Viskas prasidėjo nuo vienos plunksnos: šiandien miškininko kolekcijoje jų – per 13 tūkstančių

Vaikystėje rasta mėlynais ir juodais raštais išmarginta kėkšto plunksna Mindaugui Ilčiukui tapo ilgamečio pomėgio pradžia. Šiandien Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialisto, ornitologo ir profesionalaus gamtos fotografo kolekcijoje – daugiau kaip 13 tūkst. plunksnų. Jos padeda pažinti paukščius ir yra naudojamos edukacijose: darželinukams, moksleiviams bei gamtosauginių renginių lankytojams Mindaugas pasakoja, ką apie sparnuočio gyvenimą gali atskleisti vos viena plunksna.

Miškininkystės srityje Mindaugas dirba nuo 2012 m. Profesinį kelią pradėjo tuometėje Salako girininkijoje, kur per septynerius metus ėjo įvairias pareigas – nuo eigulio iki girininko. Šiuo metu jis yra VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas.

Susidomėjimas plunksnomis atsirado gerokai anksčiau nei pasirinkimas dirbti gamtos apsuptyje. Vaikystėje M. Ilčiuką traukė plunksnų spalvos, raštai ir blizgesys.

Deja, pirmieji kolekcininko plunksnų rinkiniai buvo sugadinti – juos sunaikino pelėsis bei smulkūs plunksnose gyvenantys nariuotakojai – plunksnagraužiai. Vis dėlto nesėkmės noro rinkti plunksnas neatbaidė.

„Dabartinę plunksnų kolekciją renku nuo 2002 m. Seniausias jos eksponatas – nendrinės lingės plunksna, 2002 metais rasta mano tėviškėje – Užpaliuose, Utenos rajone. Čia surinkta ir daugybė kitų eksponatų, tokių kaip didžiosios anties, kėkšto, didžiojo margojo genio, kranklio plunksnos“, – teigia pašnekovas.

Pasak Mindaugo Ilčiuko, plunksnos – unikalios gamtos sukurtos struktūros, padedančios paukščiams išlikti nepastebėtiems ir atlikti kasdieniam gyvenimui svarbias funkcijas.

Plunksnų spalvos ir raštai daugeliui paukščių padeda susilieti su aplinka bei išvengti plėšrūnų dėmesio. Dėl šios priežasties, anot miškininko, ant žemės perintys paukščiai dažnai pasižymi slepiamosiomis spalvomis.

Vienu geriausių maskuotės meistrų M. Ilčiukas vadina europinį lėlį – ramiai tupėdamas šis paukštis gali priminti nulūžusią šaką ar medžio žievės fragmentą.

„Pelėdų plunksnos ne tik padeda joms užsimaskuoti, bet ir leidžia skristi itin tyliai. O štai labai stiprios ir tvirtos genių uodegos plunksnos padeda kopinėjant medžių kamienais – uodega remiasi į medį ir taip genys gali stabiliai judėti“, – teigia M. Ilčiukas.

Pasak jo, labai tvirtomis uodegos vairuojamosiomis plunksnomis pasižymi didieji kormoranai, nes neriant po vandeniu jas veikia didžiulis vandens pasipriešinimas, kurį šiems paukščiams reikia įveikti.

„Taip pat kormoranai įdomūs tuo, kad kitaip nei dauguma vandens paukščių, jų plunksnos nėra padengtos riebaliniu sluoksniu, todėl jos neatstumia vandens. Šių plėšrūnų plunksnos sudrėksta vandenyje ir leidžia kormoranams lengviau panerti bei sugauti žuvį“, – žiniomis dalijasi pašnekovas.

Tai tik dalis istorijų, susijusių su paukščiais ir jų plunksnomis, kurias gali papasakoti M. Ilčiukas. Kadangi jis jau daug metų domisi paukščiais, yra ilgametis Lietuvos ornitologų draugijos narys, Mindaugas taip pat veda paukščių pažinimo ekskursijas, išvykas ir gamtos turus.

Šiuo metu miškininko kolekcijoje yra daugiau kaip 13 tūkst. įvairaus dydžio plunksnų, priklausančių daugiau kaip 150 Lietuvos paukščių rūšių. Kolekciją taip pat papildo ir nelaisvėje laikomų egzotinių paukščių – papūgų, fazanų bei kitų – plunksnos.

Plunksnų ilgių įvairovė įspūdinga: nuo vos kelių milimetrų ilgio žvirblinių paukščių galvos dengiamųjų plunksnų iki maždaug pusės metro ilgio jūrinio erelio sparnų plasnojamųjų ar net metro ilgį siekiančių karališkojo fazano uodegos plunksnų.

Kiekvienas radinys M. Ilčiuko kolekcijoje turi savo vietą.

„Plunksnas nustatyta tvarka klijuoju ant kartono lapų, šalia pažymiu paukščio rūšį, radimo vietą ir datą. Lapus dedu į plastikines įmautes ir segu į segtuvus, kurių jau esu susikaupęs kelias dešimtis. Siekdamas apsaugoti rinkinius nuo plunksnagraužių, segtuvus laikau sandariose plastikinėse dėžėse“, – dalijasi kolekcininkas.

Iš pradžių kolekciją Mindaugas pildė savo paties gamtoje rastomis plunksnomis. Dalį jų paukščiai pamesdavo, senas plunksnas keisdami naujomis. Kitų plunksnų sankaupos likdavo plėšrūnų maitinimosi vietose.

„Vėliau į šį pomėgį įsitraukė ir mano draugai bei artimieji, kurie vis pranešdavo, jei katinas jiems atnešdavo vieną ar kitą paukštį, ar koks nelaimėlis mirtinai atsimušdavo į langus“, – prisimena pašnekovas.

Savo plunksnų kolekciją Mindaugas mielai rodo įvairiuose gamtosauginiuose renginiuose ir per mokyklose bei darželiuose vykstančias edukacijas.

„Edukacijose plunksnos padeda atrasti paslaptingą paukščių pasaulį ir suprasti plunksnų paskirtį. Skirtingo dydžio, spalvų ir sandaros plunksnos tampa pagrindu pasakojimams apie paukščių prisitaikymą prie aplinkos“, – pasakoja kolekcininkas.

Plunksnų pažinimo džiaugsmu Mindaugas dalijasi ir internete. Jis administruoja „Facebook“ grupę „Kieno plunksna?“, kurios dalyviai dažnai prašo pagalbos identifikuoti plunksnas.

Nuo vaikystės Mindaugas kolekcionuoja ne tik plunksnas, bet ir drugius – apie juos taip pat gali nemažai papasakoti.

Be to, laikas gamtoje M. Ilčiukui neatsiejamas nuo fotografavimo.

„Labiausiai mane traukia užfiksuoti įdomius gamtos reiškinius, pavyzdžiui, šiaurės pašvaistes, taip pat stengiuosi nepraleisti progos įamžinti gyvosios gamtos atstovų: paukščių, drugių, gyvūnų“, – sako pašnekovas.

Miškininko užfiksuotas gamtas akimirkas galite stebėti „Facebook“ puslapyje „Mindaugo Ilčiuko Fotomedžioklė“.