Kone kas ketvirtas krašto gyventojas tapo pabėgėliu: primirštą istoriją pristatys Kaune

Pirmojo pasaulinio karo metais daugiau nei pusė milijono įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių gyventojų iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų buvo priversti trauktis į Rusijos gilumą. Šią kone kas ketvirtą krašto gyventoją palietusią istoriją Lietuvos istorijos instituto mokslininkai pristato knygoje „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“.

Knygos autoriai – Lietuvos istorijos instituto istorikai dr. Tomas Balkelis ir dr. Andrea Griffante. Jų parengtoje studijoje apžvelgiamas Lietuvos gyventojų kelias nuo priverstinio pasitraukimo iki grįžimo namo.

Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių egzodas truko nuo 1914 iki 1922 metų, kai baigėsi oficiali jų repatriacija iš Sovietų Rusijos.

Nors priverstinė migracija palietė didelę krašto gyventojų dalį, ši istorija visuomenėje primiršta. Ją užgožė vėlesni, ne mažiau skausmingi Lietuvos istoriniai įvykiai.

Knygoje aptariamos ne tik lietuvių, bet ir kitų Lietuvos tautų pabėgėlių patirtys, daug dėmesio skiriama paprastiems žmonėms – jų pasitraukimui, gyvenimui vokiečių okupuotame krašte ir Rusijos gilumoje bei grįžimui į jau nepriklausomą Lietuvą.

Autoriai taip pat nagrinėja, kaip karas ir revoliucija paveikė pabėgėlių tapatybę bei bendruomeniškumą, kaip keitėsi jų supratimas apie imperiją ir tėvynę, kaip sugrįžusiuosius priėmė nepriklausoma Lietuvos valstybė.

„Nojaus arka“ pristatoma kaip iki šiol išsamiausia studija apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlius.

Knygos pristatymas vyks rugpjūčio 26 dieną, 17 val., Vytauto Didžiojo karo muziejuje, K. Donelaičio g. 64.

Renginyje dalyvaus abu knygos autoriai – dr. T. Balkelis ir dr. A. Griffante. Pokalbį moderuos Vytauto Didžiojo universiteto istorikai dr. Egidijus Balandis ir dr. Tomasz Blaszczak.

Renginys nemokamas.