Pereiti prie turinio
Gaisras Gimnazijos gatvėje / R. Tenio nuotr.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Dūmų detektorius gali išgelbėti gyvybę: net 98 proc. žuvusiųjų gaisruose jų neturėjo

LietuvojepagalPranešimas spaudai
Lapkričio 16–20 d. šalyje vyksta Saugumo savaitė, kurios tikslas – skatinti gyventojus įsirengti autonominius dūmų detektorius ir mažinti gaisrų riziką. Šiandien, lapkričio 18 d., minima Europos dūmų detektoriaus diena. Šiuo metu tik 60 proc. Lietuvos gyventojų savo namuose yra įsirengę dūmų detektorius, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Visą šią savaitę pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais lanko gyventojų būstus ir konsultuoja namų saugumo klausimais, daugiausia dėmesio skirdami tiems žmonėms, kurie dėl amžiaus, negalios, socialinių ar kitų aplinkybių negali savarankiškai pasirūpinti savo namų saugumu, taip pat atokiau kaimo vietovėse gyvenantiems, vienišiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat būstams, kuriuose ankstesnių apsilankymų metu nustatyti rizikos veiksniai vis dar nepašalinti.
Šiemet šalyje gaisruose jau žuvo 65 žmonės, iš jų 48 – gyvenamosios paskirties pastatuose. 98 proc. žuvusiųjų savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių. Gaisrų metu buvo išgelbėti 93 žmonės, 16 iš jų pavyko išgelbėti todėl, kad jų namuose buvo ir veikė dūmų detektorius.
Šiandien, minint Europos dūmų detektoriaus dieną, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės socialiniais darbuotojais lankė gyventojų būstus Vilniuje.
„Šią savaitę suintensyvinome prevencines veiklas visoje Lietuvoje, visose priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, – sakė Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Osvaldas Vladarskis. – Mūsų tikslas yra apsilankyti pas gyventojus ir priminti jiems, kaip svarbu yra įsirengti dūmų detektorius, susitvarkyti elektros instaliaciją, krosnis, dūmtraukius, nes dažniausios gaisrų priežastys ir yra neprižiūrimos krosnys, per arti prie jų laikomi degūs daiktai, netvarkingi dūmtraukiai ir neatsargus rūkymas.“
Pasak O. Vladarskio, šiuo metu dūmų detektorius Lietuvoje turi apie 60 proc. gyventojų, tačiau statistika rodo, kad net 98 proc. gaisruose žuvusių žmonių jų neturėjo.
„Šiandien galime tik svarstyti, ar dūmų detektorius konkrečiu atveju būtų išgelbėjęs žmogaus gyvybę, tačiau statistika rodo, kad šis prietaisas namuose yra būtinas. Gaisrui kilus naktį, kai žmogus miega, pavojų jis gali pastebėti per vėlai. Tuo metu dūmų detektorius sureaguoja vos pasklidus dūmams, o jo skleidžiamas garsas pažadina miegančius žmones ir suteikia galimybę laiku pasitraukti į saugią vietą. Vien šiemet užfiksuota ne vienas atvejis, kai dūmų detektorius padėjo išgelbėti gyvybes. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad vien turėti dūmų detektorių nepakanka – būtina tinkamai jį prižiūrėti ir laiku pakeisti baterijas. Todėl raginame gyventojus būti atsakingus, rūpintis savo ir artimųjų saugumu, saugoti turtą bei gyvybes ir nepamiršti, kokį pavojų gali kelti gaisras.“
Prevencinių apsilankymų metu pareigūnai konsultavo gyventojus ne tik būsto saugumo, autonominių dūmų detektorių pasirinkimo, įrengimo ir priežiūros, saugaus šildymo įrenginių bei elektros prietaisų naudojimo klausimais, bet ir dar neįsigijusiems dūmų detektorių, juos įrengė.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia žmonių žūsta atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio ir gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 111 žmonių – vidutiniškai po 11 žmonių per mėnesį.
Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1911 gaisrų, t. y. 25,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 48 žmonės (iš jų 36 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 15,8 proc. daugiau gaisrų, tačiau juose žuvo mažiau žmonių – 2 gyventojais, arba 4 proc., mažiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 856 gaisrai, kuriuose žuvo 12 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1055 gaisrai, nusinešę 36 žmonių gyvybes. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose šiemet kilo 1347 gaisrai, iš jų 652 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Pagrindinės gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (40,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (17,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (8,2 proc.), neatsargus rūkymas (4,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,2 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (3,5 proc.), tyčinė žmonių veika (padegimai) (3,3 proc.), vaikų išdykavimo su ugnimi (0,6 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai bei gedimai (0,5 proc.). 168 gaisrai kilo dėl kitų priežasčių, o 121 gaisro priežastys dar tiriamos.
Lapkričio 18 d. visose šalies Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, tarnybose ir komandose taip pat vyksta ir atvirų durų bei konsultacijų diena „Ateik pasitarti“. Gyventojai lankosi gaisrinėse, kur pareigūnai konsultuoja juos būsto saugumo, dūmų detektorių įrengimo, elgesio kilus gaisrui bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimais.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading