Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti LRT įstatymo pataisas

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių prašymą įvertinti birželį priimtus Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus.

Dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos pakeitimų į KT kreipėsi 37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

Jie prašo įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos dėl LRT tarybos sudarymo tvarkos, generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus kadencijai procedūros neprieštarauja Konstitucijai.

Skundo autorių teigimu, nauja tarybos sudarymo tvarka nesukuria pakankamai institucinių garantijų LRT nepriklausomumui apsaugoti, ir taip galimai nesilaikoma iš Konstitucijos kylančių saviraiškos laisvės, cenzūros draudimo reikalavimų.

Teigiama, kad tarybos sudarymo modelis gali prieštarauti konstitucinio teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, nes įstatymų leidėjas, reguliuodamas viešojo transliuotojo aukščiausiosios institucijos sudarymą, neįtvirtino tokių institucinių saugiklių, kurie pakankamai ribotų politinės valdžios įtaką ir užtikrintų, jog valdžios įstaigos veiktų visuomenės, o ne siaurų politinių interesų naudai.

Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių aštuonis skirs politinės institucijos (prezidentas ir Seimas). Be to, tarybos narių kadencija sutrumpinta iki ketverių metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai „lieka minimalūs“.

Parlamentarų teigimu, toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo tiesioginio ar netiesioginio politikų poveikio.

Grįsdami abejones dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, parlamentarai teigia, kad įstatyme nėra aiškiai reglamentuojama, kokia tvarka nustatomas ir tiriamas šiurkštus nacionalinio transliuotojo vadovo darbo pareigų pažeidimas.

Pakeistame įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“. Tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo.

Anot skundo autorių, taip sudaromos prielaidos ne tik paveikti LRT vadovybės statusą, bet ir netiesiogiai daryti poveikį transliuotojo programų ir turinio sprendimams, o tai nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintu masinės informacijos cenzūros draudimu, taip pat su Konstitucinio Teismo doktrina, pagal kurią neužtikrinus institucinio nepriklausomumo atsiranda grėsmė ir redakciniam nepriklausomumui.

KT taip pat prašoma pasisakyti dėl kai kurių įstatymo pataisų įsigaliojimo.

Atkreiptas dėmesys, kad griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradėti taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką.

Pareiškėjų teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

Kreipimesi taip pat nurodoma, kad nacionalinio transliuotojo vadovo situacijos pabloginimas pažeidžia ne tik individualius asmens lūkesčius, bet kartu silpninamos redakcinio nepriklausomumo garantijos, nesilaikoma Konstitucijoje įtvirtinto cenzūros draudimo.

Kaip rašė BNS, Seimas LRT įstatymo pataisas priėmė birželio pradžioje, o vėliau jas pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Pakeitimus inicijavo tuometinė valdančioji dauguma.

Teisės aktų pakeitimais įsteigiama LRT valdyba, išplečiama taryba, įvedamos jos kadencijos ir stiprinamos galios.

Priimant pataisas valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminų.

Tai reiškia, kad dabartinė LRT direktorė gali būti atleista pagal naują tvarką, kuria pakeisti atleidimo pagrindai. Be to, tarybai leista pačiai spręsti, ar dėl atleidimo balsuoti slaptai, ar atvirai.

Tai jau antra byla KT, susijusi su LRT. Vasario mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti grupės parlamentarų skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos biudžeto įšaldymo trejiems metams ir sumažinimo ateityje.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, kad 2026–2028 metais nacionaliniam transliuotojui skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems asignavimams, o vėliau įstaigos biudžetas bus sudarytas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų.

Iki šio pakeitimo LRT atitinkamai būdavo skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.