Politikai skirtingai vertina Nausėdos siūlymą susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030-ųjų

Prezidentui Gitanui Nausėdai inicijuojant diskusiją dėl ilgalaikio partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, o valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei siūlant įtvirtinti, kad tam ir toliau būtų skiriama daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies politikai iš esmės palaiko poreikį tartis.

Vis dėlto jų pozicijos skiriasi – vieni ragina susitarti ne tik dėl finansavimo dydžio, bet ir dėl būsimų gynybos pajėgumų, kiti abejoja tokio dokumento praktine nauda.

Valdančiosios Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė Eltai teigė, kad partija šio klausimo dar nėra aptarusi, tačiau neabejoja, jog diskusijose dalyvautų.

„Mes tikrai dar nediskutavome tuo klausimu nei partijos organuose, nei frakcijoje. (...) Tačiau būdami atsakingi ir suprasdami gynybos svarbą, dalyvautume diskusijose“, – sakė ji.

Pasak politikės, sprendimai dėl gynybos finansavimo neturėtų apsiriboti vien procentais nuo BVP.

„Vis dėlto gynybos finansavimas tikrai nėra tik pliki skaičiai. Pirmiausia yra poreikis, o po to jau skaičiuojama, kiek valstybei ir mokesčių mokėtojams tai kainuos“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius Eltai teigė, kad prieš sprendžiant dėl ilgalaikio gynybos finansavimo svarbu aiškiai žinoti, kam būtų skiriamos papildomos lėšos.

„Mūsų klausimas bus, kur tie pinigai bus panaudoti, kokiems tikslams jie bus skirti. Kai išgirsime visus atsakymus, tada ir matysime“, – sakė R. Puchovičius.

Anot jo, šiuo metu kyla klausimų dėl prioritetų – ar pirmiausia reikėtų investuoti į infrastruktūrą, pavyzdžiui, poligonus, ar stiprinti oro gynybą.

„Mes neskubėdami nueisime, išklausysime, surinksime visą informaciją ir tada jau, kaip frakcija bei partija, priimsime sprendimą“, – teigė „Nemuno aušros“ atstovas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino neabejojantis, kad susitarimas dėl tolesnio gynybos finansavimo yra būtinas bei priminė, jog konsoliduoti jėgas partija siūlė dar prieš pusmetį.

„Reikia labai aiškiai žmonėms paaiškinti, kad nėra taip, jog iki 2030 metų nusipirksime visą ginkluotę, o po to galėsime gynybos finansavimą sumažinti du ar tris kartus. Taip neišeis, nes diviziją reikės išlaikyti, atnaujinti ginkluotę, užtikrinti amunicijos atsargas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, partijos turėtų tartis ne tik dėl finansavimo lygio, bet ir dėl to, kokie pajėgumai bus kuriami ateityje.

„Susitarimas turi būti ne tik apie pinigus, bet ir apie tai, kur investuosime, kokį pajėgumą norime susikurti“, – akcentavo konservatorių lyderis.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga į iniciatyvą, susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, žvelgė santūriau. Anot jo, šiuo metu didelio poreikio naujam susitarimui nematyti, nes dėl didesnio gynybos finansavimo politinių ginčų praktiškai nekyla.

„Negirdžiu jokio prieštaravimo, kad kas nors ginčytųsi ir sakytų, jog nereikia. Simboliškai gražu būtų, jeigu visi sutartume, bet pragmatiškai toks dokumentas neužkirstų kelio ateityje priimti kitokių sprendimų“, – „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.

Politikas pažymėjo, kad net įstatymuose nėra įtvirtinami konkretūs finansavimo procentai, mat tai ribotų Vyriausybės galimybes lanksčiai reaguoti į kintančią situaciją.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu pažymėjo, kad 2022-aisiais pasirašytą parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos būtina atnaujinti kuo greičiau, mat dabartinis dokumentas neatspindi kintančios saugumo aplinkos.

„Karo realybė skiriasi ir yra labai pasikeitusi. Atsirado visiškai nauja linija – dronų karas, kurio 2022 metų susitarime apskritai nebuvo. Tai reiškia, kad ir atsparumo didinimo poreikis šiandien yra kitoks“, – Eltai sakė politikė.

Jos teigimu, ilgalaikis susitarimas leistų iškelti nacionalinio saugumo klausimus virš politinių nesutarimų bei planuoti gynybos stiprinimą ilgesniam laikotarpiui, o ne tik iki kitų rinkimų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, premjeras Mindaugas Sinkevičius po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su G. Nausėda teigė matantis poreikį partijoms tartis dėl krašto apsaugos finansavimo po 2030 metų. Visgi, jo teigimu, dar reikės diskutuoti, ar dabartinės parlamentinės jėgos turėtų prisiimti įsipareigojimus laikotarpiui po 2028-ųjų Seimo rinkimų.

„Matau, kad yra poreikis ir diskutuojama viešojoje erdvėje, kad reikėtų politinėms organizacijoms, politinėms partijoms susitarti, kas bus ir kaip, kokiu intensyvumu bus finansuojama krašto gynyba ir mūsų saugumo elementai po 2030 metų“, – sakė premjeras.

Anot M. Sinkevičiaus, ilgainiui Lietuva turės remtis ne tik skolinimusi, bet ir stiprinti vietos gynybos pramonę – siekti reikalingą ginkluotę gaminti bei eksportuoti NATO partnerėms.

ELTA primena, kad Lietuvoje diskutuojama dėl ilgalaikio gynybos finansavimo užtikrinimo po 2030 metų. Siūloma strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas krašto apsaugai būtų išlaikytas ir vėliau, taip pat siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo.

Ekspertai ir politikai akcentuoja, kad svarbus ne tik formalus gynybos išlaidų rodiklis nuo BVP, bet ir realus lėšų poreikis suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti. Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti Lietuvos gynybos pramonę.

2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.