Domeikavoje – šildymo problemos: radiatoriai kunkuliuoja naktimis, gyventojai skundžiasi šalčiu (papildyta)

Domeikavos gyventojai teigia beveik tris savaites nesulaukiantys kokybiško šildymo. Neries gatvės daugiabutyje radiatoriai iš pradžių buvo šalti, vėliau tik vos šilo, o dabar juose nuolat kaupiasi oras ir girdimas triukšmas. Namo administratorius patvirtino, kad panašių problemų kilo ir kituose netoliese esančiuose daugiabučiuose, o sutrikimų priežastis esą siejama su šilumos tiekimo trasomis.

Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją šią savaitę kreipėsi Domeikavos daugiabučio, esančio Neries g. , gyventoja. Ji pasakojo, kad Neries g. daugiabučio gyventojai šildymo problemų patiria nuo pat šildymo sezono pradžios.

„Garsas toks, kad prikelia iš miego, ir taip per visus aukštus visą parą“, – teigė skaitytoja.

Gyventojai esą bandė radiatorius nuorinti patys, tačiau tai problemos neišsprendė. Moteris pasakojo, kad kartais prie radiatorių tekdavo praleisti kelias valandas naktį, bet sutrikimai nedingdavo.

„Vieną naktį sėdi prie radiatorių po valandą, kitą naktį – keturias valandas. Vakar po dviejų valandų orinimo jau net pasidavėme“, – teigė ji.

Gyventojai taip pat nerimauja dėl vėstančių patalpų, drėgmės ir galimo pelėsio. Be to, jie kelia klausimą, ar už laikotarpį, kai šildymas veikė netinkamai, gaus įprastas sąskaitas.

Pasak kaunietės, jos vyras yra namo įgaliotasis asmuo, todėl gyventojų skundus dėl nešylančių radiatorių pradėjo gauti vos prasidėjus šildymo sezonui.

Moteris teigė, kad apie problemas buvo nuolat informuojama namą administruojanti įmonė „Santermita“. Vis dėlto iš pradžių, anot pašnekovės, gyventojams buvo aiškinama, kad radiatoriai nešyla dėl pakankamai šilto oro lauke.

Pati skaitytoja į namo administratoriaus vadybininkę kreipėsi spalio 12 dieną, kai po šalto savaitgalio radiatoriai buvo visiškai šalti. Tą pačią dieną, pasak jos, name jau lankėsi ir bendrovės „Kauno energija“ darbuotojai, tačiau problema išliko.

Galiausiai gyventojai sulaukė žinios, kad sutrikimas nėra susijęs su jų namo vidaus sistema, o su šilumos tiekimo trasa, priklausančia „Kauno energijai“. Spalio 20 d. namo administratorius gyventojus informavo, kad „Kauno energijos“ šilumos trasų nuorinimo darbai dar nebaigti.

„Spalio 20 d. gyventojams pateikta informacija buvo pagrįsta AB „Kauno energija“ atstovų suteikta informacija apie šilumos tiekimo trasose susikaupusį orą ir vykdomus jo šalinimo darbus. Šilumos tiekėjo atstovai patvirtino, kad nustatyta problema yra susijusi su jo eksploatuojamais šilumos tiekimo tinklais ir kad imamasi veiksmų jai pašalinti“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškino „Santermita“ atstovas.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktame atsakyme namo administratorius taip pat nurodė, kad pirmieji gyventojų pranešimai apie šildymo sutrikimus Neries g. 22 gauti spalio 12 d.

Administratorius teigė, kad į objektą buvo išsiųstas bendrovės specialistas, kuris patikrino šilumos punkto parametrus, šildymo sistemos veikimą ir butus, kuriuose radiatoriai nešilo.

Patikrinimų metu esą nustatyta, kad namo šildymo sistemoje kaupiasi didelis oro kiekis. Buvo atliekami nuorinimo darbai, tačiau jie problemos galutinai neišsprendė, nes oras į sistemą patekdavo pakartotinai.

„Nustatę, kad į pastato šildymo sistemą oras patenka iš šilumos tiekimo trasų, kreipėmės į AB „Kauno energija“ atstovus ir informavome apie šildymo sistemos veikimo sutrikimus“, – nurodė „Santermita“ atstovas.

Anot jo, šilumos tiekėjo atstovai patvirtino, kad trasose yra susikaupusio oro ir problema sprendžiama.

Namo administratorius taip pat patvirtino, kad panašių nusiskundimų sulaukė iš kitų netoliese esančių Domeikavos daugiabučių, kuriuos administruoja. Patikrinimų metu ir šiuose pastatuose nustatyta, kad oras į vidaus šildymo sistemas patenka iš šilumos tiekimo trasų.

Pasak skaitytojos, apie situaciją pasidalijus Domeikavos gyventojų „Facebook“ grupėje, panašiais sutrikimais ėmė skųstis ir kitų namų gyventojai.

Neries g. daugiabučio gyventojai ketina kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). Jie siekia išsiaiškinti, kodėl šildymas ilgą laiką neveikė tinkamai ir kaip tokiais atvejais turėtų būti atsiskaitoma.

„Esame nukentėję ne tik finansine prasme, bet apie moralinę net baisu pagalvoti, kiek streso patyrėme, koks yra nuovargis“, – sakė gyventoja.

Šildymo sezonas Kauno rajono savivaldybės įstaigose ir pastatuose, kuriuose nėra įrengtų automatizuotų šilumos punktų, pradėtas spalio 14 d.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ atsakymą pateikusi AB „Kauno energija“ nesutinka su namo administratoriaus teiginiais, kad šildymo problemos Domeikavos daugiabučiuose kilo dėl oro šilumos tiekimo trasose. Bendrovės teigimu, šilumos tiekimo tinklų sutrikimų Neries g. nenustatyta, o problemų priežastys gali būti susijusios su namų vidaus šildymo sistemomis.

Pirmiausia bendrovė atkreipė dėmesį, kad Neries g. 22 daugiabutyje įrengtas senas neautomatizuotas šilumos punktas, todėl šildymo sezonas šiame name turėjo prasidėti spalio 14 dieną.

„Jokių šilumos tiekimo tinklų sutrikimų Neries g. nebuvo ir šiuo metu nėra nustatyta, todėl gyventojai yra klaidinami apie tariamai nebaigtus šilumos tinklų nuorinimo darbus.

Bendrovė šildymo sezonui baigė ruoštis rugsėjo 23 d., atlikusi šilumos tinklų hidraulinius bandymus ir sistemą paruošusi namų aprūpinimui šiluma bei karštu vandeniu. Pagal naują valstybės patvirtintą reglamentavimą, šildymo sezonas daugumai gyventojų, kurių namai turi automatizuotus šilumos punktus, prasidėjo spalio 1 d. Bendrovė iš gyventojų, kurių namuose yra automatizuoti šilumos punktai, nėra sulaukusi nusiskundimų dėl šilumos ar karšto vandens tiekimo sutrikimų.

Gyventojams, kurių namai turi neautomatizuotus elevatorinius šilumos punktus, šildymo sezonas turėjo prasidėti spalio 14 d. įsigaliojus Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiui. Bendrovė užtikrino šilumos tiekimą iki namų šilumos punktų, o šilumos punktus ir vidaus šildymo sistemą šildymo sezonui paruošia, prižiūri bei gedimus šalina namo šildymo sistemos prižiūrėtojas arba namo administratorius“, – nurodė „Kauno energija“.

Bendrovės teigimu, Neries g. buvo atlikti keli patikrinimai, tačiau šilumos tiekimo trasose padidėjęs oro kiekis nenustatytas.

„Spalio 15 d. bei spalio 20 d. bendrovės technikos komanda papildomai tikrino Neries g. trasų kameras ir nuorinimo vietas trasose, tačiau padidėjusio oro kiekio iš oro išleidimo taškų nebuvo fiksuota.

Toliau ieškodami tikslių šildymo sutrikimo priežasčių, atlikome papildomus bandymus Neries g. Jie parodė, kad bent vieno namo šilumos įvadiniuose vamzdynuose oras fiksuojamas ne šilumą į pastatą tiekiančioje, o iš jo grįžtančioje šilumos linijoje. Iš atliktų diagnostinių veiksmų matome, kad šildymo sutrikimas tam tikruose butuose, tikėtina, susijęs su netinkamai nuorinta namo vidaus šildymo sistema. Namo šilumos punkte taip pat nėra įmontuoti automatiniai nuorinimo prietaisai.

Taip pat informuojame, kad Neries g. 22 namo valdytojui dar 2025 m. gegužės 8 d. buvo išsiųstas pranešimas bei VERT patvirtinta pažyma, kad minimo daugiabučio šilumos punkto įrenginiai neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemoms taikomų privalomųjų reikalavimų“, – teigiama bendrovės atsakyme.

„Kauno energija“ patvirtino sulaukusi pranešimų apie šildymo problemas ir iš kitų dviejų Neries g. daugiabučių.

„Pranešimus gavome iš Neries g. 20 ir 24 namų. Šiuose namuose taip pat veikia senieji neautomatizuoti elevatoriniai šilumos punktai. Šių namų valdytojams 2025 metų balandžio 11 d. bei gegužės 8 d. taip pat buvo išsiųsti pranešimai bei VERT patvirtintos pažymos, kad daugiabučių šilumos punkto įrenginiai neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemoms taikomų privalomųjų reikalavimų.

Nuolat teikiame konsultacijas dėl šilumos punktų ir namo vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų atnaujinimo, todėl gyventojai, namų administratoriai ir valdytojai gali kreiptis į bendrovę dėl reikalingos informacijos ir rekomendacijų“, – nurodė šilumos tiekėjas.

Gyventojams keliant klausimą dėl galimo mokesčių už netinkamai veikusį šildymą perskaičiavimo, „Kauno energija“ paaiškino, kaip apskaičiuojamos sąskaitos.

„Gyventojams mokestis apskaičiuojamas pagal faktiškai pastate apskaitytą šilumos energijos kiekį, kuris butams paskirstomas, atsižvelgiant į butų plotą“, – nurodė bendrovė.