo 9, mūsų rabinas turi 11 vaikų, bendruomenė augo. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4 tūkst. žydų, iš jų Kaune – daugiau kaip 300″, – pasakojo G. Žakas.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas./R. Tenio nuotr.

Pradžia – Slabodkėje

Žydai Kauno teritorijoje minimi dar XV amžiuje, tačiau tik probėgšmais. Iš pradžių Kaune buvo drausta apsigyventi žydams, tad jie ėmė telktis Vilijampolės gyvenvietėje, Radvilų įkurtoje dar XVII a. vid. (prie Kauno prijungta tik 1919 m.). Žydų šiame miestelyje itin pagausėjo XVIII amžiuje. Nuo 1858 m. žydams oficialiai leista kurdintis jau visame mieste.

Vilijampolėje, dar vadintoje Slabada, Slabodke, XVIII a. pastatyta pirmoji mūrinė sinagoga Kaune, kurioje virė bendruomenės gyvenimas: vyko religinės apeigos, studijos, susitikimai. Vilijampolėje veikė viena didžiausių ir žymiausių Europoje rabinų mokyklų – Vilijampolės ješiva. Į ją studijuoti atvykdavo žmonės iš daugybės pasaulio šalių: Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt. Kaune gyveno didieji rabinai: I. Salanteris, Icchakas Elchananas Spektorius; Vilijampolės ješivos, pasaulietinės žydų literatūros hebrajų kalba pradininkas Abraomas Mapu.

Kaunas tapo litvakų centru

G. Žakas pasakoja, kad Kaunas tapo vienu iš litvakų santalkos centrų. „Kaunas buvo litvakų lopšys, sostinė. Kaune prieš trėmimus, žudymus gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dalis sugrįžo, pvz., mano tėvas iš Vokietijos koncentracijos stovyklos Dachau su broliu Lietuvon grįžo ieškoti giminių. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko 10 tūkst. į Izraelį, Ameriką, daug į Vokietiją. Aš pats turėjau galimybę išvykti į Ameriką, tačiau likau gyventi Kaune, nes tai mano gimtasis miestas“, – kalbėjo G. Žakas.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pažymi, kad Lietuvos žydai – litvakai – pasaulyje gerbiami žmonės. „Litvakai pasaulyje – tai superbrendas, jei pasakai pasaulyje, kad esi žydas, kilęs iš Lietuvos – laiko tokį išskirtiniu, kilmingu, garbingu“, – sakė M. Duškesas.

Dirbo miesto taryboje, stojo į Lietuvos kariuomenę

Įvairiose sferose žydai prisidėjo prie Lietuvos klestėjimo. Devynioliktame amžiuje jie itin stipriai pasižymėjo tarp prekybininkų bei amatininkų. Kadangi centrinis gubernijos miestas Kaunas teikė palankesnes sąlygas verslui, žydų pirklių šiame regione daugėjo. Iš 14 tarpukario Kauno tekstilės įmonių, 12 priklausė žydams. Jie Kaune įsteigė žinomus kojinių fabrikus „Kotton“, „Silva“; gumos dirbinių įmones „Guma“ bei „Inkaras; šokoladų ir saldainių fabriką „Tilka“; 1918-1940 m. Kaune jie įsteigė 25 spaustuves ir kartono fabriką „Bekara – Kartonažas“.

Šokoladų ir saldainių fabrikas „Tilka“ 1925 m./KAVB nuotr.

Itin ryškiai žydų indėlis Kaunui įvairiausiose srityse pasimatė 1919 m. tapus Laikinąja sostine ir išbuvus ja iki 1939 m. Tarpukaris Kauno žydams buvo sėkmingiausias laikotarpis. Teigiama, kad iki pat 1940 m. birželio okupacijos Kaunas buvo Lietuvos žydų sostinė.

Žydai aktyviai dalyvavo valstybės kūrime, stiprinime, stojo į Lietuvos kariuomenę, litvakai dalyvavo kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę, dirbo diplomatiniame sektoriuje. „Mitas, kad žydai tik verslininkai, jie buvo intelektualai, labai geri juristai, gydytojai, reiškėsi įvairiose sferose. Be to, jie buvo Lietuvos patriotai ir šalies laisvės bei nepriklausomybės gynėjai – veikė Žydų karių savanorių, dalyvavusių nepriklausomybės kovose, sąjunga. Lietuvos nepriklausomybę gynė apie 3 tūkst. žydų karių. Vienas jų – dviejų Vyčio Kryžių kavalierius, karys savanoris Volfas Kaganas (1900-1941 m.), kuriam spalį Balbieriškio miestelyje atidengta atminimo lenta“, – dėstė G. Žakas.

Dar 1918 m. pabaigoje vykusiuose pirmuose visuotiniuose Kauno miesto tarybos rinkimuose, iš 71 nario išrinkti 22 žydų tautybės asmenys. Žydai dalyvavo kultūros, muzikos, religijos, finansų, pramonės, sporto srityse. Kaune pradėjo kurtis pagrindinių Lietuvos žydų partijų ir visuomeninių organizacijų būstinės, leisti jų laikraščiai. „Tai labai išsilavinusi tauta, visose tarpukariu klestėjusiose srityse pasižymėjo žydai. Jei ne žydai, manau, kad Tarpukario Kaunas nebūtų taip suklestėjęs, miestas žymiai lėčiau būtų vystęsis, juk 1920 m. Lietuva buvo atsilikusi šalis, žydai padėjo greičiau kurti klestėjimą“, – sakė M. Duškesas.

Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno daugiau kaip 200 tūkst. žydų. Prasidėjus Holokaustui, žydai Lietuvoje pradėti masiškai žudyti, kankinti, tremti bei vežti į koncentracijos stovyklas, dalis spėjo laiku emigruoti ir išsigelbėjo. Teigiama, kad po karo Lietuvoje išliko tik 9 tūkst. žydų (iš jų 2,4 tūkst. Kaune).

Iškilios asmenybės kūrusios Kauną: Dolskis, Zamenhofas, Mapu, Volfas

XX a. pradžioje žydai sudarė beveik pusę kauniečių. Kauno savivaldybės statistikos biuro duomenimis, 1937 m. mieste buvo 135 tūkst. gyventojų, tarp jų 27,5 tūkst. (25 proc.) žydų tautybės. Tarpukariu Kaune išryškėjo gabūs žydai, kurių vardai žinomi iki šiol, ir ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

G. Žakas šalia šlagerių karaliaus D. Dolskio paminklo./R. Tenio nuotr.

G. Žakas vardino Kaune gyvenusius iškilius žydus, pirmiausiai paminėta estrados pradininkas Lietuvoje, šlagerių karalius Danielius Dolskis, jam atminti prie buvusio „Metropolio“ restorano, kur dainuodavo, pastatytas paminklas (skulpt. Romas Kvintas). O ir patį garsųjį „Metropolio“ viešbutį-restoraną 1899 m. pastatė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai. „Konrado“ (buvusi „Tulpė“) kavinėje pasirodydavo Danieliaus Pomeranco „džiazbandas“.

Kaune gimė ir kūrė pasaulyje garsus rašytojas Abraomas Mapu, beje, jo vardu Kauno Senamiestyje pavadinta gatvė, o kitąmet planuojama statyti paminklą.

Kaune kurį laiką gyveno ir kūrė esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas (irgi turi gatvę Senamiestyje). Kaune dirbo žymus žydų advokatas Jokūbas Robinzonas, prisidėjęs, kad Niurnbergo procese būtų iškeltas holokausto klausimas.

Didžiausios alaus daryklos, eksportavusios alų į visą Europą įkūrėjas – irgi žydas. Kauno alaus daryklai „Volfas Engelman” pradžią davė 1853 m. Kaune pirklio Isero Bero Volfo pastatytas garinis alaus bei salyklo fabrikas, kuriame buvo pradėtas virti „Volfo alus“. I. B. Volfas su Abeliu Solomonovičiumi Soloveičiku XIX a. paskutiniame dešimtmetyje įsigijo konkurento Ferdinando Engelmano alaus daryklą ir jos pagrindu įsteigė „Garu varomą alaus bravorą ir salyklo fabriką „Engelman“. Vėliau darykla gavo pavadinimą „Volfas Engelman”.

Žydų dokumentų kolekcininkas M. Duškesas./R. Tenio nuotr.

Kolekcijoje – autentiški žydų dokumentai

Portalas „Kas vyksta Kaune“ keliauja susitikti su žydų dokumentų, knygų, laikraščių, pašto ženklų, atvirukų, nuotraukų, vekselių iki 1941 m. kolekcininku Michailu Duškesu, neseniai pristačiusiu parodą apie žydus: „Lietuvos žydų gyvenimas iki Holokausto“.  Atkūrus Nepriklausomybę, ilgametis „Žalgirio“ draugijos narys M. Duškesas perėjo ir prisidėjo atkūriant „Makabi“ draugiją Lietuvoje.

Pašnekovas pasakojo pradėjęs kolekcionuoti, nes aktyviai sportavo, priklausė didžiausiai žydų sporto organizacijai „Lietuvos Makabi“ (1920 m. įkurta Kaune), o 1989 m. nešė Lietuvos vėliavą Pasaulio „Makabi“ žydų žaidynėse Izraelyje. „Lietuva Nepriklausomybės dar nebuvo atkūrusi, o aš jau nešiau Lietuvos trispalvę, pirmas oficialiai. Žymiausi „Makabi“ sportininkai atstovavome Lietuvai. Atidaryme dalyvavo 40 tūkst. žmonių, tarp jų buvę litvakai, išvydę Lietuvos vėliavą – verkė, tokia svarbi mums buvo ši diena“, – prisiminimais dalinosi M. Duškesas, tuomet rungęsis stalo teniso rungtyje.

Daugiakartinis  tarpukario Lietuvos stalo teniso čempionas Ch. Duškesas laimėjo Lietuvos teniso pirmenybes 1946 m. iš M. Duškeso kolekcijos./R. Tenio nuotr.

Brangiausias eksponatas jam – dėdės Chaimo Duškeso nuotrauka su legendine Lietuvos stalo teniso rinktine: 1939 Kaire pasaulio pirmenybėse iškovota 4-ta vieta komandinėje rungtyje. „Svarbus ir „Makabi“ prieškario ženkliukas. „Tokio daugiau niekas Lietuvoje neturi“, – sakė M. Duškesas.

Turi 1940 m. telefonų knygą: Kaunas pranoko visus

Kolekcininkas pirštu bedė į kitą svarbų eksponatą – 1940 m. Lietuvos telefono abonentų knygą ir liepė pažiūrėti kiek joje Kauno puslapių ir kiek Vilniaus. Žvilgtelėjome: Kauno 141, Vilniaus – 37.

Lietuvos telefono abonentų knyga 1940 m. iš M. Duškeso kolekcijos./R. Tenio nuotr.

„Kauno –  kone keturiskart daugiau. Ką tai pasako? Tai parodo gyvenimo lygį. Beje, kiek vilniečių buvo Vilniuje, atgavus sostinės statusą? 3 proc. lietuvių, 40 proc. lenkų ir 40 proc. žydų. Reikia pabrėžti, kad Kaunas tarpukariu buvo lietuvybės židinys, čia apie 60 proc. gyventojų buvo lietuviai, apie 30 proc. žydai“, – teigė M. Duškesas.

Dabar naudojami žydų statyti pastatai

Pagal vokus, atvirlaiškius kolekcininkas M. Duškesas pasakoja galintis sustatyti Vilniaus g., Laisvės alėjos, Prezidento gatvių pastatus, kur daugiausiai buvo žydų kontoros, nekilnojamasis turtas. „Kauno centre apie pusė pastatų – žydų pastatyta“, – teigė M. Duškesas. Apžvelkime kelis centre išlikusius ir naudojamus pastatus.

Jie statė daugybę Naujamiesčio pastatų, tarp jų ir pirklio Iljos Frumkino 3 a. namą dabartinėje Laisvės alėjoje nr. 103, kur šiuo metu veikia Kauno apylinkės teismas.

Centralinio žydų banko pasažas, atvirutė iš M. Duškeso kolekcijos/R. Tenio nuotr.

1925 m. Laisvės alėjoje įrengtas savitas urbanistinis darinys – Centralinio žydų banko pasažas (arch. G. Mazelis, M. Grodzenskis): bankas su parduotuvių, kino, kavinės, bibliotekos pasažu, dabar toje vietoje veikia T. Ivanausko zoologijos muziejus.

Sapiegos g. 10 veikė draudimo bendrovė „Lloyd“ (db. Nacionalinės žemės tarnyba), kuriai vadovavo žydas.

Karaliaus Mindaugo prospekte nr. 130 veikė žydų gimnazija, dabar ten įsikūręs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Dabar esančioje J. Naujalio gimnazijoje, Kęstučio g. nr. 85 tarpukariu veikė Kauno žydų realinė gimnazija.

Kaune, A. Jakšto g. nr. 5 veikė žydų ligoninė, ten gydė ne tik žydus, bet ir kitų tautybių žmones. „Lietuvos ligoninėse jie gydytis negalėjo, nes reikėjo žydiškų apeigų: košerinis maistas, pirtis-mikva, moterims, apsiprausimui po sirgimo ir kt.“, – pasakojo G. Žakas.

Kauno centrinis paštas 1938 m. lapkričio 17 d./Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Žydai buvo gabūs architektai: Anatolijus Rozenbliumas tapo Kauno sporto halės (1939 m.) architektu. Taip pat jie buvo Kauno centrinio pašto (inž. F. Vizbaras), Ugniagesių rūmų, Žemės ūkio rūmų, Vytauto Didžiojo muziejaus (D. ir G. Ilgovskiai) – statybų rangovai. Anatolijus Rozenbliumas suprojektavo Karininkų ramovės rūmų konstrukcijas, tapo Kauno apskrities savivaldybės rūmų konstruktoriumi.

Norint tapti žydu – reikalavimų sąrašas

Kolekcininkas M. Duškesas ne kartą akcentuoja, kad žydai – knygų tauta, štai jau 13 m. paauglys turi eiti į sinagogą ir skaityti ištrauką iš Toros.

Legendinė Lietuvos stalo teniso rinktinė 1939 m. Kaire pasaulio pirmenybėse iškovojusi 4 vietą. Viršutinėje eilėje iš kairės: Vilius Variakojis, Vladas Dzindziliauskas, Chaimas Duškesas ir Eugenijus Nikolskis.

„Žydai knygų tauta, seniau 80-90 proc. į VDU stojusių studentų buvo žydai, tad jiems pradėtas taikyti limitas. Žydai turėjo 11 studentiškų draugijų, buvo aktyvūs. Turiu dar 1937 m. VDU studijų kalendorių: paskaitų tvarkaraštis, dėstytojų namų adresai ir kt. – viskas kruopščiai sužymėta. Taigi, išsilavinimas žydams labai svarbus, teks daug mokytis“, – teigė M. Duškesas.

Norint tapti žydu laukia sunkus kelias. „Iš pradžių atkalbinės, jei visgi ryšiesi, turėsi išmokti hebrajų kalbą, Senąjį testamentą, Torą, pas rabinus reikės išlaikyti Toros egzaminą. Galiausiai moteris turės išsimaudyti šventoje mikvoje, o vyras – būti apipjaustytas. Kokius 2-3 m. viskas užtruks“, – dėstė M. Duškesas ir pridūrė, kad katalikai turi 10 Dievo įsakymų, o žydai – 613.

Tai keturioliktas straipsnis iš portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklo „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. 

29 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno įgulos kariai kviečia kartu švęsti kariuomenės dienos 99-ąsias metines

Kinai Kauno rajone domisi žemės ūkiu, galimybėmis studijuoti ir investuoti

Eurolygos akistatoje – susidūrimas su komandai pažįstamu žaidėju

Žvalgosi didžiausių metų geradarių

Kviečia atsiliepti eismo įvykį mačiusius gyventojus

Sunerimę skaitytojai: kas vyksta Kauno oro uoste?

Kaune į naują „McDonalds“ investuotas milijonas eurų: planuoja statyti daugiau

Vairuotojams kurį laiką teks aplenkti V. Putvinskio gatvę

Lietuvoje lankysis popiežius (papildyta)

Eidama Kauno senamiesčiu mažamečio mama raudo iš gėdos