Architektūros festivalis vaikams, 2025 m. / A. Staniulio nuotr.
Šį savaitgalį „Mokslo saloje“ vaikai ieškos, kas paliko pėdsakus
Kas gyvena daugiabučio kieme, kai visi namiškiai užsidaro bute? Kas palieka kojelių ženklus drėgname molyje? Ir ar gali plyšys grindinyje tapti augalo namais? Atsakymų į tokius klausimus šį savaitgalį, lapkričio 21–22 d., Kauno mokslo ir inovacijų centre „Mokslo sala“ vaikai ieškos Architektūros festivalyje „Kas paliko pėdsakus?“. Dalyvauti kviečiami vaikai, paaugliai, šeimos ir visi smalsūs miesto tyrinėtojai.
Ketvirtą kartą vykstantis renginys pakvies pažvelgti į miestą kaip į gyvą ekosistemą. Festivalio sumanytoja, architektė ir KTU menotyros krypties doktorantė Eglė Januškienė sako, kad ypač svarbu nuo mažens ugdyti supratimą, jog architektūra ir gamta nėra du atskiri pasauliai. Šią mintį savo interviu iš skirtingų pusių plėtoja ir festivalio svečiai – nuo vaikų kūrybiškumo iki miestų, kuriuose gera gyventi ne tik žmonėms.
Architektūros festivalis vaikams, 2025 m. / A. Staniulio nuotr.
Architektūra, kuri prasideda nuo žvilgsnio
Šių metų festivalis kviečia pažvelgti į miestą ne tik kaip į žmonių, bet ir kaip į paukščių, vabzdžių, medžių ir kerpių namus. Su šia mintimi sutinka ir festivalio svečiai. Italų menininkė ir atelieristė Mascia Premoli primena, kad menas moko sustoti ties detalėmis, pro kurias dažniausiai praeiname nepastebėję: įtrūkimu, šešėliu, tarp grindinio akmenų augančiu augalu. Pasak jos, miestas yra bendra aplinka, kurioje gyvena ir medžiai, ir vabzdžiai, ir paukščiai.
Lenkų architektas Witomił Mendel, edukacinės iniciatyvos ARCHITEKTURKI įkūrėjas, žvelgia dar toliau: ateities miestai, jo nuomone, turėtų būti projektuojami ne tik žmonėms, bet ir kartu su gamta bei visomis kitomis gyvybės formomis, dalijančiomis miesto aplinką. Jis primena, kad ilgą laiką architektūra buvo suprantama kaip žmogaus gebėjimas keisti ir valdyti gamtą, o šiandien aiškėja, kad pastatai ir miestai yra platesnių ekologinių sistemų dalis. Todėl W. Mendel gamtą vadina ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir lygiaverčiu aplinkos dalyviu: iš medžių galima mokytis, kaip paskirstomos apkrovos, o iš augalų – kaip reguliuojama temperatūra.
Architektūros festivalis vaikams, 2025 m. / A. Staniulio nuotr.
Sulėtinti žingsnį
M. Premoli mano, kad stebėjimas gali pakeisti mūsų santykį su aplinka, ypač jei išmokstame sulėtinti žingsnį visuomenėje, kuri nuolat skuba. Kai ilgiau žiūrime į augalą, pastebime formas, tekstūras, permatomumą ir šešėlius, o pažįstamas daiktas tampa nuostabos ir naujų klausimų šaltiniu. Tą patį ji siūlo daryti su miestu: pasidomėti, kaip jis keičiasi keičiantis šviesai, kur žmonės sustoja ar susitinka, kur ieško ramaus kampelio. Pasak M. Premoli, vaikų pastebėjimai gali atskleisti tai, ką mes, suaugusieji, jau nustojome matyti. M. Premoli pridūrė, kad vaikai jau yra kūrybingi ir jiems nereikia tapti kūrybingais. Jos nuomone, svarbu pakviesti vaikus ką nors tyrinėti, o ne reikalauti konkretaus rezultato: tada atsiranda daug skirtingų atsakymų, o klaidos tampa tyrinėjimo dalimi. Jei vaikas sako, kad nemoka piešti, tai nėra problema: architektūrą galima pažinti ir konstruojant iš laisvų dalių.
Architektūros festivalis vaikams, festivalio vadovė E. Januškienė, 2025 m. / A. Staniulio nuotr.
Vaikų balsas – ir parodoje
Festivalio dalimi tapo vaikų ir jaunimo kūrybinių darbų paroda „Kokį pėdsaką paliksiu?“, kurioje 3–18 metų autoriai iš Lietuvos ir užsienio pristato savo ateities miesto vizijas. W. Mendel pabrėžia, kad vaikai yra pilnaverčiai miestų naudotojai, tačiau jų balsas dar retai girdimas. Jis pridūrė, kad svarbiausia, jog dalyvavimas būtų tikras ir vaikai matytų, jog jų nuomonė gali turėti įtakos. Architektas siūlo pradėti nuo paprastų dalykų: kaimynystės stebėjimų, brėžinių ir žemėlapių, problemų įvardijimo ir pasiūlymų. Vaikai, jo teigimu, pastebi tai, ko planuotojai ir projektuotojai gali nepamatyti: kur jaučiasi nesaugiai, kur nėra kur patogiai atsisėsti, kur norėtų žaisti. W. Mendel prideda, kad projektuodami kambarį, žaidimų aikštelę ar kaimynystę vaikai mokosi įsiklausyti į kitų žmonių poreikius ir suprasti, kad gera erdvė turi tikti skirtingiems naudotojams. O iš brėžinio į maketą pereidami mokosi kantrybės, savarankiškumo ir pasitikėjimo savo idėjomis.
Architektūros festivalis vaikams, 2025 m. / A. Staniulio nuotr.
Beveik 40 veiklų – nuo maketų iki diskusijų
Festivalio programoje laukia beveik 40 edukacijų, dirbtuvių ir žaidimų. Vaikai galės kurti gyvybingus miesto sodus ir ateities šiltnamius, tyrinėti paslaptingą kerpių pasaulį, ieškoti namų vabzdžiams, konstruoti maketus, piešti, kurti koliažus ir komiksus, diskutuoti su architektais. Festivalis skirtas vaikams, šeimoms ir visiems smalsiems miesto bei architektūros tyrinėtojams – visos veiklos yra nemokamos, į jas bilieto įsigyti nereikia, o dauguma veiklų vyks be jokios registracijos.
Plojimai 0Lankytojai 0









