Stiprios emocijos ir skuboti sprendimai: psichologė paaiškino, kaip suvaldyti impulsą

Nerimas, pyktis ar baimė gali paskatinti ieškoti greito palengvėjimo, o stiprių emocijų akimirką suvaldyti impulsą nėra paprasta. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) medicinos psichologė Marta Lapukaitė pabrėžia: svarbu ne atsikratyti emocijų, o išmokti jas atpažinti ir iš anksto pasiruošti situacijoms, kuriose jos gali paskatinti žalingus sprendimus.

Pasak specialistės, emocijos yra reikalingos ir naudingos. Jos padeda priimti sprendimus, įvertinti aplinką, atpažinti pavojų ir pranešti kitiems, kaip jaučiamės. Problema kyla tuomet, kai žmogui tampa sunku su jomis išbūti ir norisi nemalonaus jausmo kuo greičiau atsikratyti.

M. Lapukaitė pasakoja, kad psichologo kabinete žmonės kartais prašo padėti apskritai nebejausti nerimo. Tačiau tam tikrose situacijose nerimauti yra įprasta. Atpažinus emociją ir supratus, kodėl ji kilo, gali būti lengviau ją išgyventi.

Bandymas nemalonius jausmus nustumti gali paskatinti rinktis veiklą, kuri leidžia greitai nuo jų atsitraukti. Viena tokių veiklų gali tapti azartiniai lošimai: patyręs nerimą, pyktį ar baimę, žmogus įsitraukia į žaidimą ir trumpam pamiršta slegiančias problemas.

Ilgainiui gali pasikeisti ir pats motyvas – lošiama jau ne tiek siekiant malonumo, kiek mėginant sumažinti nemalonius išgyvenimus.

„Žmogui nebe tiek svarbu yra jaustis geriau, kiek nebesijausti blogai“, – sako M. Lapukaitė.

Emocinį įsitraukimą stiprina ir laukimas, kai žmogus nežino, koks bus rezultatas. Prie to prisideda lošimo aplinkos garsai, šviesos ir kiti dirgikliai, padedantys atitraukti dėmesį nuo to, kas vyksta už jos ribų.

Tačiau kaip sustoti, kai emocija ir noras veikti jau labai stiprūs? Pasak psichologės, vieno universalaus triuko nėra. Ji pasitelkia gaisro metaforą: gesinti mokomės iš anksto, o ne tik tuomet, kai jau kyla krizė. Panašiai verta ruoštis ir stipriam emociniam impulsui.

Pirmiausia svarbu pažinti, kas jį sukelia. Tai gali būti ne tik jausmai, bet ir konkretūs žmonės, vietos ar daiktai. Žinant šiuos dirgiklius, galima iš anksto numatyti savo veiksmus: pasitraukti iš potraukį sukeliančios vietos, sustabdyti pokalbį ar pašalinti tam tikrus daiktus.

M. Lapukaitė taip pat rekomenduoja ugdyti sąmoningumą. Kvėpavimo pratimai, meditacija ir kitos dėmesingo įsisąmoninimo technikos gali padėti nusiraminti bei reguliuoti emocijas.

Vis dėlto tai yra įgūdžiai, kuriems reikia praktikos. Anot specialistės, jei žmogus jų anksčiau nelavino, sudėtingoje situacijoje susireguliuoti gali būti sunku. Todėl svarbu ruoštis iš anksto, išbandyti skirtingus būdus ir mokytis iš savo patirties.