Analitikai: infliaciją augina degalų brangimas, antroje metų pusėje šoktels ir maisto kainos

Statistikams kovo mėnesį fiksuojant išankstinę 4,5 proc. metinę bei 1,6 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas paspartino kainų šuolį, o tolesnė infliacijos dinamika priklausys nuo to, kiek konfliktas tęsis.

Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad kol kas infliaciją veikia pirminiai karo efektai – kylančios degalų kainos, bet ilgainiui kils ir trąšų kainos, kas gali paskatinti maisto žaliavų krizę.

„Degalų kainos yra „įsiūtos“ į kone kiekvieną pridėtinės vertės grandinę per transportavimo kaštus, per sąnaudų veikėjų eilutes ir visų dėmesio centre yra didžiulė priklausomybė tarp iškastinio kuro, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų, nes tai yra neišvengiamos pirmo būtinumo vartojimo prekės – maistas. Jei šita energetinė krizė labai užsitęs, gali tapti ir maisto žaliavų krize“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kuro kainų įtaka kitoms prekėms ir paslaugoms kovo mėnesį dar nebuvo ryškiai juntama, tačiau įmonės augančias sąnaudas ilgainiui gali perkelti vartotojams, dėl ko brangtų ir kitos prekės bei paslaugos.

Maisto kainos, pasak T. Povilausko, labiau gali kilti antroje metų pusėje.

„Dėl maisto produktų sakyčiau, gal dar taip greitai irgi nesimatys, tai turbūt vėlesnis klausimas, antro pusmečio, kai ta maisto kainų infliacija gali būti kiek didesnė“, – BNS penktadienį sakė T. Povilauskas.

„Kol kas į infliaciją įsiskverbė tie pirminiai efektai, tai būtent kuro kainos. Antriniai efektai taip greitai vartotojų nepasiekia. Jų kelionė per pridėtinės vertės grandines užtrunka nuo keturių mėnesių iki netgi metų“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak T. Povilausko, pagrindinis mėnesio infliaciją lėmęs veiksnys – išaugusios kuro kainos, kurios kol kas dar neatsispindi kitų prekių ar paslaugų kainose.

„Yra rizika, kad artimiausiais mėnesiais vis labiau galime pajusti netiesioginę (kuro kainų augimo – BNS) įtaką, kai įmonės bandys perkelti padidėjusias sąnaudas – pavyzdžiui, transportavimo kaštus, plastiko, pakuotės kainas – tai jau per kitas prekių ir paslaugų grupes jau gali pasimatyti ir netiesioginė infliacija“, – sakė T. Povilauskas.

„Kelionių kainos yra vienas pavyzdys. Jas turbūt ir kovą jau kažkiek galėjo paveikti, bet būsimais mėnesiais vėlgi kelionės brangs“, – kalbėjo ekonomistas.

Savo ruožtu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad realus kuro kainų poveikis dabar yra daug mažesnis dėl per šį laikotarpį sparčiai išaugusių gyventojų pajamų.

Be to, sparčiai kylant kuro kainoms, anot jo, reikėtų ieškoti būdų ne jį atpiginti, o sumažinti jo vartojimą.

„Dabar reikėtų daugiau galvoti ne tik apie tai, kaip keliais centais atpiginti dyzeliną, bet kaip toliau mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, kaip daugiau investuoti į atsinaujinančią energiją, jos kaupiklius ir jungtis su kitomis šalimis“, – pranešime teigė N. Mačiulis.

T. Povilausko teigimu, tolesnė kainų raida priklausys nuo to, kada vėl visiškai bus atidarytas laivybai kritiškai svarbus Hormūzo sąsiauris bei kiek dar brangs nafta. Jo teigimu, jei Iranas neatvers sąsiaurio iki balandžio pabaigos, nafta gali brangti iki 150 JAV dolerių už barelį.

„Tai rizika, kad gegužę mėnesinė infliacija irgi gali būti pakankamai nemaža. O kalbant apie metinę infliaciją, tai turbūt balandį jau lipsime aukščiau 5 procentų“, – teigė jis.

Tuo metu metinės infliacijos augimą, pasak analitikų, taip pat lėmė nuo šių metų įsigalioję padidinti akcizai, panaikinta 9 proc. PVM lengvata centriniam šildymui, minimalaus atlyginimo didinimas – dėl to dar neįsiplieskus ekonominei krizei šiems metams buvo prognozuota aukštesnė infliacija.