Šiandien, kai kasdienis gyvenimas tampa intensyvesnis
ir emociškai sudėtingesnis, vis aiškiau atsiranda poreikis ne tik
„susitvarkyti“ su jausmais, bet ir juos geriau suprasti. Emocinis intelektas
tampa viena svarbiausių šiuolaikinio žmogaus kompetencijų, o jo ugdymui vis
dažniau pasitelkiami inovatyvūs technologiniai sprendimai.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas gali lemti apie 58
proc. darbo rezultatų visose profesijose, o net 90 proc. aukščiausio lygio
darbuotojų pasižymi aukštu emociniu intelektu. Tad emocinė gerovė ir emocinis
intelektas šiandieniniame pasaulyje svarbus ne tik asmeniniam augimui, bet ir
profesinei sėkmei bei santykių kokybei.
Todėl šioje srityje vystomi inovatyvūs skaitmeniniai
sprendimai, padedantys ugdyti emocinį intelektą. Vienas jų – Kauno
technologijos universiteto (KTU) alumno Eimanto Butkaus kartu su kolege Fausta
Dambrauskaite kuriama emocinės gerovės programėlė „Gilia“.
„Pirmoji refleksija tampa startu – „Gilia“ iškart ją
išanalizuoja, padeda pastebėti pasikartojančias elgsenas, suteikia galimybių
mokytis, kaip reaguoti į stimulus konstruktyviau“, – sako vienas iš programėlės
kūrėjų E. Butkus.
Ilgainiui naudojantis šiuo dirbtiniu intelektu (DI)
pastiprintu, interaktyviu refleksijų įrankiu vartotojas gali matyti
besipildantį savo asmenybės žemėlapį, išmoktas pamokas bei gerinti savo
emocinio intelekto įgūdžius interaktyviose istorijose.
Būtinas noras gilintis į save
Pasak programėlės kūrėjų, „Gilia“ gali naudotis tiek jau
turintys tam tikrą emocinio intelekto žinių lygį, tiek visiškai pradedantys.
Svarbu, kad vartotojas norėtų gilintis į save, nes šiek tiek pastangų reikia
įdėti ir pačiam besinaudojančiam šiuo įrankiu.
„Prisijungimui reikia tik „Google“ paskyros, o daugiau nėra
jokių privalomų duomenų, kuriuos būtina pateikti – žmogus gali dalintis tiek
informacijos, kiek jis nori, ir programėlė atitinkamai prisitaikys. Vis dėlto
išsamūs pasidalinimai apie dienos įvykius, savijautą, kilusias mintis bei
priimtus sprendimus padeda programėlei pažinti vartotoją ir teikti daugiau
naudos – geriau pritaikytas refleksijas, gilesnes įžvalgas apie vartotojo
asmenybę ir aktualesnes interaktyvias istorijas emocinio intelekto ugdymui“, –
teigia E. Butkus.
Pildydami refleksijas vartotojai turi du pasirinkimus –
laisva forma pateikti savo mintis arba pasirinkti refleksiją, kurioje jam bus
užduodami keli klausimai.
„Esminis refleksijų pritaikymas kyla iš įžvalgų bei
gilinančių klausimų, į kuriuos galima gilintis papildomai refleksijos metu
(pats vartotojas nusprendžia, ar nori gilintis) bei iš interaktyvių istorijų po
refleksijų ir iš jų išmokstamų pamokų. Visas šis turinys yra specifiškai
generuojamas pagal tai, ką refleksijoje minėjo pats vartotojas“, – pastebi „Gilia“ bendraįkūrėja
F. Dambrauskaitė.
Elgseną galinčios pakeisti įžvalgos
Interaktyviame įrankyje veikia savęs pažinimo žemėlapis,
kuriame vartotojas gali matyti pačios programėlės sugeneruotus pastebėjimus,
grupuojamus į išsamesnes įžvalgas apie vartotoją iš jo praeitų refleksijų.
„Veikimas nėra sudėtingas: vartotojas atlieka refleksiją,
gauna pastebėjimus apie save iš šoninės perspektyvos, pastebėjimai kaupiami, o
susidarius pakankamam panašių pastebėjimų skaičiui, savęs pažinimo žemėlapyje
atsiranda Įžvalgos. Jos gali būti iš įvairių sričių, tokių kaip stiprybės,
silpnybės, vertybės, mąstymo klaidos, įsitikinimai“, – tikina E. Butkus.
Įrankio kūrėjai tikisi, kad jis paskatins vartotojus
suprasti, ką toliau su savo ugdymu asmuo norėtų daryti pats.
„Dėl šios priežasties rekomendacijos elgesiui
gilia.app randamos tik po interaktyvių
istorijų, kuriose galima specifiškai pastebėti daugiau socialinės naudos
atnešantį elgesį“, – sako KTU alumnas.
Eimantas Butkus / Organizatorių nuotr.
„Gilia“ misija – ugdyti emocinį intelektą, todėl programėlė
porą savaičių yra nemokama, o po jų vartotojas gali likti su šiek tiek
limituota, nemokama, tačiau vis dar veiksminga programėlės versija arba įsigyti
pilną versiją su įvairiomis papildomomis funkcijomis.
Sprendimas konfliktams ir nesusikalbėjimui
Programėlės kūrėjai pasakoja, kad sukurti tokį įrankį
paskatino diskusijos apie neteisybę, nesusikalbėjimą ir konfliktus pasaulyje
bei kaip būtų galima spręsti šias problemas.
„Po daugybės valandų diskusijų ir to auksinio rakto šioms
problemoms spręsti paieškų, priėjome prie išvados – kertinis skirtumas ir
įgūdis padedantis išvengti šių problemų yra gebėjimas suprasti save ir gebėti
tai ištransliuoti kitam asmeniui konstruktyviu būdu“, – teigia F.
Dambrauskaitė.
Fausta Dambrauskaitė / Organizatorių nuotr.
Sudėdami savo specialybių kryptis (DI produkto vadovo ir
psichologijos), bendraįkūrėjai nusprendė kurti įrankį, apjungiantį turimas
žinias bei mokslinėje literatūroje patvirtintus savęs pažinimo būdus.
„Emocinio intelekto ugdymas labai
vertingas. Turint aukštesnį emocinį intelektą žmonės yra linkę apgalvoti savo
sprendimus, turėti daugiau empatijos bei gyventi gyvenimus, kuriuose jaučia
daugiau vidinio pasitenkinimo bei kuria gilius ir sveikus santykius su kitais“,
– tikina „Gilia“ kūrėjai.