Ankstyvoji krūties vėžio diagnostika kelia iššūkių: moterys tikrinasi vangiai

Vidutinis moterų dalyvavimas mamografinėje patikroje 2022 metais siekė 56 proc., rodo Europos Komisijos duomenys. Šiaurės šalyse aprėptis viršija 75 proc., o Rytų Europos šalyse dažniausiai nesiekia net pusės. Prasčiausia padėtis Rumunijoje, kur prevenciškai tikrinasi vos 9 proc. moterų. Tuo metu Lietuvoje pradėta aktyvesnė informacijos sklaida ir prieinamumo didinimas rodo pirmuosius rezultatus – mamografiją atlikusių moterų skaičius pernai šoktelėjo 70 proc., palyginti su 2024 metais.

Pasak specialistų, besitikrinančiųjų skaičius galėjo pakilti dėl išplėstos amžiaus grupės ribos: anksčiau pagal programą buvo tikrinamos 50–69 metų moterys, o dabar – 45–74 metų moterys. Šiai amžiaus grupei priklausančios ir privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys pagal programą mamografiją gali atlikti kartą per dvejus metus, o tyrimo išlaidas padengia Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Mamografijos tyrimai atliekami gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su Valstybine ligonių kasa.

Viena iš Lietuvoje jau įgyvendinamų iniciatyvų – „Rožinis autobusas“. Tai nėra mobili mamografijos klinika: pačiame autobuse mamografijos tyrimai neatliekami. Iniciatyva padeda regionuose gyvenančioms moterims nuvykti į diagnostikos centrus, visų pirma atlikti mamografijos tyrimą.

Lietuvos Vyriausybė tarp kliūčių, su kuriomis mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse susiduria moterys, nurodo transporto trūkumą, didelius atstumus, informacijos stoką ir laukimo laiką. Vyriausybės duomenimis, per pirmuosius ketverius veiklos metus „Rožinis autobusas“ aplankė 21 savivaldybę ir padėjo daugiau kaip 2,8 tūkst. moterų pasiekti tyrimų bei konsultacijų vietas.

Nors Lenkijoje tyrimų prieinamumas aukštas, o centrinė sistema siūlo šimtus tūkstančių laisvų laikų, realybėje per pastaruosius dvejus metus profilaktinėje programoje dalyvavo tik 32,77 proc. moterų. Naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistė Karolina Kijek atkreipė dėmesį, jog tai opi šalies problema.

Visuomeninio švietimo fondo „SEXEDPL“ ir tarptautinės tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta 3 tūkst. moterų apklausa atskleidė, kad viena iš keturių 45–65 metų moterų niekada nėra atlikusi mamografijos. Savo ruožtu onkologė dr. Katarzyna Pogoda pažymėjo, kad moteris atbaido diagnozės baimė bei priminimų trūkumas.

„Moteris gali visiškai suprasti, kad mamografija yra svarbi, tačiau vis tiek mėnesių mėnesius atidėlioti tyrimą. Todėl mums reikia sistemos, kuri ne tik sako pasitikrinkite, bet ir padeda moteriai žengti kitą žingsnį: siunčia priminimus, palengvina registraciją, siūlo patogų priėmimo laiką ir aiškiai paaiškina, kas vyks toliau“, – akcentavo K. Pogoda.

Atsižvelgdama į tai, Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija nuo liepos 1 d. įdiegė galimybę registruotis per skaitmeninę paciento paskyrą bei pradėjo siųsti asmeninius SMS priminimus.

Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ žurnalistė Pia Kruckenhauser pažymėjo, jog šalyje veikia itin patogi profilaktinio patikrinimo sistema, tačiau net ir sudarius palankias sąlygas ne visada pavyksta pasiekti bent pusės pacientų susidomėjimą.

„Austrijoje nuo 2014 m. veikia nacionalinė programa, pagal kurią 45–74 metų moterys kas dvejus metus gauna kvietimus tyrimui. Šalyje veikia 170 patikros punktų, todėl paslauga lengvai pasiekiama kiekviename rajone. Prireikus papildomo ultragarso tyrimo, jis atliekamas iš karto be atskiro registravimosi. Nepaisant to, fiksuojamas vos 53 proc. tikslinės grupės moterų įsitraukimas į profilaktinius tyrimus“, – atskleidė ji.

Dažniausiai tyrimui, pasak jos, galima užsiregistruoti per kelias savaites ar net kelias dienas, o rezultatai pateikiami beveik iš karto. Visgi, daugiausia iššūkių kelia kaimiškų vietovių gyventojos ir migrantės – jas įtraukti į profilaktinius tikrinimus ypač sudėtinga.

„Dėl to Vienoje pradėta sveikatos ambasadorių programa, tikintis, jog dalyvės skleis žinią savo bendruomenėms ir taip paskatins kitas moteris pasitikrinti“, – sakė P. Kruckenhauser.

Itin panašius iššūkius vardija ir portalo „Voxeurop“ žurnalistas Adrian Burtin, o krūties vėžio diagnozę Prancūzijoje išgirsta viena iš aštuonių moterų. Krūties vėžys yra dažniausia moterų vėžio forma. 2023 m. Prancūzijoje buvo diagnozuota 61 214 ligos atvejų. Tai taip pat pagrindinė su vėžiu susijusių moterų mirčių priežastis – kasmet nuo šios ligos miršta daugiau kaip 12 tūkst. moterų.

Prancūzijos Audito rūmų skelbtoje ataskaitoje pripažįstama pažanga kovojant su krūties vėžiu, joje pabrėžiama, kad, nepaisant skiriamų didelių išteklių, išlieka nemažai problemų: nepakankamai nuosekli patikros ir tolesnio pacientų stebėjimo praktika, regioninė ir socialinė nelygybė gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, didelės kai kurių gydymo būdų išlaidos ir nepakankamai integruotos pagalbinės paslaugos, kurios yra svarbios pacientų gyvenimo kokybei ir reabilitacijai.

„Prancūzijoje susiduriame su mažėjančiu besitikrinančiųjų rodikliu. Jeigu 2011 m. turėjome 52,3 proc., tai 2024 m. jis siekė vos 44 proc. Dalyvavimas mažėjo visose amžiaus grupėse, nors kol kas nėra galutinai aišku, kokios yra pagrindinės šio mažėjimo priežastys“, – pasakojo A. Burtin.

Tuo metu ataskaitoje socialinė ir ekonominė padėtis taip pat įvardijama kaip vienas iš veiksnių, darančių įtaką dalyvavimui patikroje. Tarp siūlomų priemonių, didinančių įtrauktį į profilaktinius tyrimus, siūlomas dirbtinio intelekto naudojimas organizuotose patikros programose ir glaudesnis sveikatos priežiūros organizacijų bendradarbiavimas.

Siekiant spręsti mamografijos prieinamumo problemas kaimo vietovėse ir mažas pajamas gaunančiuose miestuose, pastaraisiais metais pradėtos įvairios iniciatyvos, panašios į tas, kurias turime ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kursuoti ėmė „Mammobile“ ir „Mammobus“ – tai specialiai įrengtos transporto priemonės, kuriose galima atlikti krūties vėžio patikrą.