Stebint akrobatinį skrydį sunku nepagalvoti: kaip pilotas gali taip tiksliai valdyti lėktuvą? Ką jis jaučia, kai orlaivis apsiverčia, neria žemyn ar kelias akimirkas skrenda aukštyn kojomis? Kiek kartų šis manevras buvo kartotas, kad atliktas danguje atrodytų toks lengvas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoti kviečia Lietuvos aviacijos muziejaus
paroda „Kai dangus tapo scena“, atidaroma jau spalio 23 dieną.
Tai, ko nepamatysi nuo žemės
Tai pirmoji paroda Lietuvoje, skirta akrobatinio skraidymo istorijai. Joje pasakojama apie šios sporto šakos raidą nuo tarpukario iki šių dienų: pirmąją Lietuvoje atliktą aukštojo pilotažo figūrą, legendinius akrobatinius lėktuvus, varžybas ir treniruotes, Lietuvos pilotų pasiekimus bei žmones, kurie šią tradiciją kūrė ir tęsia šiandien.
Parodos idėjos autorius ir kuratorius – Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas, akrobatinio skraidymo sporto meistras, aukštojo pilotažo instruktorius Eugenijus Raubickas. Būdamas šios sporto šakos atstovas, jis teigia parodoje norėjęs atskleisti tai, kas įprastai suprantama tik patiems lakūnams, varžybų dalyviams bei treneriams.
„Akrobatinio skraidymo varžybos – ne tik kova tarp dalyvių, bet ir spektaklis žiūrovams“, – sako E. Raubickas. Pasak jo, nuo žemės sunku pamatyti piloto susikaupimą ir pasiruošimą skrydžiui, todėl paroda leidžia geriau suprasti, kas slypi už kelių minučių pasirodymo danguje.
LAM. Aukštojo pilotažo lakūnas J. Kairys lėktuvo Jak-52 kabinoje, 1986 m. / LAM nuotr.
Reikšmingus pasiekimus primins legendinis Zlin
Parodoje pristatomi skrydžių vaizdo fragmentai, varžybų apdovanojimai, lakūnų asmeniniai daiktai ir kita medžiaga, atskleidžianti šios sporto šakos istoriją.
Pasak parodos kuratoriaus, išskirtiniu eksponatu tapo akrobatinio lėktuvo Zlin Z-326 fragmentai. Šis orlaivis – svarbus po priverstinės pertraukos atgimusio Lietuvos akrobatinio skraidymo simbolis. Su Zlin Z-326 Lietuvoje sporto meistrais tapo 12 pilotų, o pačių lakūnų prisiminimuose jis išliko kaip patikimas ir mylimas akrobatinio skraidymo lėktuvas.
LAM. Lėktuvo Bü 133 skrydis aukštyn ratais, 1939 m., Kaunas / LAM nuotr.
Kol vieni dangaus scenoje, kiti – užkulisiuose ant žemės
Parodoje dėmesys skiriamas ne tik žinomiems pilotams ir jų pasiekimams. Pristatomas ir trenerių, techninio personalo, teisėjų, klubų ir varžybų organizatorių darbas. Būtent jų dėka dangus tampa scena, kurioje žiūrovas galiausiai pamato įspūdingą pasirodymą.
„Akrobatiniame skraidyme ypač ryškūs atkaklumas, atsakomybė ir pagarba kito žmogaus darbui, todėl paroda leidžia kalbėti ir apie platesnę Lietuvos patirtį – gebėjimą išsaugoti ambiciją sudėtingomis aplinkybėmis ir kurti galimybes ateinančioms kartoms“, – teigia Lietuvos aviacijos muziejaus direktorė dr. Inga Puidokienė. Pasak jos, parodoje pristatomos žmonių istorijos liudija, kaip Lietuvos aviacijos bendruomenė išugdė tarptautiniu mastu vertinamą meistriškumą.
LAM. Akrobatinės grupės ANBO lėktuvai S. Dariaus gimtinėje-muziejuje, 2024 m. / M. Laužadžio nuotr.
Paroda „Kai dangus tapo scena“ Lietuvos aviacijos muziejuje atidaroma jau spalio 23 d., 15 val.
Parodos idėjos autorius ir kuratorius – Eugenijus Raubickas, koordinatoriai – Sandė Jankauskienė ir Stepas Čeplinskas. Parodos partneriai – Lietuvos sporto muziejus, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija, LNK, akrobatinė grupė ANBO ir Igoris Lobanovas.
Paroda eksponuojama iki 2027 m. gegužės 31 d.