Kauno savivaldybė „kloniukais“ populiarina viešose erdvėse pastatytus paminklus

Ateinantį antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba rengiasi nuspręsti dėl Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų ir premijų skyrimo tvarkos aprašo papildyto bei patikslinto varianto, tad ankstesnis, 2023 metų lapkričio 21 dienos, sprendimas nustos galios.

Pastaraisiais (ką čia slėpti, ryžtingai viešąsias erdves „modeliuojančio“ mero Visvaldo Matijošaičio valdymo) metais įvairiose Kauno vietose pastatyta nemažai paminklų. Yra tarp jų ir tokių, kurie sukėlė ne tik visuomenėje abejonių dėl miestui sukurtos pridėtinės meninės vertės, bet ir dėl sunkiai apčiuopiamų ar visai nerandamų sąsajų su Kaunu.

Bet teisybės dėlei derėtų prisiminti ir vienos iš ankstesnių kadencijų savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Kauno miesto garbės piliečiu buvo paskelbtas vienas buvusysis iš Lenkijos prezidentų, nieko konkrečiai kauniečių labui nenuveikęs. Nesiteikęs nors kartą apsilankyti Kaune, net tada, kai svečią pagerbti rotušėje svarbiausio (reikšmingiausio) apdovanojimo, kokį prieš keliasdešimt metų Kauno valdžia yra įsteigusi, įteikimo proga.

Anot naujojo vietos politikų sprendimo (dėl apdovanojimų) projekto autorių, siūlymus, ką keisti jų skyrimo Tvarkos apraše, pateikė bent keli Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriai. O kas buvo politinės užduoties administracijos tarnautojams skyrėjai bei „sufleriai“, atspėti galėtų ir patys naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai.

Oficialiai ne kas kitas, bet Užsienio ryšių skyrius, kurio vedėja Rasa Duobaitė prieš keletą metų festivalio „Operetė Kauno pilyje“ scenoje atsiėmė iš mero rankų jai skirtą apdovanojimą, pasiūlė Tvarkos aprašo pakeitimus, susijusius su dviem naujais Kauno miesto savivaldybės apdovanojimais.

Vienas jų – „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio“ statulėlė – bus skiriama „už nuopelnus valstybingumui, savivaldos stiprinimui, atsakingam valdymui, institucijų kūrimui ir ilgalaikės visuomenės gerovės formavimui“.

Kitas – „šviežiai atsiradusio“ judrioje, susiaurintoje ir nuo transporto srautų triukšmingoje Kęstučio gatvėje paminklo miniatiūrinis klonas – „Petro Vileišio“ statulėlė. Sekant Tvarkos aprašu, ja apdovanojami „fiziniai ir juridiniai asmenys už miesto ir valstybės modernėjimą stiprinantį, prie tvarios, veržlios ir kultūriškai brandžios visuomenės kūrimo prisidedantį išskirtinį ir ilgalaikį indėlį į visuomenės pažangą“.

Sekant valstybės tarnautojų parengtų paaiškinimu, „šie nuopelnai savo pobūdžiu yra ilgalaikiai, todėl nepatenka į esamų apdovanojimų paskirtį. Šiuo metu galiojantys apdovanojimai – „Laisvės kario“ ir „Tauro“ statulėlės – orientuoti į kultūrinius, profesinius, bendruomeninius, pilietinius ar asmeninius pasiekimus, taip pat – jubiliejines progas. Jie nėra skirti vertinti institucinės lyderystės, valdymo kokybės, organizacinių ir struktūrinių reformų, kurios pasireiškia per sisteminius pokyčius. Todėl nauji apdovanojimai nedubliuoja esamų, o papildo apdovanojimų sistemą, sudarydami galimybę tinkamai įvertinti kitokio pobūdžio valdymo ir institucinės reikšmės – nuopelnus“.

Belieka pridurti, kad ankstesnės nuostatos nesiūlyti skirti apdovanoti kauniečių išrinktų bei jiems tarnaujančių miesto politikų ar administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų, už darbą gaunančių atlyginimus, Kauno miesto savivaldybės dokumentuose jau prieš dešimtmetį nebeliko.

Rengdamas miesto tarybos projektą, Agnės Augonės vadovaujamas Kultūros skyrius, atsižvelgė į kolegų iš Socialinių paslaugų, Švietimo bei Užsienio ryšių skyrių „prašymus“, bei įvertino esamą situaciją.

Anot A. Augonės, pavyzdžiui, Socialinių paslaugų skyriaus siūlomi pakeitimai buvo inicijuoti dėl įvykusios pirmosios kandidatų Socialinių darbuotojų premijai atrankos, teikėjų keltų klausimų pildant paraiškas ir gautų pastabų/pasiūlymų. Keisti siūloma „nemažai įvairių formuluočių, atkreipiant dėmesį į kandidato į apdovanojimą sukauptą socialinio darbo stažą, į socialiniams darbuotojams turintiems teisės aktuose nustatytą būtiną išsilavinimą“ bei į kitus reikšmingus, vertinant darbuotojo nuopelnus, dalykus“.

Švietimo skyriaus pasiūlė kai kurių Tvarkos aprašo punktų papildymus, įrašant „Žiniuko“ bei „Metų vadovo“ premijas. Pirmoji iš jų, kaip teigiama savivaldybės politikų sprendimo projektą lydinčiame (ir viešai paskelbtame) Aiškinamajame rašte, „skiriama Kauno miesto mokiniams, kurie tarptautinėse mokslo varžytuvėse (olimpiadose, konkursuose) tapo nugalėtojais, taip pat - ir juos parengusiems mokytojams, atsižvelgiant į Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros pateiktus rezultatus.

Mokiniams, kurie laimėjo aukso medalį ar užėmė I vietą (tai priklauso nuo renginio nuostatų), mokama 500 Eur, kurie laimėjo sidabro medalį ar užėmė II vietą – 400 Eur, kurie laimėjo bronzos medalį ar užėmė III vietą – 300 Eur. Mokiniui, kuris laimėjo kelis medalius ar užėmė kelias prizines vietas, prie aukščiausiam įvertinimui skirtos sumos papildomai pridedama 100 Eur už kiekvieną laimėtą vietą.

Mokytojams, parengusiems aukso medalininką ar I vietos prizininką, mokama 500 Eur, parengusiems sidabro medalininką ar II vietos prizininką – 400 Eur, parengusiems bronzos medalininką ar III vietos prizininką – 300 Eur. Mokytojui, kuris parengė kelis medalininkus ar prizininkus, prie aukščiausiam įvertinimui skirtos sumos papildomai pridedama 100 Eur už kiekvieną parengtą mokinį. „Žiniuko“ premija skiriama kiekvienais metais. Ji mokama iš savivaldybės biudžeto asignavimų.

Ne daugiau kaip trys metų vadovo premijos (po 3 tūkst. eurų) bus kasmet skiriamos Kauno miesto švietimo įstaigų vadovams „už ryškius švietimo įstaigos veiklos pokyčius ir aukštus mokinių pasiekimus bei konceptualius darbus švietimo srityje, formuojant ir įgyvendinant miesto švietimo politiką“.

Įvertinant tai, kad piniginėmis Kauno miesto savivaldybės įsteigtomis „Fortūnos“ premijomis (3000 eurų) iki šiol buvo apdovanojami tik teatralai už geriausius bei reikšmingiausius praėjusių metų profesionaliojo teatro kūrėjų darbus Kaune bei Kauno teatralai – už ilgametį indėlį į scenos meną, šiemet siūloma tam tikra pinigų suma pagerbti ir tuos kūrėjus, kuriems skiriami „Fortūnos“ diplomai.

Agnės Augonės aiškinimu, Kultūros skyrius siūlo reglamentuoti, kad piniginės premijos (vienos premijos dydis – 1000 Eur) būtų skiriamos ir „Fortūnos“ diplomantams.

„Fortūnos“ diplomai skiriami už ryškesnius praėjusių metų profesionaliojo teatro kūrėjų darbus Kaune, todėl jų laureatų kūrybinis indėlis objektyviai nusipelno ne tik simbolinio, bet ir materialaus įvertinimo. Siūlomas 1000 Eur dydis diplomų laureatams išlaiko aiškų skirtumą nuo 3000 Eur dydžio „Fortūnos“ premijų, kartu užtikrindamas, kad diplomas būtų ne tik simbolinis, bet ir realią vertę turintis apdovanojimas. Kasmet tokių diplomų įteikiame ne daugiau kaip septynis“, – teigė Kultūros skyriaus vadovė.

Miesto politikams priėmus naują sprendimą, bus detaliau reglamentuota Savivaldybės apdovanojimų ir premijų skyrimo, įteikimo, dokumentų rengimo tvarka. Projekte numatytos ir lėšos, kurių prireiks dėl naujų apdovanojimų, kurių tikriausiai netrukus gali būti daugiau nei ligi šiol. Tarkim, pareigūnams apdovanoti galima tiražuoti (klonuoti) irgi nemažą atbalsį viešoje erdvėje sukėlusį obeliską milicijai bei policijai...

Kiek iš viso per metus kainuoja Kauno miesto savivaldybės biudžetui visi apdovanojimai (premijos, statulėlės ir kiti materialūs, kaip dovanos įteikiami dalykai), nelabai kas ir linkęs aiškinti biudžetą sudedantiems dirbantiems bei mokesčius mokantiems miesto gyventojams. Būtu gal šventvagiška tikėtis, jog šioje srityje bus lėšos taupomos, - juk tai - ne savivaldybės rūmų remonto kaštai...

Kaip bebūtų, sprendimo projekte nenutylėta, jog planuojant šių, 2026-ųjų metų biudžetą, lėšų reikės: „Žiniuko“ premijoms – 12 tūkst. eurų, Metų vadovo premijoms – 9 tūkst, Eur; „Fortūnos“ diplomo premijoms – 7 tūkst. eurų. Papildomai...

Tačiau apdovanojimai pirmiausia – džiaugsmas ne tik tiems, kas juos gauna, bet ir jų artimiesiems, kolegoms, draugams. Tai – kartu ir pasididžiavimas savo miestu, savąja bendruomene.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog keliasdešimt metų iškiliausiems kauniečiams (ir ne tik jiems) savivaldybės tarybos sprendimu gali būti suteikiamas Kauno miesto garbės piliečio vardai. Kiek jaunesni yra kiti savivaldybės apdovanojimai, - Kauno miesto kultūros premija, Maironio premija, Kauno miesto mokslo premija, Metų mokytojo premija ar Metų medicinos darbuotojo premija.“

Naujame su apdovanojimais susijusiame Apraše numatyta įtvirtinti tvarką dėl Savivaldybės mero potvarkiu skiriamų apdovanojimų (Santakos garbės ženklai, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliai, Šimtukininko premija, „Žiniuko“ premija, apdovanojimai „Gerumo kristalas“, „Fortūna“, „Klestinti šalis“, „Laisva šalis“, „Stipri šalis“, „Šviesi šalis“, „Unikali šalis“, „Tauro“ statulėlė, „Laisvės kario“ statulėlė (maža arba didelė), „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio“ statulėlė, „Petro Vileišio“ statulėlė, Kauno sporto apdovanojimas, Metų socialinio darbuotojo premija, Savivaldybės mero padėkos raštas). Bet tai nereiškia, kad meras vienas aiškinsis, kas tokių apdovanojimų vertas. Yra nemažai, jei prireiks, - bus daugiau įvairių komisijų, jos svarstys, rekomenduos, ką apdovanoti.

Naujuoju (patobulintu) vietos politikų sprendimu, bus griežtai reglamentuojamos ir progos, kada kokius apdovanojimus jų nusipelniusiems asmenims įteikti. Vieni iš šviežiausių apdovanojimų – „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio“ statulėlė ir „Petro Vileišio“ statulėlė, taip pat senesni – Kauno miesto garbės piliečio medalis, Santakos garbės ženklai, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliai, „Tauro“ statulėlė, „Laisvės kario“ statulėlė (maža arba didelė) bei Savivaldybės mero padėkos raštas įteikiami minint Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Kitokiems apdovanojimams įteikti skirtos kitos datos. Bet, - perspėja tarybos projekto rengėjai iš Kultūros skyriaus, apdovanojimai ir premijos gali būti įteikiami ir kitu laiku.