Trečiadienį į paskutinę kelionę išlydėtas dainininkas
Gintautas Kirkila-Klarkas. Panemunės kapinėse su mylimu atlikėju atsisveikinusi jo dukra Jurga pasakė jautrią kalbą.
Rugsėjo 30-ąją, 14 val., urna su velionio palaikais buvo išnešta iš Kaune esančių „Tylos namų“, o amžinojo poilsio dainininkas atgulė Panemunės kapinėse.
Atsisveikindama su tėčiu Jurga kalbėjo apie dvi jo gyvenimo puses: publikai pažįstamą energingą atlikėją ir artimųjų mylimą žmogų, kuris dėl šeimos buvo pasirengęs padaryti viską.
Prisiminė kitą tėčio pusę
Dukra pabrėžė, kad muzika tėčiui buvo kur kas daugiau nei darbas. Net ir po daugybės scenoje praleistų metų prieš kiekvieną pasirodymą jis jaudindavosi, o į klausytojus žvelgė su pagarba.
„Tėtis mylėjo savo darbą, jis tą darė iki paskutinės dienos. Ir visada nuoširdžiai, be abejingumo“, – laidotuvėse kalbėjo ji.
Vis dėlto artimieji pažinojo ir tą jo pusę, kuri likdavo už scenos. Dukra prisiminė nuoširdų, ištikimą žmogų, mylintį tėtį ir anūkus dievinusį senelį.
„Tai buvo nuoširdus ir ištikimas draugas, gyvenimo partneris, nuostabiausias tėtis, tobulas senelis, kuris dievino savo anūkus ir kurie dievino jį“, – sakė atlikėjo dukra.
Atskleidė tėčio norą
Jurga prisipažino žinanti, kad tėčiui sunkiausia būdavo matyti kenčiančius artimuosius. Atsisveikindama ji prisiminė ir jo ne kartą išsakytą norą.
„Nežinau daug detalių, kaip jis norėtų matyti savo laidotuves šią dieną, bet tėtis ne kartą yra minėjęs, kad jis nori išeiti grojant „Show Must Go On“, – atskleidė atlikėjo dukra.
Kalbos pabaigoje Jurga kreipėsi tiesiai į tėtį. Ji išreiškė viltį, kad kada nors dabartinį skausmą pakeis šilti prisiminimai ir dėkingumas už kartu praleistą laiką: „Tėti, tavo dainos dar ilgai skambės tavo gerbėjų širdyse ir namuose, o mes kažkada, ne šiandien, ne rytoj, bet kažkada tave prisimindami jausime ne šį nenusakomą skausmą, o šilumą, meilę ir dėkingumą, kad buvai mūsų gyvenimuose. Tėti, amžinai liksi mūsų širdyse.“