Nuovargis, mieguistumas, energijos stoka: ką apie jūsų savijautą gali parodyti kraujo tyrimai?

Įpusėjus rudeniui daugelis pastebi, kad rytais tampa sunkiau atsikelti, dažniau norisi miego, o įprastoms dienos veikloms atlikti pritrūksta energijos. Vieni dėl to kaltina trumpėjančias dienas ir niūresnius orus, kiti ima svarstyti apie galimą vitaminų trūkumą. Tačiau užsitęsęs nuovargis gali turėti ne vieną priežastį, o kraujo tyrimai kai kuriais atvejais gali padėti išsiaiškinti, į ką verta atkreipti dėmesį. Apie tai, kada dėl nuovargio verta atlikti kraujo tyrimus, kokie rodikliai gali būti svarbūs ir kaip tinkamai jiems pasiruošti, pasakoja LSMU Kauno ligoninės laboratorijos vadovė, laboratorinės medicinos gydytoja Alina Šimkūnienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vasarą daugelis žmonių jaučiasi energingesni, turi daugiau jėgų ir noro imtis įvairios veiklos. Visgi, rudenį pasikeitus gyvenimo ritmui, trumpėjant dienoms, mažiau laiko praleidžiant lauke, gali sumažėti ir fizinis aktyvumas. Nenuostabu, kad šiuo metų laiku kai kuriems žmonėms dažniau norisi miego ar greičiau pavargstama.

Vis dėlto, jei nuovargis užsitęsia, tampa intensyvus ar ima trukdyti įprastai veiklai, vien sezono kaitai jo nurašyti nereikėtų. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar savijautai neturi įtakos ir tam tikri rimtesni organizmo pokyčiai.

„Jeigu žmogus kelias dienas prasčiau išsimiegojo, daugiau dirbo ar užsiėmė sunkia fizine veikla ir dėl to jaučiasi pavargęs, tai visiškai normalu. Tačiau jeigu pailsėjus tokia savijauta nepraeina, tęsiasi savaites, kartojasi ar atsiranda kitų simptomų, jau reikėtų pagalvoti, kodėl taip yra“, – sako LSMU Kauno ligoninės laboratorijos vadovė Alina Šimkūnienė.

Svarbu išsiaiškinti nuovargio priežastis Nuovargis gali būti susijęs su daugybe skirtingų priežasčių, todėl vien iš šio simptomo spręsti apie vitaminų trūkumą nereikėtų.

„Nuovargis pats savaime neparodo, kad organizmui trūksta vitaminų. Jį gali lemti ir daugelis kitų priežasčių: miego stoka, ilgalaikis stresas, mažakraujystė ar kitos ligos“, – sako A. Šimkūnienė.

Kadangi nuovargis gali lydėti daug skirtingų būklių, kartais sunku suprasti tikslias jo priežastis. Nemažai informacijos suteikia ir kartu atsiradę simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, juntamas silpnumas, dusulys, širdies plakimas, šalčio netoleravimas, pasikeitęs svoris, apetitas, atsiradęs sunkumas susikaupti. Tokios detalės padeda nuspręsti, kuria kryptimi ieškoti nuovargio priežasties.

Pavyzdžiui, bendro hematologinio tyrimo rezultatai gali suteikti informacijos apie kraujo ląstelių pokyčius, padėti įtarti mažakraujystę bei kitas ligas. Ieškant anemijos priežasties turėtų būti atliekamas feritino, vitamino B12, folio rūgšties tyrimas. Neretai nuovargis būna susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais, kuriuos įtariant, tiriamas tirotropinis hormono (TSH) kiekis kraujyje. Esant tam tikroms indikacijoms gali būti vertinami ir vitamino D rodikliai, kurio trūkumas taip pat gali būti ilgalaikio nuovargio priežastis. Atsižvelgiant į situaciją gali būti tiriami uždegimo, kepenų, inkstų funkcijos rodikliai, gliukozės apykaitos įvertinimo rodikliai, mikroelementų kiekis kraujyje.

Pajutus nuovargį nereikėtų skubėti atlikinėti visus įmanomus kraujo tyrimus. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo žmogaus simptomų, sveikatos būklės, amžiaus, vartojamų vaistų ir kitų aplinkybių.

Laboratoriniai tyrimai naudingi ne vien tada, kai žmogus jau serga. Periodiškai įvertinti pagrindinius sveikatos rodiklius gali būti prasminga ir profilaktiškai, ypač jei tyrimai nebuvo atlikti ilgesnį laiką.

„Žmonės kartais, ieškodami atsakymų apie savo sveikatą, savarankiškai pasirenka daug skirtingų tyrimų, tačiau svarbiausia ne jų skaičius, o tai, kokią informaciją jie gali suteikti konkrečiu atveju. Jei norisi išsamiau įvertinti sveikatos būklę, verčiau rinktis gydytojų sudarytas ištyrimo programas, kuriose tyrimai parinkti atsižvelgiant į svarbiausius sveikatos rodiklius“, – pabrėžia laboratorijos vadovė.

Pasak jos, tikslingai parinkti tyrimai gali padėti ne tik įvertinti tam tikrų medžiagų kiekį organizme, bet ir įtarti būklę, kuriai reikalingas gydymas ar išsamesnis ištyrimas. Jeigu tyrimų rezultatuose pastebima pakitimų, pacientui gali būti rekomenduojama atlikti papildomai kitus tyrimus arba netgi kreiptis tolesniam ištyrimui pas endokrinologą, hematologą, gastroenterologą ar kitą specialistą.

„Prieš atliekant tyrimus verta pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės parinkti tikslingus tyrimus, o pagal gautus rezultatus patars, kur tirtis toliau, kokius vitaminus ir kokiomis dozėmis reikėtų vartoti, o gal užtenka pakoreguoti mitybą ir/arba gyvenimo būdą. Savarankiškai pradėjus vartoti papildus, galima netgi sau pakenkti, laikinai palengvinant simptomus, bet neišsiaiškinant tikslios nuovargio priežasties“, – sako specialistė.

Laboratorijos vadovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimų rezultatus svarbu vertinti atsižvelgiant ne tik į gretutines ligas ar kitą sveikatos būklę, bet ir į žmogaus gyvenimo būdą. Tyrimų interpretacija gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus aktyviai sportuoja, ar jo fizinis aktyvumas nedidelis, ar tai jaunas, ar vyresnio amžiaus žmogus, kokia jo mityba, pavyzdžiui, vegetariška ar įprasta. Vertinant kai kurių vitaminų rodiklius svarbu atsižvelgti ir į metų laiką. Pavyzdžiui, vitamino D atsargos rudenį ir žiemą gali mažėti, nes didelė jo dalis pasigamina odoje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Vitamino D koncentracijai įtakos turi ir papildų vartojimas, mityba bei individualios organizmo savybės.

„Jeigu sunku nuspręsti, nuo ko pradėti, prieš atliekant mokamus tyrimus, LSMU Kauno ligoninėje pakonsultuoja laboratorijos specialistas. Jis padeda pasirinkti tyrimus ir paaiškina, kaip tinkamai jiems pasiruošti“, – informuoja A. Šimkūnienė.

Tyrimo rezultatams įtakos gali turėti ne tik žmogaus sveikatos būklė, bet ir pasiruošimas prieš juos. Netinkamas pasiruošimas kai kuriais atvejais gali paveikti tyrimų rezultatus, todėl svarbu iš anksto pasidomėti konkrečiam tyrimui taikomomis rekomendacijomis.

„Planiniams kraujo tyrimams paprastai rekomenduojama atvykti ryte, nevalgius 8-12 val. Ilgiau badauti taip pat nereikėtų, dieną prieš tyrimus valgyti įprastą maistą. Ryte galima gerti tik paprastą vandenį. Negalima gerti ir kavos, net ir be cukraus ar pieno, sulčių ar kitų gėrimų. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, rekomenduojama susilaikyti ir nuo rūkymo ar net kramtomosios gumos“, – atkreipia dėmesį laboratorijos vadovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į fizinio krūvio reikšmę. Po intensyvios treniruotės gali laikinai padidėti kai kurių fermentų aktyvumas, pakisti gliukozės koncentracija, kraujo ląstelių skaičius. Parą prieš planinius tyrimus rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, nors įprastos kasdienės veiklos atsisakyti tikrai nereikia. Be to, įtakos gali turėti ir stresas bei įtampa, tad prieš kraujo paėmimą reikėtų nurimti, bent 15 minučių ramiai pasėdėti.

Paskirtų vaistų savarankiškai nutraukti negalima – jų vartojimą prieš tyrimus reikėtų aptarti su gydytoju.

Prieš atliekant kraujo tyrimą svarbu įsitikinti, kad jo rezultatams įtakos neturės netinkamas pasiruošimas. Kai kuriais atvejais dėl to tyrimą gali tekti pakartoti.

„Laboratorijoje galioja labai paprasta taisyklė – tyrimo rezultatu turime galėti pasitikėti. Tad neretai paprašoma atvykti kitą dieną tinkamai pasiruošus“, – sako A. Šimkūnienė.

Kraujo tyrimai gali būti svarbūs ieškant nuovargio priežasčių, tačiau jų rezultatai yra tik viena bendro sveikatos įvertinimo dalis. Svarbu ne tik atlikti tyrimus, bet ir tinkamai juos interpretuoti – keli rodikliai, esantys už nustatytų normų ribų, nebūtinai reiškia ligą. Specialistui vertinant rezultatus svarbi jų visuma, tarpusavio ryšys, ankstesni tyrimai, žmogaus simptomai, sveikatos būklė ir gyvenimo būdas. Jei reikia, pagal tyrimų rezultatus pacientas nukreipiamas tolesniam ištyrimui ar specialisto konsultacijai.