Visi svarbiausi pokyčiai nuo liepos – pajus kiekvienas

Nuo liepos atsiras aktualių pokyčių bedarbiams, taip pat pensijų lėšas norintiems atsiimti asmenims, gyventojams brangs dujos, o daliai jų – ir elektra. „Delfi“ apžvelgia svarbiausius pasikeitimus.

Vienas svarbiausių pasikeitimų nuo liepos 1 dienos susijęs su griežtesne nedarbo išmokų mokėjimo tvarka. Iš viso numatomos keturios pokyčių grupės. Planuojama, kad minimalų nedarbo draudimo stažą reikės sukaupti per trumpesnį laiką.

Keičiasi nedarbo išmokos pastoviosios ir kintamosios dalių procentinis santykis (didesnį „svorį“ turės iki tol gauta alga), taip pat keisis minimalūs ir maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai. Pataisomis kartu siekiama paskatinti priešpensinio amžiaus žmones, praradusius darbą, nesirinkti išankstinės pensijos.

Su birželiu baigėsi antrasis ketvirtis, kai gyventojai gali pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo (tačiau jie tai galės padaryti ir toliau).

Kaip skelbia „Sodra“, gyventojai prašymus nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje teikia savo pensijų kaupimo bendrovėms. Šios nagrinėja prašymus pagal ketvirčius, o sprendimus priima jiems pasibaigus.

Pinigai žmogui pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 metų gegužės 19 dieną, pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po birželio 30 dienos, o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 metų liepos 15 dienos.

Pasak „Sodros“, svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo. Įmokos toliau nuskaičiuojamos iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą dėl kaupimo nutraukimo arba pats žmogus pateiks atskirą prašymą sustabdyti įmokas.

Atsiimant lėšas, valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis bus pervesta į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją. Žmogaus, darbdavio sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas nuo visų įmokų bus pervesti į banko sąskaitą.

Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus, jos nebus laikomos draudžiamosiomis pajamomis, kurios svarbios skaičiuojant ir skiriant „Sodros“ išmokas.

Tačiau išsiimama suma turės įtakos siekiant gauti piniginę socialinę paramą iš savivaldybės ar kitas socialines paslaugas. Iš pensijų fondo pervestos lėšos bus vertinamos kaip pajamos.

Nuo liepos 1 dienos pensijų anuitetų gavėjams išmokos bus vidutiniškai indeksuojamos – tai yra, didinamos – 4,7 proc. Tai didžiausias pensijų anuitetų išmokų augimas nuo Pensijų anuitetų fondo veiklos pradžios, praneša „Sodra“.

Įvertinęs geresnius nei planuota investavimo rezultatus, fondas šiemet taip pat padidino savo ilgalaikį tikslą – siekti ne mažesnio kaip 3 proc. metinio pensijų anuitetų išmokų indeksavimo. Tai reiškia, kad ateityje pensijų anuitetų augimas turėtų būti spartesnis.

Taigi, pensijų anuitetų gavėjams, kurie anuitetą įsigijo iki 2025 metų pabaigos, bus paskirstyta 2,7 mln. eurų uždirbto pelno. Iki šiol Pensijų anuitetų fondo tikslas buvo kasmet didinti pensijų anuitetų išmokas ne mažiau kaip 2 proc., taip kompensuojant vidutinę ilgalaikę euro zonos infliaciją. Nuo 2026 metų šis tikslas padidintas iki ne mažesnio kaip 3 proc. metinio išmokų augimo.

Mokamą paslaugą pacientui suteikę gydytojai galės nesiųsti žmogaus atgal pas šeimos gydytoją, bet patys galės nukreipti į reikiamą ekspertą. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 dienos, suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.

„Kiekvienam pacientui svarbu kuo greičiau patekti pas specialistą, kuris suteiktų paslaugą: nustatytų diagnozę, skirtų gydymą. Todėl suprantama, kad reikalavimas siuntimą gauti iš šeimos gydytojo tik ilgino paciento laukimą.

Dabar, suteikęs mokamą paslaugą pacientui, gydytojas galės išrašyti siuntimą pas kitą specialistą, nesiunčiant paciento atgal pas šeimos gydytoją, o tai užtikrins paslaugų tęstinumą ir geresnį pacientų srautų valdymą“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka, vadinamieji alimentai iš „Sodros“, nuo liepos 1 dienos didėja nuo 133,2 iki 185 eurų. Šis pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo (alimentų), praneša SADM.

Teisę kreiptis dėl išmokos turi:

- vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

- vyresnis negu 18 metų asmuo, kuriam nustatytas 0-25 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis ir kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas.

- vaiko globėjas (rūpintojas).

Antrąjį šių metų pusmetį gyventojams brangsta visuomeninis elektros tiekimas ir gamtinės dujos. Priklausomai nuo vartotojų grupės ir energijos sunaudojimo, didės ir sąskaitos.

Visuomeniniai elektros tarifai buitiniams vartotojams didėja 2 centais už kilovatvalandę (kWh), nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Nauji tarifai įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Visuomeninės elektros kainos yra taikomos pažeidžiamiems vartotojams bei tiems gyventojams, kurie sunaudoja mažiau nei 1000 kWh per metus.

Taigi, visuomeninio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams tarifas didėja 2 centais ir bus 20 centų už kWh su PVM. Vidutinė sąskaita per mėnesį, pasikeitus tarifams, pažeidžiamiems vartotojams padidėtų 1,31 Eur.

Įprastiems visuomeninio tiekimo vartotojams vienos laiko zonos „Standartinis“ tarifas, kurį yra pasirinkusi didžiausia dalis jų, taip pat didėja 2 centais ir bus 24 centai už kWh su PVM. Vidutinė vartotojų sąskaita per mėnesį, palyginti su 2026 metų pirmąjį pusmetį galiojančiais minėto plano tarifais, didės 1,6 Eur.

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams nuo liepos 1 dienos didėja po 4 centus už kubinį metrą visoms grupėms. Pastovioji dalis nesikeičia. I grupės vartotojams (suvartojantiems iki 300 m³ dujų per metus) pastovioji dalis lieka 1,17 Eur per mėnesį, tačiau kintamoji dalis didėja 4 centais ir bus 93 centai už kubinį metrą su PVM.

II grupės vartotojams (301 m³ – 20 000 m³ dujų per metus) pastovioji dalis lieka nepakitusi 3,99 Eur per mėnesį, o kintamoji dalis didėja iki 69 centų už kubą. Šiems namus besišildantiems vartotojams sąskaitos vidutiniškai išaugs apie 4 Eur per mėnesį.

III grupės vartotojams (daugiau kaip 20 000 m³ metinis suvartojimas) pastovioji dalis taip pat lieka nepakitusi – 3,99 Eur per mėnesį, o kintamoji didėja iki 66 cento už kubinį metrą.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja 3 eurų mokestis smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių. Taip Europos Sąjunga siekia pažaboti pigių prekių importą iš jų. Iš esmės, tai yra mokestis siuntoms iš Kinijos prekybos platformų, pavyzdžiui, „AliExpress“, „Temu“, „Shein“ ir „Alibaba“.

Fiksuoto dydžio muitas bus taikomas prekėms, įsigyjamoms per elektroninę prekybą mažos vertės siuntose. Kaip žinoma, siuntoms, viršijančioms 150 eurų, muitai jau taikomi. Naujasis muito mokestis siekia 3 eurus už kiekvieną prekių rūšį.

Muitinės departamentas yra komentavęs naujienų portalui „Delfi“, kad galimai padidės vienos siuntos vertė, nes šiuo metu vidutinė vienoje siuntoje atsiunčiamų prekių vertė yra 5–6 eurai. Tad siunta brangs tiek, kiek skirtingų prekių rūšių ją sudarys.

Muitinė pateikia tokį pavyzdį: jei vienoje siuntoje bus 10 kojinių, ji brangs 3 eurais, o jei vienoje siuntoje bus 10 skirtingų prekių rūšių – siunta brangs 30 eurų.

„Prekių ženklas šiuo atveju neturi reikšmės. Skirtingų gamintojų plastikinės dėžutės vis tiek laikomi ta pačia prekių rūšimi, jei sutampa jų tipas, klasifikavimas ir kilmės šalis“, – pranešime komentuoja muitinė.

Pasak jos, gali būti ir taip, kad sutampa pavadinimas, tačiau skiriasi prekės tarifinis kodas. Pavyzdžiui, užsisakote dvi poras batų iš Kinijos. Vieni jų – odiniai, kiti – guminiai. Klasifikuojant prekes atsižvelgiama ir į medžiagą, iš kurios jos pagamintos, todėl šie batai turi skirtingus tarifinius kodus.

„Ši tvarka reiškia, kad pirkėjams svarbu įvertinti ne tik vienos prekės kainą, bet ir visos siuntos sudėtį. Užsakant kelis skirtingus smulkius daiktus vienoje siuntoje, galutinė kaina gali padidėti būtent dėl to, kad kiekvienai prekių rūšiai bus taikomas atskiras 3 eurų muitas“, – teigiama pranešime.

Prekybininkai yra komentavę „Delfi“, kad iš Europos sandėlių siunčiamos siuntos nebus apmokestinamos.

Daugiabučių namų savininkams gali tekti kaupti lėšas pagal didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, pranešė Aplinkos ministerija.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo Vyriausybės nutarimo nuostata, kad minimalus tarifas bus susietas su pastato technine būkle, tai yra, bus padidintas tiek kartų, koks nustatytas pastato techninės būklės koeficientas:

- būklė gera – 1 (tarifas nesikeis),

- būklė patenkinama arba vidutinė – 2,

- būklė bloga – 3,

- būklė labai bloga ir būklė kritinė – 4.

Pavyzdžiui, nustačius vidutinę namo techninę būklę, kai butų ir kitų patalpų savininkai kaupia pagal privalomąjį minimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, šis tarifas, priklausomai nuo namo dydžio, padidėtų nuo 0,1025 iki 0,205 Eur už kv. metrą per mėnesį arba nuo 0,1281 iki 0,2562 Eur už kv. m per mėnesį.

Visais atvejais bendras tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo dydžio, kuris 2026 metais yra 1,1533 Eur už kv. m per mėnesį.

Daugiabučių butų savininkai gali parengti namo atnaujinimo pagal privalomuosius reikalavimus priemonių ilgalaikį planą, pagal kurį plane numatytoms konkrečioms priemonėms, pavyzdžiui, stogo ar vamzdyno privalomajam atnaujinimui, lėšas kaups dvejus metus ar ilgiau.

Tuomet mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas ilgalaikiame plane nenumatytoms priemonėms finansuoti nebus didinamas pagal nustatytą pastato techninę būklę, atsižvelgus į tai, kad namo savininkai patys ėmėsi priemonių sukaupti daugiau lėšų pastato būklei pagerinti.

Atsisakoma privalomo visų žemės sklypų ženklinimo riboženkliais, suteikiant žemės sklypo savininkui teisę spręsti dėl tokio ženklinimo tikslingumo. Seimas yra priėmęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisas, kurios įsigalioja nuo liepos 1 dienos, skelbė Seimo kanceliarija.

Taigi, žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis galės atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais, nurodydamas tai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.

Pataisų autoriai pažymi, kad žemės sklypų ribos jau būna suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte, kuriais remiantis ir atliekami kadastriniai matavimai, be to, žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra stabilios ir nekintančios.

Dar viena su žemės sklypais susijusi naujiena – savivaldybių raginimas juo susitvarkyti. Plačiau galima skaityti šiame straipsnyje (kartu pateikiama ir patarimų, kaip susitvarkyti sklypą).

Nuo liepos 1 dienos stabdomas metinių kelių naudotojo mokesčio vinječių pardavimas. Sprendimas priimtas ruošiantis e. tolling sistemos įvedimui, kuri pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje turi pradėti veikti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, praneša Vyriausybės kanceliarija.

Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos parengtiems atitinkamiems įstatymų pakeitimams.

„Nuosekliai pereiname prie modernesnės ir efektyvesnės valstybinių kelių apmokestinimo sistemos. Po ilgus metus strigusio proceso jau turime pasirašytą e. tollingo diegimo sutartį ir prasidėjo realūs darbai, todėl svarbu užtikrinti sklandų pasirengimą naujam apmokestinimo modeliui.

Naujoji sistema įtvirtins principą „teršėjas moka“ – tai reiškia, kad labiau kelių infrastruktūrą ir aplinką veikiantis transportas prie kelių būklės gerinimo prisidės daugiau. Taip pat užtikrinsime, kad su kelių infrastruktūra susijusios lėšos sugrįžtų ten, kur jų labiausiai reikia – atgal į Lietuvos kelius“, – pranešime sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Sistemą diegia „Via Lietuva“, šiemet pasirašiusi sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia Austrijos bendrove „Kapsch TrafficCom“. Naujoji sistema pakeis dabartinį vinječių modelį komerciniam transportui ir leis kelių naudotojus apmokestinti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Taip norima užtikrinti teisingesnį, skaidresnį apmokestinimą ir stabilesnį Valstybinio kelių fondo finansavimą.

Įstatymų pakeitimais taip pat tikslinamas kelių rinkliavų reguliavimas, informacijos apie rinkliavas skelbimo tvarka bei sudaromos sąlygos lankstesniam elektromobilių įkrovimo paslaugų kainodaros reguliavimui.

Nuo liepos 1 dienos turėtų palengvėti mokėjimai valstybei, nes daugumą jų vieno langelio principu administruos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Gyventojai ir įmonės mokesčius ir visas baudas galės matyti ir patogiai apmokėti vienoje vietoje – Mano VMI.

Inspekcija pranešė, kad be mokesčių ir administracinių baudų ji nuo liepos administruos:

- ekonomines pinigines sankcijas,

- procesines baudas,

- teismų priteistas sumas,

- kitas nemokestines pareigas valstybei.

Argumentuojama, kad šiuo metu mokestines ir nemokestines pareigas valstybei administruoja daug skirtingų institucijų, todėl nėra bendros jų apskaitos, informacija išskaidyta, išieškojimas vyksta skirtingais būdais.

Įmonėms ir gyventojams bus užtikrintos galimybės mokestines ir nemokestines pareigas įvykdyti įskaitant jas iš turimų permokų. Jei prievolių padengimas iš turimų permokų nebus galimas ir asmuo nesumokės jų laiku, skolos išieškojimą pirmiausia vykdys VMI iš asmens banko sąskaitų.

Į antstolius bus kreipiamasi tik tada, kai skolos išieškoti iš sąskaitų nepavyks arba kai bus reikalingas išieškojimas iš turto, taip pat tais atvejais, kai antstolis jau vykdo kitų skolų išieškojimą iš to paties asmens.

Kriptoturto paslaugų teikėjų klientai turėtų pasitikrinti, ar jų paslaugų teikėjas turi galiojančią licenciją. Liepos 1 dieną visoje Europos Sąjungoje (ES) baigiasi Reglamento dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamentas) pereinamasis laikotarpis, pranešė Lietuvos bankas.

„Lietuvos gyventojai ir įmonės gali naudotis ne tik Lietuvoje veikiančių kriptoturto bendrovių paslaugomis, todėl svarbu įsitikinti, kad šios bendrovės turi teisę tęsti veiklą Europos Sąjungoje. Kriptoturto paslaugų teikėjai yra informuoti, kokių veiksmų jie turi imtis, tačiau ir patys vartotojai turėtų pasirūpinti savo turto saugumu ir pasidomėti savo paslaugų teikėjų veiklos teisėtumu“, – pranešime sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Jei įmonė licencijos neturi, derėtų nedelsiant imtis priemonių – pervesti savo kriptoturtą pas licenciją turintį kriptoturto paslaugų teikėją arba į saviprieglobos (angl. self-hosted) pinigines. Investuotojai taip pat turėtų pasirūpinti savo piniginėmis lėšomis – pervesti į jų vardu atidarytą mokėjimo sąskaitą arba pasirinktam kriptoturto paslaugų teikėjui, jeigu tokią galimybę numato su jais sudarytos sutarties sąlygos.

Jeigu kiltų sunkumų, reikėtų pirmiausia kreiptis į savo paslaugų teikėją. Lietuvos bankas šiuo metu kriptoturto paslaugų licencijas yra išdavęs uždarosioms akcinėms bendrovėms „Robinhood Europe“, „Decentralized“, „Nuvei Liquidity“, „Micar assets“, „Newrails“, „BLUE EMI LT“.

Tiesa, teisę teikti kriptoturto paslaugas mūsų šalyje turi ir kitose ES valstybėse pagal MiCA reglamentą licencijuotos bendrovės.

Iki 2026-ųjų liepos didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir kitos didelės įmonės privalėjo užtikrinti, kad bent trečdalį vadovaujamų valdymo ir priežiūros pozicijų užimtų moterys, skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Seimas yra pritaręs šiam ministerijos siūlymui į nacionalinę teisę perkelti Moterų valdybose direktyvos (angl. Women on Boards Directive, WoB) nuostatas. Didelių įmonių, kurių vertybiniais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje, skaičiuojama, yra iki 30, kitų didelių įmonių – apie 540 (įskaitant ir valstybės bei savivaldybių įmones).

Europos lyčių lygybės instituto duomenys rodo, kad moterų dalis 27 ES valstybėse narėse registruotų didžiausių biržinių bendrovių valdybose siekia 33 proc., Lietuvoje – 25 proc.

Pakeitimais numatyta, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 metų birželio 30 dienos turėtų užimti ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Taip pat turi būti užtikrinta, kad, sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui bei užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.