Pereiti prie turinio
gilinimas
Nemuno gilinimo darbai / Asociacijos „LT žuvys“ nuotr.

Nemuno gilinimo darbų skandalas plečiasi: aiškinasi galimą dokumento klastojimą, o žala gali siekti 8 mln. eurų

GamtapagalKas vyksta KauneParengta pagal lrt.lt informaciją
Nemuno gilinimo ties Alytumi tyrime – ir galimas dokumento klastojimas
Ikiteisminis tyrimas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) darbų Nemune ties Alytumi papildytas: teisėsauga aiškinasi ir galimą dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Apie tai praneša portalas LRT.lt.
Kaip rašo LRT.lt žurnalistas Marius Monkevičius, tai portalui patvirtino Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė. Tyrimas pradėtas 2025 m. lapkričio 25 d. pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį – dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, padariusio didelę žalą. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Vėliau tyrimas papildytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi. Ji taikoma tiems, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą arba tokį dokumentą laikė ar panaudojo. Bausmė – nuo viešųjų darbų iki trejų metų laisvės atėmimo.
Pasak prokuratūros, atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas: renkami duomenys, apklausiami asmenys. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti, kardomosios priemonės neskirtos.
Žala – beveik 8 mln. eurų
Aplinkosaugininkai darbus Nemune pradėjo tirti 2025 m. sausio pabaigoje, kai socialiniuose tinkluose ir telefonu gavo pranešimų apie galimus pažeidimus upės vagoje.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkus. Šie išanalizavo pačios VVKD batimetrinių matavimų duomenis ir nustatė, kad upės vaga vietomis dirbtinai pagilinta, o dalis darbų atlikta už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai yra ledyno nuogulos, o ne natūralūs nešmenys, todėl pasikeitė vagos reljefas ir srovės dinamika.
Gamtos tyrimų centro mokslininkai darbų zonose fiksavo reikšmingai sumažėjusį žuvų tankį ir rūšių įvairovę, taip pat smarkiai sumažėjusią dugno bestuburių ir moliuskų gausą.
Įvertinęs surinktą medžiagą, AAD apskaičiavo, kad Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė gamtai galėjo padaryti beveik 8 mln. eurų žalos.
Valymas ar gilinimas?
Ginčo esmė – kaip vadinti atliktus darbus. AAD ir mokslininkų teigimu, upė buvo gilinama, todėl prieš tai privalėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. VVKD tvirtina upę tik valiusi, tad vertinimo nereikėję.
Paskelbus apie galimą žalos mastą, po kelių dienų bendrovės valdyba atšaukė vadovą Vladimirą Vinokurovą – jis pareigas ėjo iki 2025 m. lapkričio 20 d. VVKD yra akcinė bendrovė, visos jos akcijos priklauso Susisiekimo ministerijai.
LRT.lt primena ir platesnį kontekstą: prieš kelias savaites Šiaulių apygardos teismas pripažino „Grigeo Klaipėdą“ kalta dėl nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias – bendrovė valstybei turės sumokėti 48 mln. eurų.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading