Kaune surengtas antrasis Gynybos ir inovacijų forumas: saugumas prasideda nuo pasirengimo

Spalio 16 d. Kaune surengtas antrasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno miesto skyrių sueigos organizuojamas Gynybos ir inovacijų forumas. Jame politikai, kariuomenės, mokslo, verslo ir sveikatos apsaugos atstovai diskutavo apie Europos gynybos pajėgumus, Lietuvos gynybos pramonės perspektyvas ir tai, kaip Kaunas turėtų pasirengti galimoms krizėms.

Forumo garbės svečias – Europos Komisijos narys, atsakingas už kosmosą ir gynybą, Andrius Kubilius. Renginį globojo Europos Parlamento narys dr. Paulius Saudargas.

Rusijos karas prieš Ukrainą ir besikeičiantis JAV vaidmuo NATO iš naujo iškėlė klausimą, kiek Europa pajėgi pati pasirūpinti savo saugumu. Didesnis gynybos finansavimas yra būtinas, tačiau vien jo nepakanka – reikia ir technologijų, gamybos pajėgumų bei gebėjimo greitai priimti bendrus sprendimus.

A. Kubilius atkreipė dėmesį į sritis, be kurių šiuolaikinė kariuomenė negalėtų veikti efektyviai: kosmoso technologijas, palydovinį ryšį, žvalgybą, raketų paleidimo sistemas ir kitus strateginius pajėgumus. Europai taip pat trukdo susiskaidžiusi gynybos rinka, dėl kurios valstybės neretai ieško atskirų sprendimų, užuot kartu plėtojusios gamybą ir technologijas.

Vis dėlto didesnis Europos savarankiškumas nereiškia, kad reikėtų atsisakyti JAV vaidmens. TS-LKD pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad tol, kol Europa neturi visų būtinų pajėgumų, amerikiečių įsitraukimas išlieka itin svarbus. Todėl uždavinys – ne kurti alternatyvą NATO, o stiprinti Europos gebėjimą veikti kartu su sąjungininkais.

Šis klausimas tiesiogiai susijęs ir su Lietuvos pramonės galimybėmis. Vietos įmonės galėtų prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų kūrimo, tačiau tam būtina aiškiau apibrėžti kariuomenės poreikius ir sudaryti sąlygas verslui planuoti ilgalaikes investicijas. Diskusijoje tarp perspektyvių sričių minėta sprogmenų gamyba, puslaidininkiai, biotechnologijos, autonominės sistemos ir dirbtinis intelektas.

Kaip pabrėžė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačiauskas, verslui svarbu žinoti ne tik tai, ko kariuomenei reikia šiandien, bet ir kokie jos poreikiai bus ateityje. Aiškesnis valstybės užsakymų ir prioritetų planavimas leistų įmonėms drąsiau investuoti į gamybą, o mažesnės administracinės kliūtys padėtų greičiau paversti idėjas realiais produktais.

Tačiau vien verslo iniciatyvos nepakaks. Kauno technologijos universiteto profesorė dr. Edita Gimžauskienė akcentavo, kad mokslas turi būti viena pagrindinių gynybos pramonės plėtros dalių. Lietuvos galimybė konkuruoti priklausys nuo to, ar pavyks sujungti akademines žinias, pramonės patirtį ir valstybės finansavimo priemones. Technologijų kopijavimas gali padėti pasivyti kitus, tačiau ilgalaikį pranašumą kuria savi sprendimai ir gebėjimas juos išbandyti.

Antrojoje forumo dalyje dėmesys persikėlė nuo Europos gynybos pramonės prie konkretesnio klausimo: kaip Kaunas turėtų veikti, jeigu miestui tektų susidurti su rimta krize? Diskusijoje „Kaunas naujoje geopolitinėje realybėje: iššūkiai ir galimybės“ kalbėta apie civilinę saugą, evakuaciją, kritinės infrastruktūros atsparumą, ligoninių pasirengimą ir gyventojų vaidmenį.

Vienas svarbiausių klausimų – ar pasirengimas egzistuoja tik dokumentuose, ar iš tikrųjų veiktų susidarius ekstremaliai situacijai. Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis pabrėžė, kad būtina ruoštis įvairiems scenarijams, įskaitant diversijas ir chemines grėsmes. Tam reikalingi ne vien planai, bet ir reguliarios pratybos, padedančios institucijoms bei gyventojams suprasti savo veiksmus realaus pavojaus metu.

Civilinė sauga prasideda nuo infrastruktūros, tačiau ja neapsiriboja. TS-LKD kandidatas į Kauno merus Šarūnas Jasiukevičius atkreipė dėmesį, kad vertinant slėptuves ir priedangas svarbu žiūrėti ne tik į jų skaičių. Reikia žinoti, ar jos iš tiesų apsaugotų žmones, ar jose būtų galima užtikrinti elektros ir vandens tiekimą ir kiek laiko jos galėtų būti naudojamos. Ne mažiau svarbu iš anksto įvertinti miesto transporto infrastruktūrą – krizės metu keliai, kuriais kasdien važinėjama, gali tapti kritiškai svarbūs evakuacijai.

Pasirengimas turi prasidėti ir gerokai anksčiau, nei paskelbiama apie pavojų. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis akcentavo, kad ugdymo įstaigoms būtini aiškūs veiksmų planai ir iš anksto sutartos atsakomybės. Krizės metu improvizacijai lieka mažiau vietos, todėl sprendimai, kuriuos galima priimti iš anksto, neturėtų būti atidedami.

Panašus principas galioja ir sveikatos apsaugai. LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius kalbėjo apie ligoninių gebėjimą tęsti darbą karo sąlygomis, apsaugoti pacientus ir medicinos personalą. Tam reikia ne tik pasirengimo dokumentų, bet ir realių galimybių užtikrinti paslaugų tęstinumą. Patikima medicinos pagalba svarbi ne tik civiliams – ji taip pat stiprina ne tik civilių gyventojų, bet ir karių pasitikėjimą valstybe ir jos gebėjimu pasirūpinti sužeistaisiais.

Šiuos klausimus sujungė Seimo narės, buvusios finansų ministrės dr. Gintarės Skaistės iškelta ilgalaikio planavimo problema. Saugumo poreikius galima įtraukti į įprastus, dvigubos paskirties, infrastruktūros projektus – nuo kelių iki ligoninių – ir taip užtikrinti, kad jie tarnautų tiek kasdieniam gyvenimui, tiek galimų krizių metu. Tačiau tam būtina suderinti institucijų veiksmus ir aiškiai nustatyti prioritetus.

Abi forumo diskusijas jungė ta pati mintis: saugumas nėra vien gynybos biudžeto ar kariuomenės klausimas. Jis priklauso ir nuo to, ar valstybė turi technologinių bei pramoninių pajėgumų, ar mokslas geba bendradarbiauti su verslu, ar kritinė infrastruktūra veikia sutrikus įprastoms paslaugoms ir ar žmonės žino, kaip elgtis pavojaus metu.

Kaunui tai reiškia būtinybę saugumo klausimus vertinti ne atskirai nuo miesto plėtros, o kaip vieną iš jos dalių. Keliai, ligoninės, ugdymo įstaigos ir miesto infrastruktūra turi būti planuojami atsižvelgiant ne tik į kasdienius gyventojų poreikius, bet ir į galimus ekstremalius scenarijus.

Antrą kartą surengtas Gynybos ir inovacijų forumas tapo erdve šiems klausimams aptarti kartu, suburiant skirtingų sričių atstovus. Diskusijos parodė, kad pasirengimas prasideda ne tada, kai kyla grėsmė, o tada, kai dar yra laiko priimti sprendimus, investuoti ir susitarti dėl bendrų veiksmų.