Iš pensijų fondų traukiasi jauni gyventojai: išmokos išgryninamos masiškai

Žmonėms nuo šių metų leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų atsiimant dalį ar visas sukauptas lėšas tai suskubo daryti jauni žmonės, tuo metu tarp vyresnių gyventojų tokių buvo mažiau, sako viena „Sodros“ vadovių.

Tuo metu Lietuvos banko atstovas sako, jog daug žmonių išsigryninant atsiimtus pensijų pinigus grynųjų poreikis balandžio pradžioje išaugo kartais, be to, labai padaugėjo naujų investicinio gyvybės draudimo sutarčių.

„Matome, kad didžiausias pasitraukimo skaičius buvo tarp jaunų žmonių, tai yra tarp 25-35 metų amžiaus. Kuo daugiau metų, kuo vyresnio amžiaus žmonės, tuo mažesnė dalis buvo pasitraukimo. Pajamų lygmeny žiūrint, matome, kad vėlgi daugiausia pasitraukė tie, kurių pajamos yra apie vidutinį darbo užmokestį. Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė dalis žmonių traukėsi iš kaupimo“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.

„Galbūt norėjosi, kad būtų priešinga situacija, todėl kad kaupti senatvei pirmiausia turi būti suinteresuoti žmonės su mažesnėmis pajamomis, kad užtikrintų tą orią senatvę. Bet iš kitos pusės, jaunam žmogui dar yra ateitis, matome, kad ir nutraukus vėl toliau pasirašomos sutartys“, – pridūrė „Sodros“ atstovė.

Jos teigimu, gyventojai nutraukę pensijų kaupimą ir grįžę į „Sodrą“ gaus vidutiniškai po 1,06 apskaitos vienetą.

Pasak V. Latvienės, per sausį-kovą sudaryta apie 3 tūkst. naujų sutarčių: „Bet kiek iš to skaičiaus, kurie pasitraukė ir iš naujo sudarė, šiandien dar tokios informacijos neturime“.

Antradienį skelbta, kad pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. sistemos dalyvių, tuo metu liko kaupti 875 tūkst.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas prognozuoja, kad fonduose likusių gyventojų sąskaitos šiemet turėtų gerokai pasipildyti.

„Absoliuti dauguma pensijų fondų šiemet yra uždirbę pelno. Ko gero, turėsime netgi aukščiausias sukauptas sumas tiems žmonėms, kurie liko kaupime“, – komitete sakė V. Rūkas.

Visiškai ar iš dalies pasitraukusiems žmonėms pervesta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.

Anot V. Latvienės, „Sodra“ jau priėmė sprendimą dėl rezervinio fondo nuostatų keitimo, kad įplaukos kad kuo greičiau būtų investuojamos.

Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, kad atsiėmę visas ar dalį lėšų gyventojai daug pinigų išgrynina.

„Kalbant apie tai, kur juda pinigai, ką dabar jau matom, tai pirmas gal toks akcentas – daug pinigų yra išgryninama“, – komitete teigė LB atstovas.

Pasak jo, nuo balandžio 8 dienos grynųjų pinigų poreikis buvo du–tris kartus didesnis negu 2025 metų vidurkis, o balandžio 10 dieną – penkis kartus didesnis: „Spaudimas gryniesiems pinigams yra didelis.“

Jo teigimu, ir centrinis, ir komerciniai bankai puikiai susitvarkė su grynųjų pinigų paklausa: „Didesnių trikdžių nėra, visi žmonės, kurie nori išsigryninti pinigus, jie juos išsiima“.

Pasak V. Cibo, daugiau sudaryta arba atnaujinta ir investicinio gyvybės draudimo sutarčių.

„Šitų sutarčių skaičius smarkiai smarkiai auga“, – pridūrė jis.

LB atstovas teigė kol kas neturintis informacijos, kiek lėšas atsiėmusių žmonių anksčiau grąžino paskolas, tačiau, anot jo, iš pokalbių su rinkos dalyviais matosi tendencija, kad tokių žmonių yra.

V. Cibo teigimu, lietuvių elgesys atsiėmus lėšas nelabai kuo skiriasi nuo estų: „Visos tos kryptys, kurios yra Estijoje, jos matomos ir Lietuvoje, ir čia šitoj vietoj mes nelabai kuo skiriamės nuo Estijos patirties.

Pasak V. Cibo, per balandį planuojama išsamiau išnagrinėti ir gegužės viduryje daugiau pakomentuoti, koks yra atsiimtų lėšų poveikis rinkai: „Birželio pradžioje yra numatyta finansinio stabilumo apžvalga, ten irgi turbūt turėsim įžvalgų, kaip šis pokytis paveikė ekonomiką.“

Be kita ko, LB atstovas siūlo pradėti diskusijas, ar nevertėtų atsisakyti prievolės įsigyti anuitetą.

„Reikėtų pagalvoti apie tai, ar nevertėtų atsisakyti privalomo anuiteto ir žengti Estijos pavyzdžiu, kur nėra privalomumo – žmogus yra laisvas pasirinkti, ar pasiimti tuos pinigus periodinėmis išmokomis, ar įsigyti anuitetą“, – kalbėjo V. Cibas.

Anot V. Latvienės, dabar anuitetus gauna apie 5 tūkst. žmonių.

Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.

Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad bankai kol kas nefiksuoja didelių sukčiavimo atvejų iš gyventojų sąskaitų jiems atsiėmus pensijų pinigus.

„Ryškesnių atvejų bent jau per bankus nėra užfiksuota kol kas, nors šiandien dar paskutinė diena, kai sumos ateina. Kita vertus, gana tokia ryški tendencija yra tai, kad į grynuosius taikosi sukčiai“, – komitete teigė ji.

Tuo metu V. Rūkas įsitikinęs, kad sukčiavimo mastus sutramdė prieš pusmetį įvestas pinigų gavėjo sąskaitos patvirtinimas atliekant pavedimą: „Tai labai stipriai užkerta kelią sukčiavimui.“

Tačiau asociacijos vadovas sako, jog esama sunkumų gaunant duomenis iš antstolių apie skolininkus.

„Antstolių institucija turėtų gal daugiausiai kritikos šitame procese, kuris labai archajiškas. Jeigu su visomis institucijomis vyksta duomenų apsikeitimas šiuolaikiškomis formomis ir efektyviai, tai su antstoliais tai vyksta dar vis... pavieniais konkrečiam žmogui siunčiamais PDF'ais – dokumentais, kur kiekvienas žmogus atskirai yra įvardinamas, atskirai įvardinama sąskaita, suma, o jeigu tam žmogui keli antstoliai, o jeigu sumos skiriasi, didesnės, mažesnės į skirtingas sąskaitas, tai tas procesas buvo iš tiesų labai labai archajiškas ir neefektyvus“, – pasakojo V. Rūkas.

„Kalbame ne apie šimtus atvejų, ne apie tūkstančius, o apie dešimtis tūkstančių atvejų ir tų PDF'ų, kurie siuntinėjami net ir paskutinę išmokėjimų dieną“, – pridūrė LIPFA vadovas.