Fotografijos festivalį IPMA pradėjo M. Dirsytės performansas: 8 valandas laviruoja ant podiumo

Trečiadienį Kaune atidaromas Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis IPMA. Jis pasitinkamas Monikos Dirsytės performansu „Rehearsal“. Kauno paveikslų galerijoje ji 8 valandas laviruoja ant podiumo, o šį veiksmą fiksuoja žinomas fotografas Vincas Alesius. Performansas vyks iki 19 valandos, jį stebėti galima ekranuose šalia įėjimo į galeriją ar pro čia pat įrengtą akutę. Visą spalio mėnesį galerijoje veiks Lietuvos ir užsienio menininkų paroda, kurią šiemet jungia tema „Ryšys“, taip pat vyks susitikimai su menininkais, dirbtuvės, senjorų vedamos ekskursijos.

Kauno paveikslų galerijos I a. eksponuojamos fotografijos ir medijų meno darbai, videoinstaliacijos o III a. – legendinio švedų fotografo Anderso Peterseno ciklo „Café Lehmitz“ darbai.

Prieš oficialų festivalio atidarymą Kauno paveikslų galerijoje jau 15 metų performansus rengianti Monika Dirsytė pristato specialų pasirodymą – net 8 valandas trunkantį performansą „Rehearsal“. Jo metu puošnią suknelę vilkinti ir aukštakulnius avinti menininkė bando išlaviruoti ant nedidelio judančio podiumo.

„Performansas kalba apie tai, kad mes labai dažnai lipame ant savo įvaizdžio podiumo, bet kartais nuo jo nugriūname. Visas gyvenimas yra bandymas užlipti arba ant savo asmeninio, arba ant kažkieno kito podiumo. Balansuoti nelengva, nes jis nuolat juda. Podiumas turi daug prasmių. Galbūt padės susimąstyti, kad gyvenime reikia žmogiškumo, nebandyti savęs aukštinti, nei kito nužeminti. Performansą inspiravo pažintis su Vincu Alesiumi, kuris daugybę metų fotografuoja žmones Vilniuje, jis sukaupęs net 60 tūkst. įamžintų žmonių kolekciją. Įspūdinga! Manau, V. Alesius irgi yra performansų menininkas, nes jis daro vieną nesibaigiantį performansą – nuolat fotografuoja žmones“, – kalbėjo Kaune pirmą kartą pasirodymą kurianti menininkė M. Dirsytė.

Tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio IPMA sumanytoja, meno vadovė Svetlana Batura teigė, kad kasmet stengiamasi atsigręžti į to laikmečio temą, pvz., 2023-iaisiais koncentruotasi į dirbtinį intelektą, o šįmet atsigręžta į ryšio temą.

„Šįmet svarbu ryšys, nes vis labiau save, sąveiką su kitais, aplinkiniu pasauliu atrandame ne gyvai būdami, o internetinėje erdvėje, skaitmeninėje plotmėje. Įdomu, kaip menininkai interpretuoja ryšį“, - kalbėjo S. Batura.

Kauno paveikslų galerijoje eksponuojamą parodą kuruoja du kuratoriai: Viktorija Michalkevič (užsienio menas) ir Tomas Pabedinskas (lietuvių menas). Lietuvių menininkai atsigręžia į žmogišką ryšį, humanistinės fotografijos pavyzdžius, pvz., čia Monikos Požerskytės cirko temą, Dariaus Žiūros ilgalaikį žmonių stebėjimo projektą ir jo metu užsimezgusį glaudų ryšį.

Arnis Balčus iš Latvijos parodoje žvelgia į jaunimo subkultūrą: grafiti, kūno tatuiruotes ir pan. „Kviečiu pažvelgti į naująją kartą, kuri turi daug kūno įvaizdžių, auskarų, tatuiruočių. Keliu hipotezę, kad tie žmonės neturi nieko kito, tik savo kūną, kaip platformą pristatyti savo identitetą“, – kalbėjo jis.

Trečiajame aukšte eksponuojami vieno žinomiausių šio laikmečio fotografų Andersono Petersono darbai – ciklas „Café Lehmitz“. Lankytojai išvys 52 vintažinius serijos atspaudus, sukurtus 1967–1970 m. Hamburge. Čia įamžinti baro lankytojai: jūreiviai, uosto darbininkai, sekso pramonės darbuotojai ir kiti visuomenės paribių žmonės. 1978 m. išleista fotoknyga „Café Lehmitz“ fotografui atnešė tarptautinį pripažinimą.

„Festivaliui svarbu rodyti autorius, kurie dar gyvi, tarp mūsų, pvz., anksčiau pristatėme kitus žymius menininkus: Antaną Sutkų, Borisą Eldagseną, o šįmet – A. Petersoną. Jis buvo tam tikros vizualinės kalbos atradėjas, gilinosi į bendruomenę, fiksavo scenas, ne visada reprezentatyvias, bet atskleidžiančias buvimą, ryšį, egzistenciją. Įdomu pažvelgti į 1967-1970 m. laikmečio realijas. A. Petersonas kiekvieną šiose nuotraukose užfiksuotą žmogų atsimena, žino vardą, gyvenimo istoriją. Vizito Stokholme metu su juo sukūrėme dokumentinę apybraižą, kurią pristatysime parodoje. Bus rodoma šio fotografo laboratorija, skambės jo pasakojimas apie kūrybą“, - sakė S. Batura.

Pašnekovė atskleidė, kad festivalis siekia daryti kultūrinį poveikį visuomenei, kurtų ryšį tarp skirtingų kartų.

Festivalį IPMA organizuoja Kauno kolegija. Jis vyksta jau ketvirtą kartą ir tęsis visą mėnesį. Programą galima rasti čia.