Srekas_rytine_260929_172@2000px
Į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“ / M. Aleksos nuotr.

Šrekas – iš kino ekranų į Kauno valstybino muzikinio teatro sceną (foto)

KultūrapagalPranešimas spaudaiLina Stankevičiūtė
Kauno valstybinis muzikinis teatras 2026/2027 m. sezoną pradeda išskirtine premjera, taip pat rodys daugiau nei dvidešimties skirtingų pavadinimų ir įvairių žanrų spektaklius, minės artistų jubiliejus, ruoš koncertinę programą Naujųjų metų sutikimui, regionuose gastroliuos teatro baleto trupė, o po Naujųjų prasidės intensyvios pavasarinės premjeros repeticijos.
Sezono pradžiai į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“: bene brangiausias ir techniškai sudėtingiausias spektaklis šio teatro istorijoje! – premjera jau spalio 2 d.
Ką pamatysime, kai vienas populiariausių kino herojų iš kino ekrano persikels į teatro sceną? Atsakymas – ne tik žaliąjį ogrą, princesę, asilą ir gausybė pasakų būtybių. Teatro scenoje gims pasaulis, kuriam prireikė specialiai sukurtų scenos konstrukcijų, sudėtingų dekoracijų, kaukių, lėlių teatro meistrystės, vaizdo projekcijų, ugnies ir didelio, judančio bei su žiūrovais galinčio bendrauti drakono.
Pagal Williamo Steigo knygą ir „Oskaro“ apdovanojimą pelniusį „DreamWorks Animation“ kino filmą sukurtas miuziklas į sceną sukvies visame pasaulyje pamėgtus pasakų personažus, tačiau šįkart jų nuotykis vyks ne kino ekrane, o gyvai, žiūrovų akivaizdoje. Miuziklo pjesę ir dainų tekstus parašė žinomas amerikiečių dramaturgas Davidas Lindsay-Abaire'as, muzikos autorė Jeanine Tesori – abu pelnę po keletą „Tony“ ir kitų Amerikos teatro apdovanojimų.
Srekas_rytine_260929_037@2000px
Į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“ / M. Aleksos nuotr.
Nors miuziklas „Šrekas“ pirmiausia žada nuotykius, juoką ir įspūdingą reginį visai šeimai, istorija turi daugiau sluoksnių. Tai pasakojimas apie gebėjimą priimti kitą tokį, koks jis yra, apie draugystę, meilę, savęs pažinimą ir drąsą būti savimi. Ši pjesė – tai pasaulinių pasakų koncentratas, iš kurio sukurta nepaprastai graži ir romantiška istorija apie du žmones, kurie dėl tam tikrų trukdžių, net nejaučia, kad myli vienas kitą. Moralinė išvada labai paprasta: visada nugali meilė, abipusis supratimas, abipusiai interesai, ir, kaip pridera tikrai pasakai, – čia blogis pralaimi.
Šrekas nėra įprastas pasakų herojus. Jis nėra princas, nelaukia, kol kas jį išgelbės ir tikrai nesistengia visiems patikti. Būtent todėl jo istorija, žaismingai ironiška ir kupina humoro, gali būti atpažįstama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Spektaklio režisierius Kęstutis Jakštas mano, kad daugelis šį spektaklį priskirs vaikams ar paaugliams, tačiau jis nori patikinti – miuziklas tinkamas visoms amžiaus grupėms. „Manau, kad užaugo vaikų karta, neskaičiusi pasakų. Šiandien daug laiko virtualioje erdvėje praleidžiantiems vaikams norime suteikti galimybę spektaklyje išvysti tai, ko jie galbūt neperskaitė knygose ir neišgirdo iš savo tėvų ar senelių. Norėtųsi, kad tos kelios valandos teatre, pasinėrus į pasakų pasaulį, šeimai taptų bendro buvimo laiku – be naršymo telefone, be žinučių vienas kitam, net kai jų adresatas sėdi visai šalia. O išėjus iš teatro galėtų šiais įspūdžiais pasidalyti ir juos aptarti drauge.“
Srekas_rytine_260929_126@2000px
Į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“ / M. Aleksos nuotr.
Spektaklio „Šrekas“ sceninį pasaulį kuria režisierius Kęstutis Stasys Jakštas, jo muzikinį pulsą valdo muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, jam talkina dirigentas Mantas Jančiauskas ir dirigento asistentas Ernestas Valionis. „Šrekui“ būdingą spalvingą, netikėtą ir pašėlusią pasakų karalystę į sceną perkėlė scenografė Giedrė Brazytė. Pagrindinių herojų ir keisčiausių bei smagiausių pasakų pasaulio gyventojų išvaizdą sukūrė kostiumų, lėlių ir grimo dailininkė Julija Skuratova. Muziką su judesiu sujungė choreografas Dainius Bervingis, o choro skambesiu rūpinosi chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė. Spektaklio atmosferą papildė, sceninius vaizdus ir jų nuotaikas atskleidė šviesos dailininkė Monika Šerstabojevaitė.
Pagrindinio herojaus – žaliojo, rūstaus iš išorės, bet jautraus širdyje Šreko – vaidmenį sukūrė Žygimantas Galinis, Rokas Laureckis ir Žanas Voronovas. Princesę Fioną įkūnijo Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė ir Viktorija Zeilikovičiūtė, o vienu ryškiausių spektaklio komiškų personažų – nepailstančiu, plepiu ir amžinu optimistu Asilu – tapo Martynas Beinaris, Vygantas Bemovas ir Martynas Stankevičius.
Savimylos Lordo Farkvado vaidmenį kuria su užsidegimu neigiamo amplua ėmęsis Jeronimas Milius drauge su kolegomis Regimantu Gabšiu ir Ramūnu Urbiečiu. Aplink pagrindinius herojus scenoje atgims visas spalvingas „Šreko“ pasaulis, jo personažus sukūrė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai, choro ir baleto artistai.
Srekas_rytine_260929_329@2000px
Į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“ / M. Aleksos nuotr.
„Šreko“ istorija scenoje keliauja per daugybę skirtingų lokacijų, scenovaizdis turi keistis greitai ir efektingai. Kiekvienai scenai konstruojamos skirtingos modulinės dekoracijos, kurioms reikėjo sprendimų, retai naudojamų Lietuvos teatrų scenose. Prie šio sudėtingo techninio projekto prisidėjo statybų įmonė „Autokausta“, padėjusi įgyvendinti scenovaizdžiui reikalingą orkestro ložės uždengimo patogiai surenkamą sistemą – tokio pobūdžio sceninę įrangą įprastai gamina vos keli specializuoti gamintojai pasaulyje.
Ne mažesnis iššūkis – 35 skirtingi pasakų pasaulio personažai. Jiems sukurtos kaukės, dalis kurių užsakytos užsienyje, o kitas gamino kitų Lietuvos teatrų gamybinės dirbtuvės. Kaukės, kostiumai, lėlės, dekoracijų technologiniai sprendimai kuria pasaulį, kuriame pasaka scenoje tampa gyva. Scenoje išvysime lakstančias žiurkes, sprogstantį tualetą, itin tikroviškas kanopėles ir letenas, verdančios lavos geizerius, „baisius kvapus“ skleidžiantį skunsą, laužą, animuotą sausainiuką Džindžį, „jojantį“ Farkvado žirgą, pripučiamus elnius, senovinius foliantus ir įsakymų ritinius, bus naudojamos dūmų mašinėlės, kvėpuojantys stormenys, silikoniniai torsai, vėsinančios baikerių liemenės ir gausybę kitų smulkių scenos efektų ir aksesuarų.
Kauno scenoje šalia kitų sudėtingų sceninių sprendimų, rimtu pastatymo iššūkiu tapo drakonės sukūrimas. Tai ne dekoracija, o judanti lėlė, sąveikaujanti su žiūrovais ir dar prabylanti puikiais choro solisčių Indrės Ignatavičiūtės, Karinos Ivanickytės ir Aistės Jakaitės balsais. Drakonės pasirodymus papildys specialieji efektai, kuriantys paslaptingą ir pasakišką atmosferą.
Šis pastatymas – didžiulis kūrybinis ir techninis iššūkis teatro kolektyvui: scenoje susitiks nuotaikinga ir žanriškai įvairi miuziklo muzika, aktorinis meistriškumas, lėlių teatras, išmoninga scenografija, spalvingi pasakų personažų kostiumai, specialieji efektai ir šiuolaikinės scenos technologijos. Miuziklas „Šrekas“ žada būti ne tik istorija apie žaliąjį ogrą. Šrekas tikrai išgelbės princesę, bet ar teatras bus toks didelis, kad jame tilptų visas Šreko pasaulis?

Rekomenduojami video

Populiariausi straipsniai

Loading