Rezidentams kuriama galimybė už valstybės apmokamas studijas atidirbti regione

Siekiant mažinti medikų stygių regionuose, Seimas ėmėsi svarstyti pataisas, kad valstybė apmokėtų dalies rezidentų studijas, tačiau jie privalėtų kurį laiką atidirbti regionų sveikatos priežiūros įstaigose.

„Apie 20 vietų rezidentūroje būtų skiriama studentams, kurie žinotų, kad jų vietos yra valstybės finansuojamos, tačiau pagal sutartį jiems reikėtų atidirbti pagal tai, kiek laiko buvo skirta rezidentūrai“, – pristatydama pataisas ketvirtadienį kalbėjo viena jų iniciatorių socialdemokratė Orinta Leiputė.

Kiek anksčiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikino, jog nuo praėjusių metų iki 2027-ųjų kasmet tokių papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius padidės po 20 vietų, per trejus metus jų iš viso numatoma – 60.

Pagal siūlomą tvarką, papildomose valstybės finansuojamose vietose sutikę studijuoti gydytojai rezidentai po jų baigimo turės atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors regione.

Teisę pasirašyti sutartį turėsiančių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, atsižvelgdamas į tam tikrų gydytojų trūkumą atitinkamose šalies vietose, tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.

Aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokie pokyčiai reikalingi siekiant sumažinti esamą ir prognozuojamą gydytojų trūkumą ateityje.

Pataisas po pateikimo palaikė 55 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, dar 11 susilaikė. Toliau jos bus svarstomos Sveikatos reikalų komitete, o į posėdžių salę turėtų grįžti birželį.

O. Leiputė tikino, kad dėl registruoto projekto buvo diskutuota su jaunaisiais medikais, tačiau prieš prasidedant posėdžiui Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakultete nariai Seime surengė akciją prieš šias pataisas.

Besirenkantiems parlamentarams jie dalino „bilietus“, kuriuose buvo rašoma „Bilietas į regioną. Pašaukti gydyti – šaukiami atidirbti“.

M. Jakubauskienė tokią iniciatyvą sveikino ir tikino, kad buvo susitikusi su Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovais.

„Išgirdome jų norą ir pageidavimą turėti laisvę derėtis dėl bonusų su savivaldybėmis ir aš manau, kad šitos pilietinės akcijos iniciatyva ir yra pastangos išlaikyti tą derybinę galios poziciją. (...) Tikiuosi, kad jaunųjų gydytojų suinteresuotos grupės prisijungs prie bendro mūsų plano“, – akcentavo ministrė.

Dar prieš pradedant diskutuoti dėl pataisų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nurodė, jog joms priešinsis. Jos narė Edita Rudelienė teigė, jog siūlymas atidirbti primena sovietinius laikus.

Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad valdantieji nori įpareigoti jaunuosius gydytojus per prievartą atidirbinėti konkrečioje teritorijoje.

„Gydytojų trūkumą ligoninėse reikia spręsti sisteminiais būdais, o ne pažeidžiant žmogaus teises – laisvą darbo judėjimą“, – sakė ji.

O. Leiputė neigė, jog pataisas galima vadinti prievarta.

„Žiūrint į priekį, reikia žingsnį žengti dabar, (...) čia papildoma galimybė atsiranda, todėl nesutikčiau, kad tai būtų galima vadinti prievarta“, – sakė parlamentarė.

Dar 2021 metais tuometiniai Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tačiau šis palaikymo nesulaukė.

Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metais atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032-aisiais trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausia gydytojų trūko Šiaulių bei Utenos regionuose.