I. Ruginienė apie kunigų pedofilijos bylas: tokius nusikaltimus padarę žmones turi būti įrašyti į registrą

Teismui perdavus bylą, kurioje kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad dalis visuomenės galėjo žinoti apie vykdomus nusikaltimus, tačiau tylėjo. Ji mano, kad šiuo atveju verta grįžti prie diskusijų apie seksualinių nusikaltėlių registrą.

„Mano pykčiui ir nusivylimui nėra ribų. Čia normaliai, sveikai ir ramiai reaguoti į tokias situacijas tikrai negali. Juo labiau, kad ir ministerija, kuriai atstovauju, dirba su sunkiausiomis bylomis, su smurtu prieš vaikus, o čia kalbama apie seksualinį smurtą, (galimai trukusį – ELTA) 20 metų plius“, – žurnalistams komentavo I. Ruginienė.

Teismui iš viso perduotos dvi bylos dėl kunigų nusikaltimų. Prokuratūra skelbė, kad, vienos jų duomenimis, kunigas seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus galėjo daryti daugiau negu 20 metų.

I. Ruginienė akcentavo netikinti, jog apie tiek metų galimai darytus nusikaltimus niekas nežinojo anksčiau. Jos manymu, dalis visuomenės apie tai žinojo, tačiau tylėjo ir galimai slėpė nusikaltimus.

„Akivaizdu, kad mažose bendruomenėse buvo žinoma, kas vyko, kaip vyko. Tai, kad visuomenė tylėjo ir slėpė už uždarų durų, ir niekas nesugebėjo padėti aukoms, atrodo nepriimtina“, – teigė ministrė.

„Dar daugiau – man atrodo, kad mūsų pagrindinė kunigų bendruomenė tikrai turėtų pasakyti savo tvirtą žodį, kaip iš tikrųjų jie vertina situaciją, nes tokio didelio atsiprašymo tikrai negirdėjome“, – pridūrė I. Ruginienė.

Kalbėdama apie bažnyčią, ministrė tvirtino, kad po tokio skandalo pasitikėjimas dvasininkais tikrai susvyruos.

„Man atrodo, kad Bažnyčia turi padaryti rimtas išvadas. Pasitikėjimas Bažnyčia tikrai susvyravo. Čia turėtų būti signalas, kad, pirma, reikia aiškiai pasakyti, kad Bažnyčia netoleruoja (seksualinių nusikaltimų – ELTA), prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų, deda visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – dėstė I. Ruginienė.

Kartu ji tvirtino, kad būtina grįžti prie diskusijų apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusių asmenų registro įsteigimo.

„Manau, kad turime sugrįžti prie diskusijų ties registru ir tikrai žmonės, padarę tokio lygio nusikaltimus, turi būti viešai įdėti į registrą. Bet kartu turime nepamiršti, kad mes turime visokeriopai apsaugoti aukas, nes tai, kad mūsų smalsumui nėra ribų – mes norime sužinoti nusikaltėlių pavardes, bet kartu ir narstome giliau, ieškome aukų pavardžių – gali padaryti neigiamas pasekmes“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Ji pabrėžė, kad kunigų, kurių bylos perduotos teismui, pavardės turėjo būti paviešintos.

Nors nei Lietuvos Bažnyčios atstovai, nei prokuratūra jų neatskleidė, tą padarė žiniasklaida.

ELTA primena, kad teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų.

Manoma, kad dvasininkas nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius.

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.