Nepagrįstai įgyto turto vertės slenkstį siūloma mažinti daugiau nei perpus

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymams sumažinti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo taikymo slenkstį, įteisinti galimybę sudaryti taikų susitarimą dėl turto konfiskavimo ir išplėsti galimybes skubiai įšaldyti turtą.

Pagal Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų siūlomus pakeitimus, Civilinio turto konfiskavimo įstatymas būtų pervadintas Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymu.

Taip pat siūloma atsisakyti konkretaus nusikalstamų veikų sąrašo ir numatyti, kad konfiskavimo procedūra galėtų būti inicijuojama dėl labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų, iš kurių buvo turėta arba galėjo būti turėta turtinės naudos.

Turto vertės slenkstį, nuo kurio taikomas nepagrįstai įgyto turto konfiskavimas, numatoma sumažinti nuo 100 tūkst. iki 45 tūkst. eurų.

Be to, siūloma suteikti galimybę žmogui, kuriam įteiktas pranešimas apie galimą nepagrįstai įgyto turto konfiskavimą, kreiptis į prokurorą dėl taikaus susitarimo sudarymo. Jo teisėtumą turėtų tvirtinti teismas.

Numatoma, kad tais atvejais, kai nesąžiningai įgytas turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam asmeniui ar jo konfiskuoti neįmanoma dėl kitų priežasčių, iš nesąžiningo įgijėjo galėtų būti išieškoma šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais siūloma suteikti teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui neatidėliotinais atvejais laikinai apriboti nuosavybės teisę į turtą, o turto tyrimą atliekančios institucijos įgaliotam pareigūnui – skirti turto areštą. Šių pareigūnų sprendimų teisėtumą turėtų užtikrinti prokuroras.

Taip pat būtų nustatyta turto, kuriam apribota arba planuojama apriboti nuosavybės teisė, valdymo išlaidų mažinimo ir vertės išsaugojimo vertinimo tvarka, taip pat galimybė turtą parduoti arba perduoti dar iki galutinio sprendimo dėl jo konfiskavimo.

Pakeitimais siekiama į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo nuostatas. Įstatymų pakeitimai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 23 dienos.

Pokyčiams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų Išteklių agentūros prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybėms įsteigti. 2027 metais numatoma 201 tūkst. eurų, 2028 metais – 215 tūkst. eurų, o 2029 metais – 218 tūkst. eurų.

Šiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.