
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Probleminis interneto naudojimas – pasaulinė visuomenės sveikatos problema
Ji jau dabar yra didelio masto ir vis auga, todėl probleminio interneto naudojimo (PIN) problemai spręsti reikalingi koordinuoti pasauliniai veiksmai sveikatos, švietimo, technologijų reguliavimo ir psichikos sveikatos srityse. Tokią išvadą paskelbė tarptautinė ekspertų komisija, pateikdama ataskaitą viename svarbiausių psichikos sveikatos žurnalų „The Lancet Psychiatry“.
Tarp perspektyvių sprendimų komisija išskiria ir Europoje kuriamas BootStRaP tyrimo prevencines intervencijas, – pažymima Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime.
„Ši Komisijos ataskaita yra išskirtinės svarbos dokumentas, kuris formuos būsimus mokslinius tyrimus, prevencijos ir gydymo strategijas. Pagrindinė jos žinia – interneto probleminio naudojimo klausimas turi tapti visuomenės psichikos sveikatos prioritetu. BootStRaP projektas yra viena iš šiuo metu įgyvendinamų iniciatyvų, kuriose išbandomos prevencinės intervencijos, galinčios padėti formuoti būsimus atsakus į šį iššūkį“, – sako LSMU mokslininkas dr. Julius Burkauskas, projekto vadovas Lietuvoje.
Įvairios PIN formos gali paveikti daugiau nei dešimtadalį pasaulio gyventojų, rodo naujausius mokslinius tyrimus apibendrinančių analizių duomenys. Komisijos teigimu, šios problemos pasekmės neapsiriboja psichikos sveikata – PIN siejamas su depresija, nerimu, miego sutrikimais, savižudišku elgesiu, taip pat – su prastesniais mokymosi pasiekimais, mažesniu produktyvumu, didesniu sveikatos ir socialinių paslaugų poreikiu bei blogesniais gyvenimo kokybės rodikliais.
„Pirmą kartą Komisija pateikia vieningą pasaulinių veiksmų sistemą, leidžiančią PIN vertinti ir spręsti kaip visuomenės sveikatos iššūkį, o ne kaip atskirų, nesusijusių problemų rinkinį. Tai keičia ne tik mūsų supratimą apie problemą, bet ir tai, kaip vyriausybės, sveikatos sistemos bei politikos formuotojai turėtų į tai reaguoti. Koordinuotas atsakas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu yra būtinas“, – teigia profesorė Naomi A. Fineberg, vadovavusi Komisijai, kurioje dirbo 29 nariai ir patarėjai iš įvairių pasaulio šalių.
Probleminis interneto naudojimas turi ir milijardinę kainą. Komisijos pastebėjimu, pasauliniai ekonominiai nuostoliai dėl psichikos sveikatos problemų 2010–2030 m. laikotarpiu gali siekti apie 16 trilijonų JAV dolerių, o PIN gali reikšmingai prisidėti prie šios augančios naštos. Komisijos pateiktas Didžiosios Britanijos ekonominės naštos, tenkančios dėl PIN, modelis, net taikant atsargų PIN paplitimo vertinimą, finansinę žalą vertina 6–7 milijardais svarų. Būtina platformų atsakomybė už vartotojų saugumą, pabrėžia Komisija, patikindama, kad atsakas neturi apsiriboti vien švietimu ar individualia atsakomybe. Siūloma taikyti dalį tų pačių visuomenės sveikatos ir reguliavimo principų, kurie jau naudojami mažinant tabako, alkoholio ir lošimų daromą žalą. Tarp priemonių minimi saugesnio dizaino (angl. „safety by design“) principai, didesnis algoritmų skaidrumas, nepriklausoma platformų priežiūra, rizikų atskleidimas vartotojams bei stipresnė vaikų apsauga skaitmeninėje aplinkoje.
Komisija atkreipia dėmesį, kad PIN nepavyks sumažinti vien prieigos ribojimais, – reikalingi sisteminiai sprendimai, apimantys skaitmeninį raštingumą, tėvų įgalinimą, ankstyvą rizikų atpažinimą, prevencines programas, taip pat – saugesnį pačių technologijų kūrimą ir visuomenės sveikatos politikos priemones.
Ypatingas dėmesys dokumente skiriamas vaikams ir paaugliams. Ekspertų teigimu, jauni žmonės yra viena pažeidžiamiausių grupių, todėl jų apsauga turėtų būti integruota ne tik į švietimo sistemas, bet ir į pačių platformų bei skaitmeninių produktų dizainą. Komisija taip pat pabrėžia, kad kartu su reguliavimo priemonėmis būtina kurti ir vertinti veiksmingas prevencines intervencijas.
Šiame kontekste, kaip vienas iš pavyzdžių, išskiriamas projektas BootStRaP ir jame testuojamas programėle papildytas prevencinis modelis, skirtas skatinti sveikesnius interneto naudojimo įpročius tarp vaikų ir paauglių. Komisijos vertinimu, tokio pobūdžio intervencijos gali būti svarbios, sprendžiant probleminio interneto naudojimo problemą populiacijos lygmeniu.
Esminės „The Lancet Psychiatry“ komisijos išvadose pabrėžiama:
– Turimų mokslinių įrodymų jau pakanka nacionaliniams ir tarptautiniams veiksmams pradėti.
– Probleminis interneto naudojimas (PIN) turi būti vertinamas kaip pasaulinė visuomenės sveikatos problema (socialiniai tinklai, internetiniai žaidimai, lošimai, pornografija, apsipirkimass internete ir kitos formos pirmą kartą nagrinėjamos bendroje visuomenės sveikatos sistemoje).
– Sprendžiant probleminio interneto naudojimo problemą, reikėtų pasitelkti tabako, alkoholio ir azartinių lošimų reguliavimo patirtį. Komisija rekomenduoja vadovautis visuomenės sveikatos principais, kurie jau padėjo sumažinti šių sričių keliamą žalą.
– Technologijų sektoriaus savireguliacijos nepakanka, reikalingi privalomi standartai, nepriklausomi auditai, algoritminė priežiūra, prieiga prie duomenų tyrimams ir atsakomybė už daromą žalą.
– Dėmesys turi būti nukreipiamas ne tik į žmogaus elgesį, bet ir į aplinką, kuri tą elgesį formuoja.
Skaitmeniniuose produktuose komisija išskiria algoritminį personalizavimą, begalinį slinkimą, automatinį paleidimą, rekomendavimo sistemas, apdovanojimų mechanizmus ir kitus turinio dizaino sprendimus, kurie gali skatinti pernelyg didelį įsitraukimą. Ribojimai ir amžiaus cenzai turi būti derinami su koordinuotomis prevencijos priemonėmis. Jos apima didesnį skaitmeninį raštingumą, ankstyvąją intervenciją, saugumo principų taikymą kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, tinkamų pagalbos sistemų kūrimą ir teikimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasauliniai ekonominiai nuostoliai dėl psichikos sveikatos problemų iki 2030-ųjų gali siekti apie 16 trilijonų JAV dolerių, o PIN yra šios naštos dalis. Kaip vieną iš galimų problemos sprendimo būdų Komisija aiškiai įvardija mokyklų įsitraukimu ir programėlės naudojimu pagrįstą prevencijos modelį, šiuo metu vertinamą BootStRaP tyrime.









