Ginčas dėl pagalbos asmenims su negalia – pirmiau suteikė paslaugas, tada pasirašė sutartis

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra mano, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai teikė asmeninę pagalbą asmenims su negalia, nesudarydama pagalbos teikimo sutarčių. Dėl to agentūra kreipėsi į teismą, tačiau savivaldybė tikina, jog sutartys sudarytos buvo – tik pirmiau, nei realiai buvo teikiamos paslaugos. Savivaldybė tokį sprendimą aiškina vėlavusiu valstybiniu finansavimu ir poreikiu paslaugas užtikrinti tinkamai bei laiku.

Administracinė byla šiuo metu nagrinėjama Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) teisme siekia iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 27 196,50 Eur valstybės biudžeto lėšų, kurios, Agentūros atlikto patikrinimo duomenimis, buvo panaudotos nesilaikant teisės aktų.

„Agentūra nustatė 12 atvejų, kai asmeninė pagalba buvo teikiama nesudarius asmeninės pagalbos teikimo sutarčių. Savivaldybė nesutiko su reikalavimu lėšas grąžinti, todėl Agentūra kreipėsi į teismą“, – paaiškino Regionų administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

ANTA vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad savivaldybė paslaugas faktiškai suteikė, tačiau savivaldybė nesudarė asmeninės pagalbos teikimo sutarčių ir taip panaudojo lėšas nesilaikydama teisės aktuose nustatytų sąlygų.

„Agentūros pozicija grindžiama tuo, kad asmeninės pagalbos teikimo laikotarpiu galioję teisės aktai nustatė pareigą sudaryti asmeninės pagalbos teikimo sutartį. Agentūros vertinimu, šios pareigos nesilaikymas reiškia, kad paslauga buvo organizuojama nesilaikant teisės aktuose nustatytų jos teikimo sąlygų.

Agentūra neginčija, kad patikrinimo metu nustatytais atvejais asmeninė pagalba faktiškai buvo teikiama. Tačiau Agentūros reikalavimas nėra grindžiamas atskirai apskaičiuota turtine žala, o tuo, kad valstybės biudžeto lėšos, Agentūros vertinimu, buvo panaudotos nesilaikant teisės aktuose nustatytų jų naudojimo ir paslaugos teikimo sąlygų.

Teismui pareikštas reikalavimas dėl 27 196,50 Eur valstybės biudžeto lėšų grąžinimo. Ši suma nustatyta remiantis patikrinimo metu nustatytais atvejais ir laikotarpiais, kuriais, Agentūros vertinimu, paslauga buvo teikiama nesudarius teisės aktuose numatytų sutarčių“, – teigė U. Alksninytė.

ANTA atstovė taip pat tikino, kad agentūra su savivaldybe bendradarbiavo, tačiau savivaldybė su agentūros pozicija nesutiko, o galutinį žodį šioje istorijoje tars teismas.

„Savivaldybei patikrinimo metu ir po jo buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, pastabas ir kitą informaciją. Pateikta informacija buvo įvertinta rengiant galutinę patikrinimo ataskaitą bei sprendžiant dėl tolesnių veiksmų, tačiau savivaldybė su Agentūros pozicija nesutiko“, – pridūrė ANTA atstovė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Indrė Brazė tuo tarpu teigia, kad asmeninės pagalbos teikimo sutartys buvo sudarytos. Tik esą sutartys buvo užregistruotos anksčiau, nei buvo teikiamos paslaugos.

„Visais atvejais sutartys buvo sudarytos. Paslaugos pradėtos teikti dar iki sutarčių registravimo dienos, nes teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimti sprendimai dėl paslaugų teikimo. Tokiu būdu siekta užtikrinti, kad asmenys su negalia, kuriems pagalba buvo reikalinga skubiai, ją gautų kuo greičiau“, – teigia I. Brazė.

„Sutartys buvo sudarytos, tik nebuvo užregistruotos. Asmeninė pagalba teikta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus asmeninės pagalbos asmenims su negalia poreikį, teisėtai priimtų sprendimų dėl asmeninės pagalbos skyrimo pagrindu“, – pridūrė Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja.

Anot jos, kad paslaugos buvo faktiškai suteiktos, patvirtina paslaugos teikėjo pateikti žurnalai, su nurodytomis suteiktomis paslaugomis (dienomis, valandomis, paslaugos gavėjų parašais), ataskaitos, sąskaitos faktūros.

I. Brazė taip pat teigė, jog savivaldybei paslaugas teikti reikėjo, jog asmeninės pagalbos paslaugos asmenims su negalia pradėtos teikti pagal priimtus sprendimus, dar prieš užregistruojant sutartis, nes valstybė pavėlavo skirti finansavimą. Dėl to, pasak skyriaus vedėjos, reikalauti grąžinti už šias paslaugas išleistas lėšas būtų neproporcinga, nes žmonės pagalbą gavo, o pinigai panaudoti pagal paskirtį.

„Paslaugos buvo pradėtos teikti tik po sprendimų skirti tokias paslaugas priėmimo, t. y. paslaugos poreikis buvo nustatytas ir priimtas sprendimas teikti tokias paslaugas taip, kaip numato tai reglamentuojantys teisės aktai. Todėl sieti teisę pradėti gauti taip reikalingas paslaugas tik su sutarties užregistravimo data vienoje iš sutarties šalių registrų ar vėlinti paslaugų gavimo terminą, kol bus susieti visi tą procesą reglamentuojantys dokumentai, kai jau pats paslaugų teikimas, esant priimtam sprendimui, vėlavo dėl nesavalaikio valstybės finansavimo užtikrinimo, būtų tiesiog prioriteto suteikimas biurokratiniam mechanizmui, o ne realios pagalbos teikimui asmeniui su negalia.

Primintina, kad nuo sprendimo priėmimo skirti tokią pagalbą asmenys su negalia dėl nepakankamo, nesavalaikio finansavimo šios pagalbos negavo pusę metų ar net ilgiau. Asmeninės pagalbos paslaugos asmenims su negalia yra neatidėliotinos ir tiesiogiai susijusios su jų dalyvavimu visuomenėje bei socialinės atskirties mažinimu. Reikalavimas grąžinti pagalbai apmokėti panaudotas lėšas (kurių paskirtis, beje, tokia ir yra) reikštų, kad šios paslaugos neturėjo būti teiktos laiku, o tai nesuderinama su valstybės įsipareigojimais nei pagal tarptautinę, nei pagal nacionalinę teisę.

Nors paslaugos pradėtos teikti iki sutarčių užregistravimo dienos, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes (priėmus teisėtą Sprendimą teikti paslaugas, tikslu suteikti neatidėliotiną pagalbą asmenims su negalia), reikalavimas grąžinti tinkamai, pagal paskirtį panaudotas lėšas, mūsų vertinimu, yra neproporcingas. Taip pat pažymima, kad paslaugas asmenys gavo, todėl laikytina, kad lėšos panaudotos teisėtai“, – teigiama portalui pateiktame atsakyme.