Ministerija siūlo keisti desovietizacijos tvarką: galutinį žodį turėtų savivaldybės

Kultūros ministras Lukas Alsys žada šį rudenį Seimui pateikti siūlymus dėl desovietizacijos proceso pertvarkos.

„Gausime suinteresuotų pusių komentarus, tada dar kartelį suderinsime su tuo, ką esame pateikę, ir teiksime Vyriausybės posėdžiui. Grubiai tariant, mano įsivaizdavimu, vien biurokratinės procedūros turėtų trukti apie mėnesį, o po mėnesio turėtų persikelti į Seimą“, – BNS sakė L. Alsys.

Ministerija parengė trečią Vyriausybės išvados projektą dalies valdančiųjų socialdemokratų iniciatyvai, kuria siūloma desovietizacijos procesą perduoti savivaldai.

„Mes laikomės pozicijos, kad (vadinamoji Desovietizacijos – BNS) komisija kaip tokia turi veikti, tik galbūt gali keistis jos forma ir jos imperatyvumas“, – teigė L. Alsys.

Socialdemokratai siūlo Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, kitaip žinomą kaip Desovietizacijos komisiją, panaikinti. Pagal jų projektą, visą darbą dėl viešųjų objektų atitikimo įstatymui turėtų atlikti savivaldybės. Tik kilus neaiškumui, jos galėtų kreiptis patarimo į ekspertus.

„Mūsų siūlymu, turėtų būti veikianti komisija. Tiesa, komisijos veikimo principas būtų labiau ekspertinis. Siūlome, kad komisija ne imperatyvius nurodymus duoda, o pateikia ekspertinį vertinimą, palikdama įgaliojimus spręsti dėl atsižvelgimo į komisijos išvadas pačiai savivaldybei, tai yra savivaldybės tarybai“, – BNS sakė kultūros ministras.

Derinti pateiktame Vyriausybės išvados projekte nurodoma, kad Desovietizacijos komisija veiktų prie Seimo. Jos narius deleguotų komisijos kompetencijai priskirtose srityse sukauptą mokslinių tyrimų patirtį ir ekspertinę kompetenciją turinčios institucijos, tarp jų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

„Savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimą dėl viešojo objekto turėtų būti aiškiai atribota nuo komisijos atliekamo ekspertinio vertinimo funkcijos. Komisija dėl savivaldybės teritorijoje esančio viešojo objekto teiktų atitinkamos savivaldybės tarybai rekomendacinę išvadą“, – pabrėžiama Kultūros ministerijos rengtame dokumente.

Anot jo, savivaldybės taryba, atsižvelgdama į komisijos rekomendaciją, priimtų galutinį sprendimą dėl viešojo objekto pripažinimo propaguojančiu totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas.

Kultūros ministerija taip pat siūlo įstatyme nustatyti pagrindinius viešųjų objektų vertinimo kriterijus.

Anot jos, vertinant, ar viešuoju objektu propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai, turėtų būti kompleksiškai atsižvelgiama į jo turinį, paskirtį, pateikimo formą, naudojamus simbolius, vaizdus, tekstus, pavadinimus ir kitus įamžinimo elementus, sąsajas su režimu, jo ideologija, okupacinėmis struktūromis.

Kultūros ministerija nurodo, kad turėtų būti vertinamas ir viešojo objekto sukūrimo, pastatymo, pavadinimo suteikimo ar kitokio įamžinimo istorinis, politinis, visuomeninis kontekstas. Taip pat siūloma atsižvelgti į viešojo objekto visuminį suvokimą ir jo reikšmę dabartiniame visuomeniniame bei istoriniame kontekste, neapsiribojant atskirų jo elementų vertinimu.

Desovietizacijos procesas Lietuvoje yra įstrigęs daugiau nei metus, kai atsistatydino visi Desovietizacijos komisijos nariai.

BNS rašė, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų bei jų ideologijų propagavimo draudimas šalyje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai, sovietų karių kapai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė, kitaip žinoma kaip Desovietizacijos, komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

Kai kurios komisijos rekomendacijos sukėlė rezonansą visuomenėje, dalį nurodymų pašalinti tam tikrus pavadinimus savivaldybės atsisako vykdyti. Todėl pernai birželį socialdemokratai registravo projektą panaikinti minėtą komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Tai įvertinę kaip nepasitikėjimo pareiškimą, Desovietizacijos komisijos nariai atsistatydino, todėl daugiau kaip metus jokie nauji sprendimai šioje srityje nebepriimami.

Pernai lapkritį Seimas po pateikimo pritarė minėtoms socialdemokratų pataisoms ir paprašė Vyriausybės nuomonės. Jos Ministrų kabinetas dar nesvarstė, nes Kultūros ministerija derina išvados projektą, vis keisdama savo siūlymus.

Pirmos išvados projekte siūlyta palikti Desovietizacijos komisiją, antrosios – šią funkciją perduoti LGGRTC specialistams.

Ankstesnių išvadų projektuose teigta, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų nusikaltimų įvertinimas ir jų simbolikos eliminavimas yra ne tik viešosios erdvės klausimas, bet ir valstybės tapatybės, konstitucinių vertybių ir nacionalinio saugumo dalis, o perdavus šią funkciją savivaldybėms, kiltų rizika dėl neatitikimo valstybės vykdomai istorinės atminties ir demokratinių vertybių apsaugos politikai, nevienodo įstatymo taikymo.