Kas vyksta Kaune https://kaunas.kasvyksta.lt Tue, 22 Sep 2020 18:16:49 +0000 lt-LT hourly 1 133596375 Naujausiais duomenimis užsikrėtimų lytiškai plintančiomis ligomis mažėja https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/naujausiais-duomenimis-uzsikretimu-lytiskai-plintanciomis-ligomis-mazeja/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/naujausiais-duomenimis-uzsikretimu-lytiskai-plintanciomis-ligomis-mazeja/#respond Tue, 22 Sep 2020 18:16:49 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471737 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 m. lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtė mažiau žmonių nei 2018 m. Užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo 459 iki 421.

Naujausiais sergamumo apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 56, sifilis – 117, chlamidiozė – 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau ligų atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167.

Analizuojant sergamumą apskrityse pastebima, kad didžiausias sergamumas sifiliu 2019 m. užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, sergamumas gonorėja – Tauragės apskrityje, o sergamumas chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pagal amžiaus grupes, daugiau nei pusė (51 proc.) asmenų, užsikrėtusių lytiškai plintančiomis ligomis, buvo jaunimas nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Iš jų keturi – nepilnamečiai. Užpernai jaunimas sudarė mažesnę dalį užsikrėtusiųjų (41,8 proc.). Tarp pernai užsikrėtusiųjų – 15 moksleivių ir 27 studentai.

Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų, kaip tariamą infekcijos šaltinį, nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį. Daugiau nei pusė gonorėja ir chlamidioze užsikrėtusių moterų nurodė, kad gonorėja galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio/sugyventinio arba pažįstamo asmens.

Šeši asmenys, užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligopmisnurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

Dauguma susirgusiųjų apsaugos priemonėmis, mažinančiomis užsikrėtimo riziką, nesinaudoja arba naudojasi retai.

Naujausia lytiškai plintančių ligų apžvalga skelbiama čia.

Sergamumas sifiliu, gonorėja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje 2015–2019 m. / ULAC 2020 m. duomenys

Dauguma infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Užsikrėtus, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.

Pagrindiniai lytiniu būdu plintančių ligų simptomai pasireiškia išskyromis iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos, taip pat skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis.

Pastebimos baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje, bėrimai lyties organų srityje, padidėję kirkšnių limfmazgiai, skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje, kraujo pasirodymas po lytinių santykių.

Kai kurios lytiškai plintančios ligos gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. Ligas gydo gydytojai dermatovenerologai, pas kuriuos galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/naujausiais-duomenimis-uzsikretimu-lytiskai-plintanciomis-ligomis-mazeja/feed/ 0 471737
Kauno „Baltų Ainių“ ekipa priešininkus pasitiks po kardinalių pokyčių https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sportas/kauno-baltu-ainiu-ekipa-priesininkus-pasitiks-po-kardinaliu-pokyciu/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sportas/kauno-baltu-ainiu-ekipa-priesininkus-pasitiks-po-kardinaliu-pokyciu/#respond Tue, 22 Sep 2020 17:09:20 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471727 Jau rugsėjo 24 dieną startuos Lietuvos ledo ritulio čempionatas, kuriame šį sezoną varžysis penkios komandos. Artėjant pirmosioms turnyro rungtynėms, pristatoma bene didžiausius pokyčius šią vasarą savo organizacijoje išgyvenusi – Kauno „Baltų Ainių“ ekipa.

Praėjusį sezoną kauniečiai debiutavo Lietuvos čempionate, o debiutui į pagalba jie pasitelkė pagalbą iš Klaipėdos – Lietuvos pirmenybėse jungtinė komanda varžėsi „Baltų Ainių – HC Klaipėdos“ pavadinimu. Šiemet Kauno atstovai prie sezono starto jau stos vieni, o komandos pokyčiai vien tik šiuo sprendimu tikrai nesibaigė.

Vasarą didžiulį darbą atlikę bei pokyčius tiek ir „Baltų Ainių“ ledo ritulio mokykloje, tiek ir suaugusių ekipoje iniciavę kauniečiai šį sezoną pasitinka gerokai pasikeitę. Komandos vadovas Tadas Čepkauskas pripažįsta, jog pakitimų jų ekipoje daug, o vienas iš jų – naujų trenerių prisiviliojimas. Šioje srityje kauniečiai gali džiaugtis prisivilioję praėjusio sezono nugalėtojų gretose dirbusį Aleksandrą Mikheyonoką.

„Vienas iš mūsų vasaros tikslų buvo pritraukti aukšto lygio trenerių štabą. Tai buvo puikus metas šiam procesui, nes vasarą vyko visos organizacijos restruktūrizavimas. Turėjome problemą: mūsų vaikai negaudavo sistemingų treniruočių, todėl buvo priimtas sprendimas , jog pirmiausia formuosime trenerių štabą. Dar nuo praėjusių metų pastebėjau, jog mums yra būtinas profesionalus ir su ledo rituliu labiau susijęs treneris, kuris aukštesnio lygio žaidėjams galėtų būti autoritetas.

Pamatę, jog Lietuvoje jau dirba mūsų reikalavimus atitinkantis treneris, su juo bendrauti ir tartis pradėjome dar kovą. Sekė ilgas derybų procesas, kurio rezultatas – A. Mikheyonokas sutiko treniruoti mūsų komandą. Norime, kad jis dirbtų ne tik su vyrų komanda, tačiau mokytų ir vaikus“, – pasakojo klubo vadovas.

Pokyčiai trenerių pozicijose palietė ne tik suaugusių ekipą, tačiau ir visą „Baltų Ainių“ mokyklą. Tokį sprendimą priėmę kauniečių atstovai tikisi, jog tai padės ateityje turėti didesnį kiekį aukšto lygio specialistų, rašoma Hockey Lietuva pranešime spaudai.

„Sprendimas keisti trenerius buvo priimtas visoje Kauno „Baltų Ainių“ mokykloje. Pakeistas ne tik treneris Benas Jakšys, tačiau taip pat įkalbėjome trenerių pozicijas užimti Gutauską bei Streckį. Mano vizija tokia, jog šie treneriai galėtų dirbti vieningai, sistemingai ir kartu dalintųsi savo patirtimi su kolegomis. Labai norime užauginti aukšto lygio trenerį Lietuvoje ir dėl to mūsų koncentracija buvo būtent į trenerius. Šiemet mūsų sistemoje yra labai didelių pokyčių ir labai norime judėti į priekį.

Bendradarbiaujame ne tik su Kauno „Baltų Ainių“ ledo ritulio mokykla, tačiau ir su LSU universitetu. Labai norėtume, jog pradėtų veikti ir trenerių katedra. Vis dar yra nemažai darbų, kuriuos reikia atlikti, kad ledo ritulys dar labiau žengtų į priekį. Žinoma, nereikia tikėtis visko iš karto, tai yra ilgalaikė vizija, kurią galima pasiekti nuosekliu darbu“, – apie ateities planus kalbėjo T. Čepkauskas.

Šį sezoną „Baltų Ainiai“ vėl bus išskirtinė komanda Lietuvos čempionate, kadangi sezoną ji pradės be legionierių. Komandos vadovo teigimu, neatmetama galimybė pasipildyti sezono eigoje, bet svarbiausias tikslas yra suteikti laiko ant ledo jaunimui.

„Pernai turėjome bendrą Kauno ir Klaipėdos projektą, o šiemet turėsime grynai kaunietišką pusę, kurioje labai svarbus jaunimo įtraukimas į komandą. Mūsų tikslas visada bus leisti jaunimui žaisti bei tobulėti. Bandžiau pritraukti ir legionierių, bet dabartinė situacija su COVID-19 virusu daug ką pakeitė, todėl mes likome prie lietuviškojo varianto. Tiesa, sezono metu komandos sudėtis gali keistis, tačiau svarbiausias mūsų tikslas tikrai nesikeis – norime, jog jaunimas tobulėtų.“

Prie būrio „Baltų Ainių“ mokyklos auklėtinių prisijungs ir keli patyrę žaidėjai, kuriems numatytas itin svarbus vaidmuo komandoje. T. Čepkauskas pripažįsta, jog jų jaunimui neretai pritrūksta itin svarbių savybių, o būtent vyresni žaidėjai turėtų tapti teigimu pavyzdžiu, leidžiančiu jaunesniems kolegoms sekti jų pavyzdžiu.

„Pirmiausia norėtume, kad mūsų vyresni žaidėjai rodytų jaunimui pavyzdį išpildant taktinius niuansus bei perteikiant kovingumą. Taip pat labai svarbu, jog viskas prasidėtų nuo rūbinės: jaunimas turėtų pamatyti, jog vyresni žaidėjai yra tinkami motyvuoti ir dalinti patarimus tiek ant ledo, tiek ir už jo ribų. Taip pat labai svarbu, kad jie pamatytų kokia svarbi ledo ritulyje yra drausmė.

Tenka pripažinti, jog jaunimas, kurį mes pritraukėme į mūsų komandą iš taip vadinamos „senosios sistemos“, turi drausmės trūkumą. Jis yra labai jaučiamas, o sporte disciplina ir drausmė yra kertiniai dalykai, nuo kurių reikia pradėti. Negalima ant ledo žengti atsipalaidavus, nesusikaupus, reikia būtų pasiruošusiam ir disciplinuotam. Reikia klausyti trenerių nurodymų ir tik juodas darbas leis pasiekti norimas aukštumas.

Turime nemažai „Tigrų“ mokyklos auklėtinių, kurių sistemoje pirmiausia ir būdavo akcentuojama drausmė, disciplina, šimtaprocentinis susikaupimas ir pasiaukojamas darbas. Todėl vyresni žaidėjai turėtų parodyti jaunimui, kad norint daug pasiekti, pirmiausia reikia dirbti.“

Nepaisant to, jog atsiskyrimas nuo „HC Klaipėdos“ mokyklos sumažino „Baltų Ainių“ žaidėjų pasirinkimo Lietuvos čempionatui galimybes, klubo vadovas neslepia, jog matomi ir teigiami šio sprendimo padariniai. Skirtingai nuo praėjusio sezono, šiemet visa komanda treniruosis kartu, o tai gerokai padidina trenerio galimybėms keisti žaidimo stilių bei bendram susižaidimui.

„Bendros treniruotės ir Baltarusijos specialisto patarimai mums tikrai yra neįkainojami. Jau dabar matau, kad vien jau tai, jog treniruotėse visi dirba kartu yra labai didelis pliusas susižaidimui ir taktinių dalykų paaiškinimui. Taip pat mums labai padeda ir tai, jog „Baltų Ainių“ U-17 komanda žaidžia Latvijoje ir tai taip pat prisideda prie jų susižaidimo. Treniruojantis kartu žaidėjai gali geriau pažinti vienas kitą ir pajausti kolegas ant ledo.

Nesakau, kad projektas su „HC Klaipėda“ buvo blogas – jis buvo naudingas. Visgi, atvažiavimas į rungtynes ir žaidimas, kai žaidėjai treniruojasi atskirai ir vienas kito nepažįsta nėra optimalus variantas.

Pernai rūbinėje galėdavome girdėti diskusijas, kaip žaidėjai ne ten perdavė ritulį, ne taip jį priėmė, ne ten nubėgo – susižaidimo visiškai nebuvo. Visą tai galima atidirbti treniruotėse, kur treneris gali perteikti savo nurodymus ir išsireikalauti iš žaidėjų tokių veiksmų, kokius jis nori matyti.

Treniruotes pradėjome nuo rugpjūčio mėnesio. Treneris akcentavo, jog svarbiausia yra bendro tikslo siekimas ir tam reikia būti kartu: dirbti ir vienas kitą matyti. Dėl to neabejoju, jog bendros treniruotės yra didžiulis pliusas, nes jose galime turėti ne tik jaunimą, tačiau ir vyresnius žaidėjus. Nereikia norėti, kad sumetus visus į vieną katilą žaidėjai išpildytų trenerio sumanymus, jei jį mato tik per rungtynes.“

Skirtingai nuo kitų čempionate dalyvaujančių komandų, kauniečiai sezoną pradės nekeldami konkrečių tikslų turnyrinės lentelės atžvilgiu. T. Čepkausko teigimu, svarbiausia yra paruošti tinkamus pamatus ateičiai bei sukurti sistemą, kurioje vaikų mokyklos auklėtiniai galėtų sėkmingai žengti į suaugusių ledo ritulį.

„Į sezoną einame norėdami garbingai kautis prieš visus varžovus. Nekeliame tikslų atsižvelgdami į konkrečias pozicijas, tiesiog norime atkakliai varžytis su oponentais. Norime suteikti vaikams žaidimo laiko ir neabejoju, jog iš jų sulauksime ir atgalinio ryšio, kuris atpirks mano įdėtą darbą į tai, kad suteikčiau jiems visas sąlygas žaisti.

Mano asmeninis ir mūsų visos organizacijos svarbiausias noras yra pagaliau turėti sistemingą treniravimą ir, kad vaikai turėtų galimybę žaisti Lietuvos čempionate. Norisi, jog jie į komandą atvyktų pasiekę tokį lygį, kad galėtų garbingai atstovauti mūsų ekipai. Nereikia tikėtis, jog vaikai iš čempionato išstumtų visus legionierius – be jų pirmenybės dabar tikriausiai nebūtų tokios įdomios. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje norime, kad vaikai pasiektų tokį lygį, jog mums nereiktų dairytis į legionierius.

Sistema, kurioje vaikai žaidžia iki 18 metų, o toliau nebeturi galimybių rungtyniauti, nes piramidė užsidaro – tikrai netinkama. Dėl to patys pirmieji žingsniai ir yra sukurti piramidės viršų, kur žaidėjai galėtų žaisti toliau ir tobulėti. Jaunimas turi matyti, kad jiems nereikės 18-kos metų baigti karjerą, jie turi matyti komandą, kuri jiems suteiks visas sąlygas ir galimybę toliau žaisti.“

Lietuvos ledo ritulio čempionato startas numatytas rugsėjo 24 dieną. Būtent pirmose sezono rungtynėse ant ledo pasirodys ir „Baltų Ainiai“, namuose priimdami Elektrėnų „Energijos – Geležinio Vilko“ ledo ritulininkus.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sportas/kauno-baltu-ainiu-ekipa-priesininkus-pasitiks-po-kardinaliu-pokyciu/feed/ 0 471727
Savaitgalį Kauno marių paviršių skrodęs kaunietis iškovojo prizinę vietą (foto) https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sportas/savaitgali-kauno-mariu-pavirsiu-skrodes-kaunietis-iskovojo-prizine-vieta-foto/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sportas/savaitgali-kauno-mariu-pavirsiu-skrodes-kaunietis-iskovojo-prizine-vieta-foto/#respond Tue, 22 Sep 2020 16:14:16 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471705 Praėjusį savaitgalį Kauno mariose praūžęs UIM Formulės-2 Pasaulio čempionato pirmasis etapas žiūrovams padovanojo ne tik intrigą ant vandens, bet ir triumfo akimirkas lenktynių kulminacijoje. Kaunietis Edgaras Riabko gimtuose vandenyse ir savo publikos akivaizdoje po itin atkaklios kovos iškėlė Lietuvos trispalvę kopdamas ant prizininkų pakylos antrosios vietos laiptelio.

Portugalijos lenktynininkas Duarte Benavente turėjo gerokai sunerimti, kai sekmadienio popietę F2 vandens formulių finalinėje lenktynių dalyje jam į nugarą ėmė kvėpuoti mūsų šaliai atstovaujantis Edgaras Riabko. Lietuvis iškart po „Grand Prix“ starto trasoje buvo penktas, tačiau vieną po kitos atsikovojo pozicijas ir finišo liniją kirto iškopęs iki antros vietos bei į trečiąją stumtelėdamas „broliuką“ latvį Uvį Slakterį.

E. Riabko nuo lyderio atsiliko vos 1,7 sek. Dar prieš lenktynių pradžią taurę antrosios vietos laimėtojui įsteigęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis užsiminė palaikysiantis kaunietį, tad šie miesto vadovo žodžiai tapo pranašiški – jo vardo trofėjus atsidūrė būtent E. Riabko rankose.

Pirmosios vietos taurę nugalėtojui nuo švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įteikė ŠMSM viceministrė Kornelija Tiesnesytė. Trečios vietos laureatui atiteko Kauno rajono mero Valerijaus Makūno taurė.

Taurės / N. Zavecko nuotr.

Daugiau kaip du dešimtmečius vandens formulėmis lenktyniaujantis ir F1 pasaulio čempionate plaukiantis (šiemet dėl pandemijos F1 pirmenybės neįvyko) portugalas D. Benavente šįkart nugalėtojo laurus nuskynė tik po kelių apmaudžių varžovų klaidų. Atitinkamai jos padėjo prasiveržti į lyderių gretas ir kitiems dviem prizininkams.

Rikiuotės priekyje plaukęs Jungtinės Karalystės lenktynininkas Colin Jelf kliudė vieną iš trasoje buvusių bujų ir už tai pelnė vieno rato baudą. Tuo metu vienintelė šiose lenktynėse startavusi moteris Bimba Sjoholm iš Švedijos patyrė avariją ir apvirtus laivui nebegalėjo tęsti pasirodymo. Tiesa, su gelbėtojų pagalba į krantą sugrąžinta sportininkė po medikų apžiūros vykti į gydymo įstaigą atsisakė užtikrindama, kad jaučiasi puikiai.

Avarija / N. Zavecko nuotr.

Būtent ši lenktynininkė dar šeštadienio popietę įrodė savo pranašumą prieš varžovus ir tapo pirmąja UIM F2 Pasaulio čempionato pilote moterimi, kvalifikacijoje iškovojusia „pole“ poziciją bei kitądien startavusia „Grand Prix“ lenktynių rikiuotės priekyje. Netrukus B. Sjoholm dar kartą pranoko kolegas džentelmenus iškovodama pergalę porinių plaukimų lenktynėse „Match Race“. Antras liko britas C. Jelf, o trečią vietą savo žemiečių akivaizdoje laimėjo E. Riabko.

„Buvo rezultatyvus savaitgalis ne tik laimėjimais, bet ir emocijomis. Stengiausi savo darbą formulės kokpite atlikti nepriekaištingai. Šiame sporte, kaip ir daugelyje kitų, pergales lemia daug įvairių smulkmenų. Rezultatai rodo, kad su komanda dirbame teisinga kryptimi ir išlaikome aukštai pakeltą kokybės kartelę.

Dabar turime taip pat gerai pasirodyti ir Portugalijoje. Neužsiimsiu išankstinėmis spėlionėmis, tačiau pažadu atiduoti visą save, kad Lietuvos vardas būtų kuo aukščiau galutinėje šių metų F2 Pasaulio čempionato rikiuotėje“, – kalbėjo dukart vandens Formulės-2 Europos čempionas E. Riabko.

Edgaras Riabko / N. Zavecko nuotr.

Praėjusį savaitgalį mūsų šalies lenktynininkas savuoju pasirodymu nusipelnė audringų publikos ovacijų. Gausiai susirinkę žiūrovai saugiais atstumais tarp žmonių plačiai užėmė Kauno marių pakrantę greta naujosios Lietuvos motorlaivių federacijos bazės ir jaunųjų talentų akademijos. Renginio organizatoriai neabejoja, kad ketvirtus metus iš eilės čia vykusios pasaulio pirmenybės į Kauną sugrįš ir kitais metais.

„Kaip visada, nuostabus savaitgalis ir puikios lenktynės čia Lietuvoje, Kaune. Edgaras Riabko su visa savo kompanija sukūrė fantastišką atmosferą. Tikimės tokias gausias fanų gretas išvysti ir Portugalijoje, kur po kelių savaičių mūsų laukia dar dvejos lenktynės“, – po azartiško savaitgalio lenktynių organizatoriams ir aistruoliams pagyrų negailėjo varžybų direktorius Pelle Larson.

Vienas renginio organizatorių Mindaugas Mačiulaitis sako, kad tokio rango varžybos neišvengiamai sukelia tam tikrų nepatogumų gyventojams, tačiau šįkart kauniečiai bei miesto svečiai pademonstravo išskirtinį supratingumą.

Startas / N. Zavecko nuotr.

„Esame dėkingi renginio svečiams ir visiems, vykusiems po šalį, už toleranciją ir kantrybę stabtelint transporto spūstyse. Be to, žiūrovai geranoriškai registravosi elektroninėje sistemoje, kaip to reikalauja šiandienos epidemiologinė situacija.

Visi drauge smarkiai prisidėjome kuriant šventišką nuotaiką ir bendrą atmosferą. Dar kartą įrodėme, kad Kaunas gali surengti tokio masto tarptautines lenktynes, pritraukiančias sporto aistruolių dėmesį iš viso pasaulio“, – teigė jis.

Rugsėjo 30-ąją Vila Velja de Rodauno (Vila Velha de Rodao) mieste Portugalijoje įvyks antrasis ir ten pat spalio 3 d. startuos trečiasis Formulės-2 pasaulio čempionato etapai.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sportas/savaitgali-kauno-mariu-pavirsiu-skrodes-kaunietis-iskovojo-prizine-vieta-foto/feed/ 0 471705
Mieste atsivers apžvalginė terasa su pasakiška panorama https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/miestas/mieste-atsivers-apzvalgine-terasa-su-pasakiska-panorama-foto/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/miestas/mieste-atsivers-apzvalgine-terasa-su-pasakiska-panorama-foto/#comments Tue, 22 Sep 2020 15:22:29 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471672 Naujamiestis, Žaliakalnis, Senamiestis – žvilgsnis į šiuos rajonus iš miesto centro viršaus bus galimas atlikus Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariliono bokšto ir arkados remonto darbus, kuriuos planuojama baigti iki metų pabaigos. Naujoje terasoje į miestą bus galima žvelgti iš 33 metrų aukščio.

Apžvalginėje terasoje bus puikiai matyti atnaujinta Vienybės aikštė, senasis Karo muziejaus sodelis. Kiek toliau matysis Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Soboras, Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, M. K. Čiurlionio tiltas, Rotušė, net Noreikiškių vandens bokštas ir kt. Tiesa, norint patekti į terasą, teks įveikti aukščio baimę ir įlipti į viršų įveikiant daugiau kaip pusantro šimto laiptų.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė teigė, kad planuojama atgaivinti tarpukario tradiciją – valstybinių švenčių metu bokšto apžvalgos aikštelėje turėtų iškilmingai groti trimitininkai.

Apie 500 kg. sveriantis ir daugiau kaip 15 m. ilgio esantis vėliavos stiebas nukeltas atnaujinimui / R. Tenio nuotr.

Remonto darbų metu bus ne tik sutvarkyta bokšto apžvalgos aikštelė, bet ir atnaujintas vėliavos stiebas, sutvarkytas pastato fasadas, restauruotas laikrodis. Bokšto viduje bus atnaujinti laiptai, paaukštinti jų turėklai, sutvarkytos vidaus patalpos.

Bokšte bus įrengtas įėjimas iš arkados, bokšto viduje atsiras karilionui ir karilionieriams skirta ekspozicija, bus pateikta informacija ir apie visus 49 bokšte esančius kariliono varpus, iš kurių didžiausias – Valdo ir Almos Adamkų varpas „Kaunas“. Arkadoje planuojama įrengti artilerijos ekspoziciją.

Bokšte veikia tarpukariu sumontuotas vokiečių firmos „C. F. Rochliz“ laikrodis, nupirktas už aukas ir kainavęs daugiau kaip 100 tūkst. auksinų. Šiuo metu jis atnaujinamas / R. Tenio nuotr.

1934 m. pastatyto bokšto ir arkados remonto darbams Krašto apsaugos ministerija skyrė 455 tūkst. Eur. Bokštas su karilionu ir arkada yra Valstybės saugomi kultūros paveldo objektai.

Po remonto darbų į apžvalginę terasą patekti galės kiekvienas muziejaus lankytojas.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/miestas/mieste-atsivers-apzvalgine-terasa-su-pasakiska-panorama-foto/feed/ 6 471672
Vakar dingusio vyro paieška Šančiuose baigėsi tragedija https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/vakar-dingusio-vyro-paieska-sanciuose-baigesi-tragedija/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/vakar-dingusio-vyro-paieska-sanciuose-baigesi-tragedija/#comments Tue, 22 Sep 2020 14:29:52 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471660 Antradienio pavakarę Šančiuose užfiksuotas tragiškas įvykis – iš Nemuno ištrauktas negyvas vyras, jam konstatuota mirtis. Po ilgų paieškų iš Nemuno ištrauktam vyrui medikai padėti nebegalėjo.

Kaip pranešė Kauno greitosios medicinos pagalbos centro vyresniojo pamainos gydytoja, 15.52 val. gautas pranešimas apie nelaimę Šančiuose.

Atvykus medikams, iš vandens ištrauktas 49 metų vyrui konstatuota mirtis.

Nemune nuskendo vyras / skaitytojo nuotr.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budintis pareigūnas teigė, jog minimo vyro paieška tęsėsi nuo vakar, kai policijos pareigūnai paprašė narų pagalbos, daugiau informacijos šiuo metu pareigūnas suteikti negalėjo.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/vakar-dingusio-vyro-paieska-sanciuose-baigesi-tragedija/feed/ 1 471660
Kandidatų į Seimą debatai įsibėgėja ir Kaune (foto) https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/politika/kandidatu-i-seima-debatai-isibegeja-ir-kaune-foto/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/politika/kandidatu-i-seima-debatai-isibegeja-ir-kaune-foto/#comments Tue, 22 Sep 2020 13:54:45 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471639 Iki rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą lieka mažiau nei trys savaitės, tad politinės diskusijos vangiai, bet įsibėgėja ir Kaune. Praeitos savaitės pabaigoje vyko dveji debatai tarp kandidatų, kuriuos Kaune organizavo Akademinis politologų klubas ir jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“.

Kaune – dveji politikų debatai

Kaip rodo praktika, dažniausiai apie kandidatus savo apygardose rinkėjai sužino tik atėję prie balsadėžių, todėl dažnai jų pasirinkimas būna spontaniškas, nesusipažinus su politiko atstovaujamos partijos politine programa ir idėjomis. Už partijų sąrašus rinkėjai taip pat dažnai balsuoja nusprendę paskutinę akimirką, paveikti reklamos ir didesnio matomumo viešojoje erdvėje, o ne žinodami, ką realaus žada nuveikti būsima valdžia.

Geriausias būdas sužinoti politikų idėjas, ką jie patobulintų atėję į valdžią, kokius darbus tęstų, jei būtų perrinkti – įvairūs debatai, kurių keletas jau įvyko ir Kaune. Praeitą savaitę politinių partijų debatus kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) organizavo Akademinis politologų klubas (APK), o platforma „Žinau, ką renku“ kvietė debatuoti vienmandatės Centro – Žaliakalnio apygardos kandidatus.

VDU diskutavo partijų atstovai

APK organizuotuose debatuose susitiko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovė J. Šiugždinienė, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas L. Šedvydis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas R. Lopata. Laisvės partijai atstovavo A. Armonaitė, Darbo partijai – M. Puidokas, Lietuvos žaliųjų partijai – R. Lapinskas, Centro partijai – tautininkams – G. Merkys, Nacionaliniam susivienijimui – V. Radžvilas. Savo dalyvavimą VDU surengtuose debatuose atšaukė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas G. Kirkilas. Taip pat debatuose nepasirodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Drąsos kelio partijų atstovai.

Pirmoji debatų dalis buvo švietimas – būsimų parlamentarų buvo klausiama, kaip jie mėgins spręsti mokytojų trūkumą Lietuvoje bei jų kvalifikacijos klausimą. Nors dauguma prelegentų sutiko, jog mokytojams reikėtų kelti atlyginimus, tačiau kalbėtojai nesutarė mokytojų kvalifikacijos klausimais.

Laisvės partijos atstovė A. Armonaitė pabrėžė, jog mokytojams turėtų būti suteikiama platesnė kompetencija. Konservatorių atstovė J. Šiugždinienė kalbėjo apie pedagoginių studijų universitetuose svarbą. Nacionalinio susivienijimo atstovas V. Radžvilas pabrėžė, jog mokytojas šiais laikais tėra „aikštingų tėvelių ir nevaldomų vaikučių pastumdėlis“.

Požiūris į užsienio politiką – skirtingas

Antroji debatų tema buvo užsienio politika. Atsakydama į klausimą apie Kiniją, jos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus bei ekonominį pavojų Lietuvai, konservatorių atstovė pabrėžė, jog Kinijos atžvilgiu yra privalu turėti vertybinį stuburą ir tvirtai pasisakyti už demokratiją bei žmogaus teises. Darbo partijos atstovas M. Puidokas teigė jog „demokratijos skatinimas ir visi kiti dalykai visąlaik yra labai gerai“, tačiau anot jo, Lietuva neturėtų būti ledlaužis šioje srityje ir priimti vienareikšmiškų sprendimų Kinijos atžvilgiu, jeigu tai pakenktų ekonominiams mūsų šalies interesams.

Darbo partijai oponavo socialdemokratų atstovas L. Šedvydis, kuris Darbo partijos poziciją apibendrino kaip: „koncentracijos stovyklos yra gerai, jeigu iš to galima uždirbti“. Toliau tęsdamas L. Šedvydis pabrėžė, jog Lietuva turi stumti ES atsiriboti nuo Kinijos, nes ši savo ruožtu vykdo skaldančią politiką.

Toliau kalbėta apie Baltarusiją bei galimus santykius su šia valstybe, jei A. Lukašenka liks faktiniu valstybės vadovu. Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė teigė, jog Baltarusijoje ne tik pažeidinėjamos žmogaus teisės, tačiau vykdomi nusikaltimai žmogiškumui. Visų partijų atstovai sutarė, jog būtina palaikyti Baltarusiją demokratizacijos kelyje.

Diskusijai pakrypus apie Lietuvos saugumą bei JAV svarbą mūsų šaliai, centro partijos – tautininkų atstovas G. Merkys dėl prastų Lietuvos ir JAV santykių kaltino „sorošinę“ Lietuvos žiniasklaidą.

Skatina rinkėjų aktyvumą

Paskutinę dalį sudarė auditorijos klausimai. Vienas klausytojas, cituodamas Šarlio de Golio mintį teigė, jog politikas turi du pasirinkimus – išduoti savo valstybę arba savo rinkėjus, todėl klausė kandidatų, ką šie pasirinktų išduoti. Dauguma būsimų parlamentarų nepritarė minčiai, jog yra tik vienas pasirinkimas. Vienintelės socialdemokratų atstovas L. Šedvydis teigė, jog jis išduotų rinkėjus. Pilną debatų įrašą galite rasti Akademinio politologų klubo „Facebook“ puslapyje.

Kad rinkėjai gautų daugiau informacijos prieš rinkimus ir sprendimą už ką balsuoti priimtų argumentuotai, prieš keletą metų susikūrė iniciatyva „Žinau, ką renku“, kuri visoje Lietuvoje organizuoja rinkimų dalyvių debatus. Praėjusį sekmadienį Laisvės alėjos kavinėje „Pas Godo“ debatuoti buvo pakviesti vienmandatės Centro – Žaliakalnio apygardos kandidatai. Iš 15-kos kandidatų debatuose dalyvavo 10 politikos senbuvių ir naujokų.

Visą įrašą galite žiūrėti čia.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/politika/kandidatu-i-seima-debatai-isibegeja-ir-kaune-foto/feed/ 2 471639
Atsisakymas skiepytis nuo koronaviruso gali turėti padarinių https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/atsisakymas-skiepytis-nuo-koronaviruso-gali-tureti-padariniu/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/atsisakymas-skiepytis-nuo-koronaviruso-gali-tureti-padariniu/#comments Tue, 22 Sep 2020 13:30:57 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471641 Priversti skiepytis nuo koronaviruso Lietuvoje, kaip ir sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, teisinių priemonių iš tiesų nėra, tačiau apsisprendimas nesiskiepyti gali pridaryti realių nepatogumų.

Artėjant realiam skiepijimo terminui, šalys gali grįžti prie klausimo dėl tarptautinių susitarimų, kurie, pavyzdžiui, draustų atvykti nepasiskiepijusiems nuo COVID-19, teigė premjero Sauliaus Skvernelio komandoje dirbęs epidemiologas Paulius Gradeckas.

„Diskusija tema „skiepytis ar nesiskiepyti“ susiveda į klausimą: kas tavęs laukia, jeigu nesiskiepysi? Pavyzdžiui, tarp šalių Vyriausybių balandžio, gegužės, birželio mėnesiais buvo prasidėję aktyvūs pokalbiai apie imuniteto pasus.

Iš pradžių buvo kalbama apie tai, kad žmonės, persirgę ta liga, pasidarę akredituotus tyrimus, galėtų gauti pažymėjimą, kad jie yra persirgę, ir jie yra laisvi keliauti iš šalies ir karantino zonose, jeigu jos vėl atsirastų“, – priminė šiuo metu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus pavaduotoju dirbąs epidemiologas P. Gradeckas.

Pasak specialisto, šita idėja vėl tampa aktuali, nes vakcinos jau yra išrastos, dabar jos yra testuojamos, ir laukiama atsakymo, kiek jos bus efektyvios.

„Tokiu atveju žmonės galėtų labai norėti įrodyti savo vakcinaciją tokiu pasu. Mums net nereikėtų nacionalinių teisės aktų, kad žmogus norėtų skiepytis, nes tokiu būdu jis būtų laisvas keliauti. Net neabejoju, kad galėtų būti tarptautinių susitarimų, teisės aktų arba sutarčių pagrindu, kada šalys pasirašytų bendrą susitarimą, kad žmonės, keliaujantys tarp šalių, privalo turėti tokį dokumentą“, – sakė P. Gradeckas.

Pasak specialisto, teisiniu požiūriu tokie susitarimai galiotų ir Lietuvos piliečiams.

„Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme yra nustatyta, kad imunoprofilaktika atliekama tik asmeniui sutikus. Bet to pačio straipsnio kita dalis sako, kad gali būti organizuojama kitaip, jeigu tai nustato kiti teisės aktai.

Preambulėje labai aiškiai pasakyta, kad šitas įstatymas nėra viršesnis už tarptautinius susitarimus. Jeigu yra tarptautinis susitarimas, reglamentuojantis tuos pačius straipsnius, kurie yra Užkrečiamųjų ligų įstatyme, viršesnis visada yra tarptautinis susitarimas“, – aiškino P. Gradeckas.

Pasak specialisto, tokių precendentų, kai atvykstantiems į šalį yra privalomi specifiniai skiepai, jau egzistuoja.

„Geltonojo drugio vakcina Lietuvoje nėra nei privaloma, nei rekomenduojama, bet pabandykite be jos įvažiuoti į Braziliją arba kokią nors kitą Pietų Amerikos šalį. Tiesiog nebūsite ten įleisti. Nacionalinis teisės aktas sako, kad vakcinacija šia vakcina nėra privalomas. Tarptautinis susitarimas dėl geltonojo drugio vakcinos sako kitaip. Mes klausomės tarptautinio susitarimo“, – sakė P. Gradeckas.

Susiduria su „Čapliko problema“

Epidemiologo įsitikinimu, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kalbėjimas apie tai, kad nėra teisinių mechanizmų priversti gyventojus skiepytis, iš dalies susijęs su artėjančiais rinkimais.

„Valstiečiai-žalieji nebuvo proaktyviai nusiteikę dėl privalomo skiepijimo. Ta tema yra labiau socialdemokratų, ypač buvusio jų sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, „arkliukas“.

Tačiau šiuo atveju skiepijimo pandemine vakcina temą reikėtų atskirti nuo kalbėjimo apie vaikystės ligų vakcinas. Ir šioje vietoje aš suprantu, kad pagrindinė tiesa yra nenoras atskleisti, kiek apskritai yra ruošiamasi vakcinų nupirkti“, – sakė P. Gradeckas.

Specialistas šitai situacijai apibūdinti naudoja terminą „Čapliko problema“.

Paulius Gradeckas / DELFI nuotr.

„Algis Čaplikas buvo tas sveikatos apsaugos ministras, kuris įsiminė pasakęs auksinę frazę: „nenupirksime vakcinų būsiu blogas, nupirkome vakcinas, aš vis tiek blogas“, nes jos nebuvo panaudotos.

Aš kalbu apie 2009 metus ir pandeminę kiaulių gripo vakciną. Lietuvoje 90 proc. tos vakcinos buvo sunaikinta, kaip netinkama, pasibaigus galiojimui, dėl to, kad žmonės nenorėjo skiepytis“, – priminė P. Gradeckas.

Paskiepyti tik išskirtines profesines grupes neužtektų

Epidemiologas spėja, kad dabartinėje situacijoje gali būti renkamasi iš kelių scenarijų. Vienas jų galėtų būti nupirkta vakcina skiepyti tik tuos žmones, kurie dirba darbus, kurie turi būti teikiami dėl visuomenės poreikių: pavyzdžiui, iš medicinos sektoriaus, teisėsaugos, prižiūrinčius vandens, šilumos tiekimą, kariuomenę.

„Esu paskaičiavęs, kad kritiškai svarbiuose sektoriuose dirba maždaug 120 tūkst. asmenų. Paskiepijus visus šiuos asmenis tikrai nesustabdytume plitimo. Virusologai yra paskaičiavę, kad 60 proc. populiacijos galėtų užtikrinti vadinamąjį bandos imunitetą, ir virusas nebegalėtų plisti visuomenėje“, – sakė P. Gradeckas.

Epidemiologas svarstė, kad būtent maždaug tokiai populiacijos daliai paskiepyti ir prireiks tų viešojoje erdvėje ministro ir premjero minimų daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Neturint mechanizmų, problema yra tokia, ar žmonės norės skiepytis. Imunologiniai produktai galioja nuo vienerių metų iki dvejų. Reiškia, kad dažnai vakcinų kompanijos iš karto klausia: „kiek jūs užsakote serijų?“, ir tas dažnai pristatoma bent jau 50 procentų. Bijoma, kad vakcina nebus panaudota“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Antivakserių balsas šiuo atveju nebus lemiamas

Epidemiologas šioje situacijoje nebuvo linkęs rimtai vertinti aršių skiepų priešininkų keliamos rizikos.

„Jų idėjos yra pavojingesnės, kai kalbame apie vaikystės ligas valdančias vakcinas, nes ten bandos imunitetas turi siekti arti 90 proc. (tymų – virš 95 proc. , poliomielito – 91-92 proc., difterijos – 92 proc.). Reiškia, net ir nedidelė dalis visuomenės gali padaryti įtakos. 10 proc. nepaskiepytų vaikų, mes turime 2018 m. situaciją Lietuvoje, reiškia, kad tymais serga ir vaikai, ir suaugę, kuriuo imunitetas yra išnykęs.

Šiuo atveju jų balsas į dangų neis. Nes procentas bandos imunitetui sudaryti yra daug mažesnis. 60 proc. nėra daug, tai yra kas antras žmogus plius dar kas nors atsivedęs draugą. Čia reikėtų tiesiog efektyvios vakcinos, ir, kad su ja nebūtų tokios istorijos, kaip buvo su 2009 m. pandeminio gripo vakcina, kada dabar yra pripažįstama, kad ji sukėlė nepageidaujamų reiškinių, kurie turėjo ilgalaikių pasekmių sveikatai. Viena iš vakcinų sukėlė narkolepsiją. Ir šiandien didžiosiose šalyse veikia specialūs fondai, kurie vis dar moka pinigus tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti šita vakcina“, – sakė P. Gradeckas.

Tiems, kurie jaučia baimę dėl būsimos naujos vakcinos, specialistas pateikė savo asmeninį pavyzdį.

„Aš pats esu pasiskiepijęs tiek vakcina nuo geltonojo drugio, tiek yra man tekę gerti antimaliarinius vaistus. Nei vienas, nei kitas dalykas nėra medus širdžiai. Vakcina davė tokią kliniką, kad dvi dienas nepakilau iš lovos. Antimaliariniai vaistai apskritai yra psichiką veikiantys. Bet, kai supranti, kad tau reikia dėl darbo reikalų važiuoti į tą šalį, kur privaloma ta vakcina, neturi pasirinkimo.

Jeigu Norvegija prisijungtų prie analogiško susitarimo dėl COVID-19 vakcinos būtinumo, žinant, kiek Lietuvoje populiacijos gyvena iš Norvegijos ekonomikos, tai tie žmonės, net ir būdami labai griežtais antivakseriais, bus priversti dėl bendrų taisyklių laikytis tų reikalavimų“, – sakė P. Gradeckas.

Neatmeta, kad bus galima skiepytis ir privačiai

Epidemiologas neabejoja, kad vakcinų nuo COVID-19 atsiras ir privačioje erdvėje, tik gali būti, kad skiepytis bus brangu.

„Vakcinų gamintojams yra svarbu užtikrinti, kad 80 proc. vakcinos būtų staigiai paimta. Grubiai kalbant, tu ją „išverdi“, išpilstai, ir ji turi būti pasiimta, nes tai yra imunologinis preparatas, kuris negali būti laikomas kelerius metus. Dažniausiai per metus arba pusantrų jis turi būti sunaudotas.

Pirmenybė teikiama šalių Vyriausybėms, kurios nuperka 80 proc., o komercinėje rinkoje tų vakcinų dažniausiai lieka labai nedaug. Todėl, pavyzdžiui, tymų vakcinai antrinėje rinkoje 2018 m., kai jos buvo labai nedaug, kai kurių kompanijų marža siekė 250-300 proc. nuo pardavimo kainos didmeninėje rinkoje“, – sakė P. Gradeckas.

Garsiai nuskambėjusi suma – daugiau kaip 100 mln. eurų, kurios Lietuvai reikės COVID-19 vakcinai pirkti, pasak specialisto, greičiausiai turima mintyje jau įskaičiuojant logistikos, saugojimo kaštus.

„Tai nėra kosminiai pinigai naujai vakcinai. Senai vakcinai tai būtų kosminiai pinigai. Bendrai pats vakcinos „išvirimas“ yra labai pigus. Ta pati tymų (MMR) vakcina, kuria skiepijama Indijoje, ir jai taikomi tie patys reikalavimai, toje šalyje kainuoja maždaug 50 euro centų (už vieną dozę), o Lietuvoje ta vakcina iš didmenininko kainuoja apie 6 eurus. Skirtumai yra didžiuliai“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Vakcina / DELFI nuotr.

Epidemiologas paaiškino, kad brangiausiai kainuoja ne „išvirti“ vakciną, o mokslininkų darbas.

„Dažnai vakcinos kuriamos nuo penkerių iki dešimties metų, praeina iki ketvirto etapo. Kadangi kalbant apie šitą vakciną, šitie etapai laiko prasme sutraukti iki minimumo, tai pats laikas yra didelė sanauda. Tai reiškia, kad mokslininkai trumpiau dirba, yra mažesni kiekiai paskiepytų žmonių, su kuriais yra dirbama. Savanoriai gauna dienpinigius“, – vardijo P. Gradeckas.

Specialistas teigiamai įvertino tai, kad Lietuva dalyvauja tarptautiniame pirkime.

„Jeigu būtume palikti vieni derėtis, tai mes kainos niekaip nenuspaustume. Spaudimas vakcinos kūrėjams ateina iš didžiųjų šalių“, – sakė P. Gradeckas.

Rizika nesuspėti į traukinį nedidelė

Specialisto vertinimu, rizika, kad Lietuva gali uždelsti ir „liks ant ledo“ visai be vakcinų, yra minimali.

„Imkime tą patį pavyzdį – 2009 m., Lietuva patiria didžiulę recesiją, graibomi paskutiniai eurai iš valstybės biudžeto, bet ta vakcina yra vis dėlto nuperkama. Ji nuperkama per vėlai, ir jau tada buvo prasidėję kalbos, kad yra šalutinių reiškinių. Nors mes, kaip valstybė, pirkome vakciną kitu pavadinimu negu ta, kuri juos sukėlė, bet žmogui tai jau neberūpėjo. (…) Bet net ir tuo metu vakciną buvo sugebėta nupirkti“, – sakė P. Gradeckas.

Šiuo metu ir ekonominė, ir epidemiologinė situacija, yra kita, pastebėjo epidemiologas.

„Dabar yra tinkamas metas ir ją išrasti, ir populiacijai skiepytis“, – sakė P. Gradeckas.

Netiki, kad galėtų būti pasiektas nacionalinis susitarimas

Epidemiologo nuomone, būtų gerai, kad būtų pasiektas kažkoks bendras politinis susitarimas tarp visų partijų, kad jos ne tik bendrai prisiima atsakomybę perkant, bet ir skleidžiant žinutę, kad tai yra nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimas.

„Bet aš nesu naivus. Iš didžiųjų partijų, iš tų, kurios greičiausiai pateks į parlamentą, bent trys turi ribotą požiūrį į privalomą vakcinaciją. Dažniausiai pasikliaujama nuostata, kad žmonės yra racionalūs, ir pasirinks teisingai.

Taip, žmonės yra racionalūs, kada jiems ant svarstyklių lėkštelės padedi du dalykus: „tu negalėsi daryti to, jeigu nepadarysi šito“. Bet apskritai žmonės yra iracionalūs“, – sakė P. Gradeckas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/atsisakymas-skiepytis-nuo-koronaviruso-gali-tureti-padariniu/feed/ 17 471641
Kauno muziejininkai šiemet jau aptiko 40 saugomų retų gyvūnų rūšių https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/gamta/kauno-muziejininkai-siemet-jau-aptiko-40-saugomu-retu-gyvunu-rusiu/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/gamta/kauno-muziejininkai-siemet-jau-aptiko-40-saugomu-retu-gyvunu-rusiu/#respond Tue, 22 Sep 2020 12:56:12 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471629 Nuo metų pradžios iki rugsėjo vidurio Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai aptiko 40 saugomų retų gyvūnų rūšių radaviečių. Jos buvo registruotos 16 šalies rajonų. Muziejaus entomologai šiemet jau aptiko 12 naujų mūsų šalies faunai vabzdžių rūšių.

Pasak muziejaus direktoriaus Ramūno Grigonio, iš viso buvo aptiktas 191 gyvūnas. Tai 105 vabzdžiai (12 rūšių), 52 paukščiai (19 rūšių), 22 žinduoliai (2 rūšys), 4 varliagyviai (3 rūšys) ir po vieną roplį, žuvį, moliuską ir dėlę.

Metų pabaigoje visa surinka informacija bus paskelbta saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS), rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Nauja vabalų rūšis Lietuvoje

Viena iš šiais metais atrastų naujų Lietuvos faunai vabalų rūšių – siaurablizgiai, kurie vystosi skroblų ir lazdynų medienoje.

Pasak Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologų, vabalai plačiai išplitę Europoje nuo Viduržemio jūros šalių iki Skandinavijos. Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma 17 rūšių siaurablizgių, dar 5 rūšys, žinomos aplinkinėse šalyse, ieškotinos ir Lietuvoje.

Siaurablizgis / K. Martinaičio nuotr.

Klimato kaitos pranašas

Kaip vasario pabaigoje skelbė Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus, nauja rūšis Lietuvos faunai buvo aptikta ir Kuršių Nerijos paplūdimyje. Triragis mėšlavabalis – labai įdomus ne tik savo išvaizda, bet yra savito gyvenimo ciklo ir siauros mitybinės specializacijos vabalas.

Šių mėšlavabalių patinai priešnugarėlėje turi tris it durklus į priekį nukreiptus aštrius ragus, naudojamus konkurencinėje kovoje su varžovais.

Triragis mėšlavabalis / G. Steiblio nuotr.

Reta vabalų rūšis buvo žinoma pietinėje ir vidurio Europoje, o šiauriausios populiacijos – pietinėje Švedijoje, šiaurinėje Lenkijoje bei Kaliningrado srityje. Visame areale paplitusi lokaliai, daugelyje šalių yra laikoma nykstančia rūšimi ir yra oficialiai saugoma.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/gamta/kauno-muziejininkai-siemet-jau-aptiko-40-saugomu-retu-gyvunu-rusiu/feed/ 0 471629
Lietuvoje – vis dar hidrologinė sausra https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/gamta/lietuvoje-vis-dar-hidrologine-sausra/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/gamta/lietuvoje-vis-dar-hidrologine-sausra/#respond Tue, 22 Sep 2020 12:19:11 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471627 Pirmoje rugsėjo pusėje Lietuvoje ir toliau stebima hidrologinė sausra. Nors ir palijo, orai atvėso, bet iš esmės situacija šalies upėse nepasikeitė. Kaip ir rugpjūčio mėnesį prasčiausia padėtis pietų ir pietryčių upėse, o geriausia – vakarų, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai.

„Labiausiai nusekusios Nemuno, Neries ir Nevėžio upės – ties jų vandens matavimo stotimis vandens lygis yra 40 – 70 cm žemesnis už vidutinį rugsėjo mėnesio vandens lygį“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) hidrologė Gintarė Kugytė.

Pasak jos, Šventosios ties Ukmerge ir Anykščiais, Šušvės ties Šiaulėnais, Tatulos ties Trečionimis, Merkio ties Puvočiais ir Bartuvos ties Skuodu vandens lygis yra artimas daugiamečiam šio mėnesio vidurkiui (vyrauja iki 15 cm nusekimas).

Įdomu tai, kad yra upių, kurių atskirose vandens matavimo stotyse stebima skirtinga situacija – Šešupėje ties Liubavu šiuo metu vandeningumas yra artimas šio mėnesio vidurkiui, tačiau ties Kudirkos Naumiesčiu upė yra net 39 cm nusekusi nuo šio mėnesio normos.

Panaši situacija ir Minijoje, kur Lankupiuose vandens lygis 15 cm, o Kartenoje net 45 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį vandens lygį. Tuo tarpu Akmenoje-Danėje ties Kretinga ir Aunuvoje ties Aunuvėnais vandens lygis, nors ir labai nedaug (iki 10 cm), bet yra didesnis už šio mėnesio daugiametę normą.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/gamta/lietuvoje-vis-dar-hidrologine-sausra/feed/ 0 471627
Merginai žandikaulį sulaužusio jurbarkiečio atgaila neįtikina: gerą elgesį ėmė demonstruoti tik nuteistas https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/merginai-zandikauli-sulauzusio-jurbarkiecio-atgaila-neitikina-gera-elgesi-eme-demonstruoti-tik-nuteistas-foto/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/merginai-zandikauli-sulauzusio-jurbarkiecio-atgaila-neitikina-gera-elgesi-eme-demonstruoti-tik-nuteistas-foto/#comments Tue, 22 Sep 2020 11:12:39 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471612 Praėjusių metų mokyklos baigimo šventė Tauragės rajone skaudžiai apvertė paauglės gyvenimą. Prieš ją smurtavęs dabar jau pilnametis jurbarkietis Mantas nuteistas lygtine bausme, tačiau jo advokatas įrodinėja, kad nusikaltimo vaikinas nebaigė savo noru ir bausmė turi būti dar sumažinta. Merginos advokatai ir prokuratūra siekia kitokio likimo vaikinui: bausmę jis turi atlikti už grotų.

Klaipėdos apygardos teisme pirmos instancijos skundą nagrinėjanti teisėjų taryba per pirmą posėdį sulaukė neįprasto prašymo – merginą ir jos tėtį atstovaujantys advokatai paprašė surinkti Manto charakteristiką. Šis prašymas pagrįstas tuo, kad profesionaliai sportuojantis vaikinas neturi jokių nuobaudų, tačiau tai neatskleidžia jo būdo. Teismui sutikus, antradienį toks skundas jau buvo ant teisėjų stalo.

Į teismą atvykęs Mantas, kaip ir anksčiau, buvo nekalbus. Girto jaunuolio sužalotos ir nuskriaustos merginos atstovas Mindaugas Vasiliauskas sako, kad iki šiol auka jaučia pasekmes.

„Kankina dusulio priepuoliai naktimis. Medikai pasisakė, kad nėra fizinė priežastis, tai būtent psichologinė priežastis dėl patirto streso, traumos. Jai tęsiamas gydymas“, – sako advokatas.

Advokatas sako, kad prašo ne tik realios laisvės atėmimo bausmės, bet ją dar ir padidinti iki penkerių metų, nors Tauragės apylinkės teismas paskyrė trejų su puse, didžiąją dalį bausmės vykdymą atidedant.

Žandikaulį jurbarkietei sulaužęs skriaudikas vėl teisme: kaltinamojo laukia papildomos apklausos 12 nuotr.

Nors kiek įvertino žalą advokatas vis dar nelinkęs kalbėti, prokuroras šiuo klausimu atviresnis. Jo teigimu, prie jau priteistos žalos atlyginimo prašoma pridėti dar 30 tūkstančių eurų nukentėjusiajai ir jos tėčiui, kaip moralinės žalos atlyginimą.

Advokatas pateikė vertinimą, kad prašoma suma yra adekvati, o vaikino suvokimą, kokį sunkų nusikaltimą jis vykdė, anot advokato, galima pasiekti tik jam skyrus realią atėmimo bausmę.

„Delfi“ primena, kad nusikaltimas įvykdytas praėjusių metų gegužės 26-ąją, paryčiais, apie 4.30 val. Pirminiais tyrimo duomenimis, Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, neblaivus nepilnametis (gim. 2001 m.), naudodamas fizinį smurtą, pasikėsino išžaginti nepilnametę (gim. 2002 m.). Sulaikius vaikiną paaiškėjo, kad įtariamasis neblaivus. Jam buvo nustatytas 1,12 prom. girtumas.

Abejonių, kad ji buvo užpulta Manto, niekam nekilo, mat nemažai buvusiųjų matė, kaip jiedu išėjo į lauką – Mantas pakvietė merginą pasivaikščioti, tačiau netrukus grįžo į pastatą vienas.

Merginą lauke radusios draugės skambino medikams ir uoliai vykdė nurodymus, kad nukentėjusioji neprarastų sąmonės. Sulaužytą žandikaulį medikai sutvarkė, tačiau paauglei vis dar tenka lankytis pas medikus ir psichologą.

Monstrus auginantis Jurbarkas iš arti: kas iš tiesų vyksta mieste ant Nemuno kranto? 58 nuotr.

Tauragės apylinkės teisme Mantui paskirta lygtinė trejų metų ir keturių mėnesių bausmė. Tačiau teismo sprendimą apskundė nukentėjusiosios pusės advokatai ir prokuratūra. Netrukus Klaipėdos apygardos teismą pasiekė ir kaltinamojo skundas, kuriame teigiama, kad nusikaltimo vaikinas nebaigė savo noru – merginos jis nežaginęs.

Pageidavimą dalyvauti teisme išreiškęs vaikinas į pirmą paskirtą posėdį Klaipėdoje neatvyko. Apie savo ligą teismą jis informavo prieš pat prasidedant teismo posėdžiui, tad byla nė nebuvo atversta.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/merginai-zandikauli-sulauzusio-jurbarkiecio-atgaila-neitikina-gera-elgesi-eme-demonstruoti-tik-nuteistas-foto/feed/ 8 471612
Epidemiologų raginimai Lietuvos darbdaviams: laikas grįžti prie nuotolinio darbo https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/epidemiologu-raginimai-lietuvos-darbdaviams-laikas-grizti-prie-nuotolinio-darbo/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/epidemiologu-raginimai-lietuvos-darbdaviams-laikas-grizti-prie-nuotolinio-darbo/#respond Tue, 22 Sep 2020 10:14:32 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471602 Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249 koronaviruso (COVID-19) atvejus, plečiantis židiniams įmonėse, organizacijose, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darbdaviams rekomenduoja darbą organizuoti nuotolinius būdu, kur tai įmanoma.

Pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, nors situacija kontroliuojama, tačiau atvejų, nustatomų per dieną, skaičius auga, fiksuojami šeimų šventėse, susibūrimuose, laisvalaikio metu „suliepsnojantys“ židiniai, kurie persikelia ir į darbo vietas, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai.

„Matome aiškius, realius pavyzdžius, kai žmonės po darbo užsiima įvairiomis veiklomis, kaip šokiai, dainavimas ir kitomis, kur susirenka daugybė žmonių, su kuriais įprastai, kiekvieną dieną nebendraujama.

Na, ir viskas baigiasi jau dešimtimis skaičiuojamais infekcijos atvejais, jos išplitimu į darbovietes. Dėl to darbdaviams tikrai rekomenduojame, jei yra galimybė, leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tokio susitelkimo ir visų mūsų pastangų reikia, kad būtų suvaldytas COVID-19 plitimas. Visuomenės sveikatos specialistų, medikų pastangų tikrai nepakaks pandemijai įveikti“, – sako R. Lingienė.

Taip pat ji pabrėžė, kad darbdaviai turėtų taikyti ir vadinamąją lanksčią „lik namuose, jei nesveikuoji“ politiką. Tai yra, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, turėtų galimybę neatvykti į darbą, likti namuose.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/epidemiologu-raginimai-lietuvos-darbdaviams-laikas-grizti-prie-nuotolinio-darbo/feed/ 0 471602
Kaune vagišiai nušvilpė 18 dviračių: nuostoliai siekia tūkstančius eurų https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/kaune-vagisiai-nusvilpe-18-dviraciu-nuostoliai-siekia-tukstancius-euru/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/kaune-vagisiai-nusvilpe-18-dviraciu-nuostoliai-siekia-tukstancius-euru/#respond Tue, 22 Sep 2020 09:51:05 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471566 Ilgapirščiai Kaune mėgaujasi vis solidesniais laimikiais. Šilainiuose nugvelbta 18 dviračių, tuo tarpu Petrašiūnuose pasigesta ir vandens motociklo – nuostoliai siekia tūkstančius eurų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, rugsėjo 21 dieną apie 13.40 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas pranešimas, kad rugsėjo 20 d. apie 00.00 val. Kaune, Kuršių g., iš automobilio „Fiat Ducato“ pavogta 18 dviračių. Nuostolis 11 420 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kauno apskr. VPK duomenimis, panašiu laikotarpiu Kaune pavogtas ir vandens motociklas. Rugsėjo 21 d. gautas pranešimas, kad rugsėjo 19 d. apie 12.05 val. Kaune, R. Kalantos gatvėje, pavogta priekaba ir vandens motociklas „Yamaha“. Padaryta apie 2860 eurų žala.

Vagysčių aplinkybės tiriamos.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/112/kaune-vagisiai-nusvilpe-18-dviraciu-nuostoliai-siekia-tukstancius-euru/feed/ 0 471566
Koronaviruso vakcina Lietuvai gali kainuoti daugiau nei 100 mln. eurų (papildyta) https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/koronaviruso-vakcina-lietuvai-gali-kainuoti-daugiau-nei-100-mln-euru/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/koronaviruso-vakcina-lietuvai-gali-kainuoti-daugiau-nei-100-mln-euru/#comments Tue, 22 Sep 2020 09:26:39 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471570 Koronaviruso vakcinoms pirkti Lietuvai gali reikėti per 100 mln. eurų, sako premjeras ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Jeigu apsispręstume dėl mechanizmo, kad visas vakcinas, kaip siūloma diversifikavus, pagal pro rata principą įsigyti, tai tikrai virš 100 mln. eurų būtų. Nebūtinai tiek ir kainuotų, nes neaišku, kiek tų vakcinų bus įrodyta, kaip veiksmingos, efektyvios, saugios. Čia ir yra klausimas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis teigė, kad tikslios sumos nurodyti negalima ir dėl konfidencialumo įsipareigojimų, ir dėl nežinios. Pasak A. Verygos, dabar kalbama apie septynių gamintojų vakcinų pirkimą.

„Niekas negali pasakyti, kiek jų (veiksmingų vakcinų – BNS) tokių bus. Jokio eksperto negalima paklausti, nes niekas negali to įvertinti. Tai toks politinio apsisprendimo klausimas, kaip tas rizikas suvaldyti“, – aiškino ministras.

„Jeigu apsispręstume įsigyti viską, kiek siūloma, kokia galimybė, maksimaliai minimizuojant rizikas, tai ir susidaro tokios sumos“, – pridūrė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva dabar turi pasirinkti strategiją vakcinoms pirkti.

„(…) kokį kelią pasirinkti šaliai – rizikuoti, nerizikuoti, kokiu mastu rizikuoti. Tai sprendimai, susiję su mūsų gyventojų sveikata, gyvybe, su mūsų šalies ūkiu, kokios būtų pasekmės, jei mes neskiepytume, ar neturėtume vakcinos, kaip tai atsilieptų mūsų ekonomikai, tai skaičiuotume ne šimtais milijonų eurų (nuostolių – BNS)“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

A. Verygos teigimu, galima rizikuoti ir sutartį sudaryti tik su vienu gamintoju, tačiau tuomet kiltų didžiulė rizika išvis likti be vakcinos.

„Nė vienos vakcinos klinikinis tyrimas dar nėra pasibaigęs, nė viena dar nėra registruota. Mes dabar kalbame apie sutartis, apie kiekius, apie įsigijimo mechanizmus. Jeigu tai būtų įprastas reikalas, kai turėtume visus įrodymus, viskas būtų aišku, tada tiesiog paklaustume specialistų, jie pateiktų kokią nors nuomonę ir viskas būtų tvarkoje. Dabar nėra ko paklausti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Anot jo, skirtingos valstybės šioje situacijoje elgiasi skirtingai. „Kai kur svarstymai persikelia į parlamentą, bet dažniausiai sprendžia vyriausybės“, – teigė jis.

A. Veryga pabrėžė, kad nereikės mokėti pinigų už nesukurtą vakciną, tačiau ją sukūrus įsipareigojimus bus privalu vykdyti.

„Jeigu vakcina, iš kurios pirkimo mechanizmo nepasitraukiame, pasakome, kad pirksime, kiek siūloma, jeigu bus įrodyta, kad ji efektyvi, mes privalėsime ją įsigyti“, – sakė ministras.

Premjeras tvirtino, kad Vyriausybė sprendimą dėl vakcinų įsigijimo planuoja priimti trečiadienį. Antradienį šį klausimą svarstys Koalicijos taryba ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija.

Papildyta 14.35 val.

Lietuva linksta priimti sprendimą, kad būtų įsipareigojama pirkti visų septynių gamintojų vakcinas nuo COVID-19, jeigu joms pavyks jas sukurti.

Tai antradienį po valdančiųjų partijų lyderių pasitarimo Seime žurnalistams patvirtino premjeras Saulius Skvernelis.

„Gali būti toks variantas, kad mes, kaip dauguma valstybių, dalyvausime visuose bandymuose, kadangi nėra jokios garantijos… Galime pasirinkti du šaltinius, dvi kryptis, bet jos gali būti nesėkmingos“, – sakė jis.

„Man atrodo, kad visų koalicijos partijų lyderiai supranta, kad reikia padaryti maksimalius sprendimus, jog mūsų žmonės būtų saugūs, sveiki, gyvi ir kad nebūtų stabdoma ekonomika“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Vyriausybės vadovo teigimu, mokėti už vakcinas gali reikėti jau nuo šių metų pabaigos iki kitų metų trečio ketvirčio. Vakcinų kaina svyruoja nuo trijų iki daugiau negu 18 eurų.

„Pagal tuos tyrimus, kurie atliekami ir kur Lietuva kartu su ES valstybėmis finansuoja, kad tas procesas (vakcinos pirkimas – BNS) užtruktų nuo šių metų gruodžio iki kitų metų trečio ketvirčio“, – sakė S. Skvernelis.

Jis tvirtino, kad skaičiuojama, jog skiepytis Lietuvoje norės apie 70 proc. gyventojų. Taip pat svarstoma bendradarbiauti su kitomis valstybėmis ir dalytis vakcina, kad nereikėtų jos išmesti, jeigu didesnė dalis žmonių atsisakyti skiepytis.

S. Skvernelis neatmetė, jog ateityje nutikus protrūkiams, kad nereikėtų izoliuotis, uždaryti sienų, skiepas nuo COVID-19 gali tapti privalomas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad visų pirma būtų skiepijami medikai ir rizikos grupės žmonės.

„Kaip ir gripo atveju, pirmiausia būtų skiepijami tie, kurių rizika didžiausia ir kuriems tenka dirbti su galimai užsikrėtusiais. Tai yra medikai, toliau yra vyresnio amžiaus asmenys, toliau – asmenys, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, kur užsikrėtimas gali reikšmingai pabloginti sveikatos būklę, viena iš tokių ligų – diabetas“, – po pasitarimo sakė A. Veryga.

„Kol kas labiausiai pažengusi vakcina, dėl kurios pirkimo pasirašyta sutartis Europos Komisijos, „AstraZeneca“ kompanija, kiek teko matyt duomenis, dar bent pora gamintojų, kurie yra taip vadinamoj antroj–trečioj tyrimų fazėj. Skirtingi terminai, kada planuojama vakciną pristatyti, nuo šių metų paskutinio ketvirčio iki kitų metų paskutinio ketvirčio“, – informavo A. Veryga.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/lietuvoje/koronaviruso-vakcina-lietuvai-gali-kainuoti-daugiau-nei-100-mln-euru/feed/ 3 471570
Koronavirusas užfiksuotas Rumšiškių mokykloje https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/koronavirusas-uzfiksuotas-rumsiskiu-mokykloje/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/koronavirusas-uzfiksuotas-rumsiskiu-mokykloje/#respond Tue, 22 Sep 2020 08:54:54 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471591 Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojui nustačius koronavirusą, izoliavosi septynios klasės – 140 mokyklos moksleivių.

„Čia yra vaikų klasės, kur mokytojas turėjo tuo metu kontaktą, yra klasės saviizoliacijoje, septyni komplektai, 140 vaikų“, – BNS sakė gimnazijos direktorius Artūras Čepulis.

Mokykloje iš viso mokosi 500 vaikų. Izoliacijoje atsidūrė penktų–vienuoliktų klasių moksleiviai.

„Situacija normali, visi kiti mes mokomės“, – sakė gimnazijos vadovas.

Ugdymo procesas, pasak jo, nenutrūks ir izoliacijoje esantiems vaikams, jie nuo antradienio mokysis nuotoliniu būdu.

„Mes pakankamai pavasarį jau esame įgudę ir naudojame „Moodle“ sistemą, tai mums nėra naujiena, vaikams irgi nėra naujiena, tik tas pats faktas truputėlį šokiravo. Šiandien procesas nenutrūkęs, visai gražiai toliau dirbame, panikos nėra“, – kalbėjo A. Čepulis.

Kadangi mokyklos bendruomenė pertraukų metu dėvi kaukes, izoliuoti kitų darbuotojų neprireikė.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 3859 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 – pasveiko. Per praėjusią parą patvirtinti 45 nauji atvejai.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/koronavirusas-uzfiksuotas-rumsiskiu-mokykloje/feed/ 0 471591
Tarp naujų koronaviruso atvejų – Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojas https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/tarp-nauju-koronaviruso-atveju-kauno-greitosios-medicinos-pagalbos-darbuotojas/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/tarp-nauju-koronaviruso-atveju-kauno-greitosios-medicinos-pagalbos-darbuotojas/#respond Tue, 22 Sep 2020 08:39:25 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471588 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti 5 apskrityse: Kauno apskrityje patvirtinta 20 atvejų, Vilniaus – 13 atvejų, Šiaulių – 9, Klaipėdos – 2 atvejai ir 1 Alytaus apskrityje.

Iš 45 per vakar parą patvirtintų atvejų du yra įvežtiniai. Vienas iš Baltarusijos. Asmuo atvyko į Vilnių. Kitam asmeniui, grįžusiam iš Airijos Respublikos, patvirtinta koronavirusinė infekcija Alytaus mieste, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai.

Šešiolikos asmenų užsikrėtimo nėra aiškios

Šiuo metu nežinomos šešiolikos asmenų užsikrėtimo aplinkybės. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, tačiau aiškinantis užsikrėtusiųjų maršrutus, informacija gali keistis, jei būtų rastos sąsajos tarp atskirų atvejų.

Septyni COVID-19 ligos atvejai per vakar parą patvirtinti asmenims, kurie užsikrėtė po kontakto, bet ne židiniuose.

Dvidešimt atvejų buvo patvirtinti židiniuose

Iš šių dvidešimties atvejų keturi nauji atvejai patvirtinti Radviliškio ligoninėje dviem pacientams. Vienam jų koronavirusinė infekcija patvirtinta po mirties. Asmuo mirė dėl kitų susirgimų. Du atvejai patvirtinti ir šios ligoninės darbuotojams. Su šiuo protrūkiu iš viso jau siejama 67 atvejai.

Taip pat keturi atvejai buvo patvirtinti Šiaulių GMP stoties ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojams. Iš jų du GMP darbuotojams, vienas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojui ir vienas šios ligoninės pacientui.

Vienas atvejis vakar parą buvo patvirtintas vienos Šiaulių pramoninių prekių parduotuvės sandėlio darbuotojui. Čia jau užfiksuoti du atvejai.

Kauno apskrityje, Raseinių rajone, vienas atvejis nustatytas Raseinių policijos komisariato darbuotojui. Su šiuo protrūkiu jau yra siejami iš viso 32 atvejai.

Atvejai taip pat buvo užfiksuoti ir Raseinių savivaldybės administracijos darbuotojams. Iš viso čia jau patvirtinti du atvejai.

Vilniaus apskrityje po keturis atvejus buvo pavirtinta „GymPlius“ ir „City Dance“ protrūkiuose. Epidemiologų vertinimu, su „GymPlius“ iš viso jau yra siejama 18 atvejų, o su „City Dance“ jau – 16 atvejų.

Situacija sveikatos priežiūros įstaigose

Taip pat užsikrėtė vienas Raseinių ligoninės konsultacinės poliklinikos darbuotojas ir vienas Kauno GMP stoties darbuotojas.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 3859 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 – pasveiko.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/tarp-nauju-koronaviruso-atveju-kauno-greitosios-medicinos-pagalbos-darbuotojas/feed/ 0 471588
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – krūva pažeidimų: įžvelgiama ir nusikalstama veika https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/miestas/kauno-nepilnameciu-tardymo-izoliatoriuje-kruva-pazeidimu-izvelgiama-ir-nusikalstama-veika/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/miestas/kauno-nepilnameciu-tardymo-izoliatoriuje-kruva-pazeidimu-izvelgiama-ir-nusikalstama-veika/#respond Tue, 22 Sep 2020 08:14:05 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471575 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (Kauno NTI-PN) Teisingumo ministerijos auditoriai aptiko netinkamai prižiūrimą turtą, viešųjų pirkimų ir nuteistųjų laikymo pažeidimų. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad audituojamos yra visos laisvės atėmimo įstaigos, siekiant spręsti jose pastebimas įsisenėjusias problemas.

Pastaruosius trejus metus Nepilnamečių tardymo izoliatoriui vadovavęs Vytautas Lamauskas šias pareigas paliko pernai ir vėliau vadovavo Probacijos tarnybai, tačiau prieš kelias savaites apskritai pasitraukė iš kalėjimų sistemos. Nepilnamečių tardymo izoliatorius šių metų pradžioje prijungtas prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Buvęs įstaigos vadovas teigia, kad problemos įsisenėjusios ir buvo sprendžiamos. Savo pasitraukimą iš sistemos jis sieja su auditu ir nusivylimu politine komanda.

Tuo metu teisėsauga šiuo metu svarsto, ar auditas gali būti pagrindas tyrimui atlikti.

Kalėjimų departamento vadovybė sudarė komisiją, kuri turėtų vertinti ir atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų klausimus. Pasak departamento, komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl konkrečių asmenų atsakomybės.

Sistemos tikrinimas

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad šiais metais auditai bus atlikti visose laisvės atėmimo įstaigose.

„Kiekviena įstaiga bus audituota ir iš esmės panašios problemos yra visose įstaigose: klausimai dėl viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos, (…) taip pat turto administravimas yra nepakankamai geras, kartais apskaitoje pasidaro klaidų – mes matome, kad tos klaidos yra tendencingos, už tai ir audituojame visas įstaigas“, – sakė jis.

Auditorių teigimu, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje į apskaitą buvo neįtrauktas nekilnojamasis turtas, nėra dokumentų apie inventorizaciją, tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų sumontuotos lengvai išimamos pertvaros bei užfiksuoti kiti pažeidimai.

Audituotu laikotarpiu įstaigai vadovavęs direktorius V. Lamauskas teigia, kad daugumą problemų rado jau atėjęs vadovauti įstaigai bei stengėsi spręsti, kiek tai leido riboti finansiniai ištekliai.

Teisingumo ministras sutinka, kad įkalinimo įstaigos ilgai buvo apleistos, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu dedamos pastangos gerinti sąlygas tiek šioje, tiek kitose įkalinimo įstaigose.

Teisėsaugos dėmesys

Kauno tardymo izoliatorius, prie kurio nepilnamečių pataisos namai prijungti, dėl galimo apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo kreipėsi į teisėsaugą. Policija, prokurorui nusprendus panaikinti sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, iš naujo vertina gautą medžiagą.

„Prokuratūra panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžino medžiagą patikslinimui bei sprendimui priimti iš naujo“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra.

Kalėjimų departamentas teigia, kad audito išvadas vertina komisija, o tai padarius bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir galimos atsakingų asmenų atsakomybės.

Teisingumo ministerijos audito skyrius šį auditą, kurio rugpjūčio 4 dieną parengtą ataskaitą gavo BNS, atliko nuo šių metų sausio iki liepos, nusprendus šią įstaigą prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Kauno tardymo izoliatorius / R. Tenio nuotr.

Turtas apskaitoje atsidūrė po 23-ejų metų

Atlikdami izoliatoriaus valdomo turto vertinimą auditoriai nustatė, kad ši įstaiga valdo keturis nekilnojamo turto objektus Prienų rajone: gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus bei šulinį, tačiau apskaitoje šis turtas neįregistruotas ir finansinėse ataskaitose nenurodomas.

Nustatyta, kad tuometinei Kauno auklėjamajai kolonijai šis turtas valdyti perduotas 1993 metais, tačiau į apskaitą įtrauktas 2016 metais.

2017 metais šis turtas iš įstaigos apskaitos registrų buvo pašalintas dėl nusidėvėjimo.

„Vidaus audito metu nebuvo nustatyta, kokiu tikslu ir kokiais būdais nekilnojamas turtas Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Vangų kaime buvo naudojamas įstaigos veikloje. Vidaus audito metu buvo pateikta informacija, kad šiuo metu minimas turtas yra sunykęs“, – rašoma audito ataskaitoje.

Pasak auditorių, atsakingi asmenys nesiėmė jokių priemonių, kad turtas būtų tinkamai prižiūrimas arba realizuotas, todėl konstatuota, kad įstaiga netinkamai, nesavalaikiai ir neteisėtai į apskaitą įtraukė ir iš jos pašalino įstaigai patikėtą ilgalaikį turtą.

Fizinės pataisos namų patalpų apžiūros metu auditoriai nustatė ir daugiau netinkamo turto valdymo atvejų: apleistas ir netvarkomas pataisos namų pastato rūsys, be to, netvarkoma avarinės būklės vamzdynų infrastruktūra.

„Iš prakiurusių vamzdžių bėga vanduo, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos komunalinėms paslaugoms bei neužtikrinama tinkama pastato pamatų, t. y. pagrindinių pastato laikančių konstrukcijų, priežiūra (nuolat užliejami pamatai)“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai taip pat konstatavo, jog įstaigoje nuo pat 1993 metų netinkamai vykdyta turto inventorizacija, netiksliai pateikiami finansinių rezultatų duomenys.

Buvęs įstaigos vadovas V. Lamauskas teigė, kad apie sodybą Prienų rajone paaiškėjo radus ją paminėtą įstaigos dokumentuose, nors iki tol niekas tuo turtu nebuvo susidomėjęs, jis nebuvo niekur minimas. Jis teigė, kad nustačius, jog sodyba sunykusi, buvo konsultuojamasi su Teisingumo ministerija, kaip reikėtų elgtis su turtu, kurio praktiškai yra nebelikę.

„Sudarėme komisiją, komisijos nariai, kiek aš atsimenu, važiavo pasižiūrėti, nes reikia turtą apžiūrėti ir ten nieko nerado. Ir paskui mes klausinėjome, net ir pas tą pačią auditorę klausinėjome, ką daryti su turtu, kurio nėra? Niekas nieko neatsakė. 23 metus niekas nieko nežiūrėjo“, – sakė jis.

„Mes tapome tokiais įkaitais kaip ir – po 23-ejų metų kažkas pastebėjo tą dalyką“, – pridūrė jis.

Nuteistųjų kambarių sienos – iš drožlių plokščių

Pažeidimų rasta ir patikrinus nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Pasak ataskaitos, nors sienos tarp nuteistųjų gyvenamųjų kambarių turėtų būti iš mūro ir ne plonesnės kaip 25 centimetrų storio, o gelžbetonio sienos – ne plonesnės kaip 8 centimetrai, pertvaros šioje įstaigoje įrengtos iš medžio drožlių plokščių, sumontuotų ant metalinių tvirtinimo profilių.

„Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti“, – teigiama ataskaitoje.

Be to nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamųjų kambarių durų užraktai iš vidinės kambario pusės nuo smūgio lengvai atsirakina ir kambariuose laikomi asmenys gali nevaržomai patekti į kitas patalpas.

Taip pat nustatyta, kad tarp durų ir sienos patalpose neįrengti durų apvadai, todėl tarp sienos ir durų esama plyšių, o sumontuotos durys neatitinka saugumo reikalavimų.

Pasak auditorių, taip paliekama ir draudžiamų daiktų perdavimo per esančius tarpus galimybė.

V. Lamauskas teigia, kad ši problema yra gerokai senesnė nei laikotarpis, už kurį buvo atliekamas pastarasis įstaigos auditas. Jis pasakojo, kad jam atėjus dirbti situacija buvo dar prastesnė.

„Durys lankstėsi, o viduje – gofruotas popierius. Mes sugebėjome gauti papildomą finansavimą ir nupirkti duris, o sienos – jas atėjęs tokias radau, ten reikalingos labai didelės investicijos“, – sakė buvęs įstaigos vadovas.

„Mes turėjome atvejį, kai vakare per kameras matau, kaip durys atsilenkia, vaiko ranka išlenda ir įsijungia šviesą, nes vakare, po dešimtos valandos, ji išjungiama“, – pasakojo jis.

Jis pabrėžė, kad nesant galimybės spręsti daugybę metų egzistavusių problemų dėl sienų, stengtasi dirbti su vaikais ir juos auklėti bei atsisakyti kalėjimo subkultūros.

„Ta sienų problema padarydavo vaikų subkultūrą gilesnę, tai yra, jie galėdavo ateiti į kitą kambarį ir vaiką įbauginti. Mes per kitas priemones sutvarkėme tuos subkultūrinius dalykus, tos sienos jau nebebuvo tokios reikšmingos, bet jos yra palikimas, mes patys stebėjomės, kad taip galima padaryti įkalinimo įstaigą“, – sakė buvęs vadovas.

Jis teigė, kad patalpos, vos atsiradus lėšų, buvo tvarkomos, o apie tai, kad nepilnamečiai kalinami tokiomis sąlygomis, žinojo visi įstaigoje lankęsi Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai.

Kauno tardymo izoliatorius / Archyvo nuotr.

Įžvelgia nusikalstamos veikos požymių

Įvertinę įstaigos dokumentus, auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais įstaigoje nevykdyti direktoriaus įsakymai dėl metinės inventorizacijos atlikimo, todėl nesant inventorizacijos rezultatų nebuvo galimybės įsitikinti minėtu laikotarpiu vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu. Ataskaitos duomenimis, vyriausiasis buhalteris vidaus audito metu nepateikė 2016-2019 metų Kauno NTI-PN turto ir įsipareigojimų bei turto nurašymo suvestinių.

„Nesant inventorizacijos rezultatų vidaus audito metu nebuvo galimybės įsitikinti Kauno NTI-PN 2016-2019 m. vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu“, – nurodoma ataskaitoje.

Auditoriai daro išvadą, kad Kauno NTI-PN vadovas nevykdė įsakymų dėl inventorizacijos kontrolės, neužtikrino jos duomenų išsaugojimo bei nevykdė kitų reikalavimų.

„Atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito metu nustatyti teisės aktų pažeidimų atvejai galimai turi nusikalstamos veikos požymių, rekomenduojama spręsti klausimą dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas, prašant pagal kompetenciją įvertinti, ar nustatytuose pažeidimuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei kituose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos požymių“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais nebuvo rašomi protokolai, kuriuose būtų išsaugoti inventorizavimo duomenys. Taip pat pastebėta, kad inventorizacijos dokumentų bylose neatitinka puslapių skaičiai, trūksta lapų ir dokumentų.

Auditoriams Kauno NTI-PN nepateikė visų prašomų dokumentų, susijusių su turto nurašymu, o vertinant esamus pastebėta, kad aktus pasirašė neįgalioti asmenys, nurašymas nepagrindžiamas ekonomiškai, be to, inventorius buvo nurašomas galimai galiojant jo garantinio aptarnavimo laikotarpiui arba nepasibaigęs turto naudingo tarnavimo laikas.

Tarp inventoriaus nurašymo pavyzdžių, į kuriuos dėmesį atkreipė auditoriai, yra 2018 metų birželį įsigytos mokinių kėdės, stalai, taip pat spintelės, stendas ir kitas inventorius, kainavęs iš viso 2,8 tūkst. eurų. Tų pačių metų gruodį šis inventorius nurašytas kaip nepataisomai sulūžęs.

Tą pačią dieną įsigyta ir gruodį po pusės metų nurašytas ir iš viso 24 tūkst. eurų vertės per 300 minkštasuolių, spintelių, spintų, kėdžių, suolų ir kito inventoriaus.

2017 metų liepą įsigytas 100 eurų vertės spausdintuvas, kuris 2018 metų lapkritį taip pat nepataisomai sugedo.

V. Lamauskas sakė negalintis detaliai komentuoti to, kas susiję su auditoriams nepateiktais įstaigos dokumentais, nes audito atlikimo metu jis nebedirbo, bet pabrėžė, kad įstaigos inventorizaciją kontroliavo Kalėjimų departamentas, jam buvo teikiamos ataskaitos.

„Kiekvienais metais buvo daroma inventorizacija, komisijos buvo sudaromos, kiekvienais metais buvo teikiami man pasirašymui komisijų protokolai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie tai, kodėl konkrečiais atvejais buvo taip greitai nurašomas inventorius, jis pastebėjo, kad kartais jis išties labai greitai sulūždavo: „Vaikai būdavo naudoja tą turtą labai neatsakingai“.

„Tiek buvo sudėtingos finansinės pas mus situacijos, mes tiesiog rasdavome, pavyzdžiui, kampus minkštuosius ir imdavome iš tiesiog skelbimų, atiduodavo žmonės, atveždavome, kad vaikams būtų ant ko sėdėti“, – pridūrė V. Lamauskas.

Vis dėlto jis sakė neprisimenantis ir negalintis pakomentuoti konkrečių inventoriaus nurašymo atvejų, minimų ataskaitoje.

Kauno tardymo izoliatorius / R. Tenio nuotr.

Užkliuvo pirkimai, priemokos

Auditoriai rado ir kitų pažeidimų: kilo abejonių, ar vieši automobilių aukcionai vyko skaidriai, o viešųjų pirkimų patikrinimų metu nustatyta, kad nevykdyta tinkama pirkimų kontrolė, didelė dalis jų vykdyti neskelbiamos apklausos būdu.

„Darytina išvada, kad Kauno NTI-PN veikloje nebuvo laikomasi aukštų skaidrumo standartų organizuojant, vykdant viešuosius pirkimus bei viešinant viešųjų pirkimų rezultatus“, – konstatavo auditoriai.

Analizuojant darbo krūvį ir užmokestį, pastebėta, kad 2018 metais, lyginant su 2017-aisiais, 43 proc. augo atlygis už viršvalandinį darbą, nors užimtų pareigybių skaičius beveik nepakito. Be to nustatyta atvejų, kai 2018 metais pareigūnai viršijo per metus nustatytus leistinus viršvalandžių kiekius ir išdirbo nuo 2 iki 97 val. daugiau negu numatyta Tarnybos statute.

Auditoriai pastebėjo, kad kai kuriais atvejais įvairios priemokos skirtos už nuolatinio pobūdžio darbus, kurie nebuvo paskirstyti nei vienam padalinio darbuotojui.

„Tokia praktika yra neskaidri ir ydinga, kadangi sudaromos sąlygos manipuliuoti darbuotojų lojalumu ir neužtikrinti efektyvaus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo“, – teigiama ataskaitoje.

Vidaus audito metu taip pat nustatytas atvejis, kai darbuotojai Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymais buvo skiriamos ir mokamos priemokos už kito skyriaus darbuotojui pavestą vykdyti funkciją, kurios jis negalėjo vykdyti, nes nebuvo išklausęs mokymų ir negalėjo užtikrinti savo funkcijų vykdymo.

Buvęs vadovas: problemos egzistavo dešimtmečiais

Auditas įstaigoje atliktas už 2016-2019 metus. Iki pernai lapkričio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui kelerius metus vadovavo V. Lamauskas, vėliau tapęs Probacijos tarnybos direktoriumi.

Iš pastarųjų pareigų V. Lamauskas rugsėjo pradžioje pasitraukė savo noru. Jis BNS sakė girdėjęs apie vykdomą auditą ir supratęs, kad jam „nėra pakeliui“ su šios sistemos vadovybe.

„Kadangi tokius tikslingus dalykus daro, aš galvojau, kad su ta politine komanda man nepakeliui tiesiog. Jeigu nevertino, kas per tris su puse metų ten buvo padaryta, o pradeda ieškoti kažkokių 20, 30 metų senumo įvykių… suprantu, kad kryptingai juda viskas į tą pusę“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Jis teigia su audito išvadomis nesąs susipažinęs ir neturėjo galimybės duoti paaiškinimų apie nustatytus pažeidimus bei ne kartą pabrėžė, kad absurdiška būtų jį kaltinti dėl problemų, įstaigoje egzistavusių dešimtmečiais.

V. Lamauskas teigė, kad jo vadovavimo metu pavyko pasiekti, kad būtų sumažintos subkultūros apraiškos, o vaikai turėtų užsiėmimus ir darbus, galėtų save realizuoti, tuo tarpu prijungus nepilnamečių pataisos namus su Kauno tardymo izoliatoriumi dalis šio įdirbio buvo sugriauta.

„Atleido didžiąją daugumą komandos, kuri kūrė visą tą aplinką, orientavosi į vaikų pokytį. (…) Kai tas sujungimas įvyko ir pusės žmonių neliko… aš nebesuprantu tada, kur link eina šita sistema ir tie vaikai iš principo paliekami likimo valiai“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Darbuotojų daugiau nei nuteistųjų

Šių metų kovą Vyriausybė nusprendė prijungti nepilnamečių tardymo izoliatorių prie Kauno tardymo izoliatoriaus – sujungtos įstaigų administracijos. Vykdant reorganizaciją įstaigoje ir buvo pradėtas auditas.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad 2017–2019 metais pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje buvo laikoma tik apie 41 proc. didžiausio leistino laikyti asmenų skaičiaus, taigi, įstaiga veikė ne maksimaliu pajėgumu.

Taip pat nustatyta, jog šioje įstaigoje sąnaudos, tenkančios vienam laikomam asmeniui, pagal skirtingus rodiklius yra arba didžiausios, arba antros pagal dydį tarp visų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų. Vienam nuteistajam šioje įstaigoje vidutiniškai teko daugiau kaip vienas darbuotojas, ir šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis už visų įstaigų vidurkį.

Vis dėlto pastebima, kad situacija taisosi mažinant disproporciją tarp nuteistųjų ir darbuotojų.

Kalėjimų departamentas BNS informavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje sudaryta komisija, į kurią deleguoti ir departamento atstovai, vertinanti audito išvadas. Taip pat bus siekiama nustatyti pareigūnus, kurie galėjo padaryti nusižengimus ar drausmės pažeidimus.

„Komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl V. Lamausko atsakomybės (jei bus pagrindas)“, – nurodė departamentas.

Elvinas Jankevičius / DELFI nuotr.

Ministras: kontroliuosime, kaip trūkumai ištaisomi

Teisingumo ministras taip pat sako, kad tai, ar nustatyti pažeidimai buvo netyčinės, ar piktybinės klaidos, paaiškės po Kalėjimų departamento atlikto audito vertinimo.

„Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi“, – sakė ministras.

E. Jankevičius patvirtino, kad tokių dalykų kaip drožlių plokštės tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų neturėtų būti ir pripažino, kad įkalinimo įstaigose yra įsisenėjusių nuteistųjų laikymo problemų, tačiau pabrėžė, kad jos yra pradėtos spręsti.

„Buvęs vadovas teisus – problemos sprendžiamos nebuvo dešimtmečiais – paprasčiausiai skirti lėšas geresnėms nuteistųjų sąlygoms buvo nepopuliaru, tačiau šiais metais kiekviena įstaiga renovuojasi, remontuojasi“, – teigė jis.

Pasak ministro, pirmiausia įstaigose įrenginėjamos kamerų tipo patalpos, kad asmenys įkalinimo įstaigose gyventų ne po keliolika ar keliasdešimt, o po kelis. Taip pat atnaujinama nuteistųjų sporto ir kita infrastruktūra.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/miestas/kauno-nepilnameciu-tardymo-izoliatoriuje-kruva-pazeidimu-izvelgiama-ir-nusikalstama-veika/feed/ 0 471575
Naujausi duomenys: per parą Lietuvoje – 45 koronaviruso atvejai https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/naujausi-duomenys-per-para-lietuvoje-45-koronaviruso-atvejai/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/naujausi-duomenys-per-para-lietuvoje-45-koronaviruso-atvejai/#comments Tue, 22 Sep 2020 08:02:51 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471564 Antradienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyti jau 3859 koronaviruso susirgimai. Pranešama apie 45 naujus koronaviruso atvejus, pasveiko 2225 žmonės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rugsėjo 22 d. duomenimis, patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms – 3859, sergančių žmonių skaičius – 1529. SAM praneša, kad per vakar dieną patvirtinti 45 nauji COVID-19 susirgimai.

Mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius Lietuvoje – 87, užsikrėtusių koronavirusu, bet mirusių dėl kitų priežasčių – 18.

Pasveikusių žmonių skaičius – 2225. Izoliacijoje 15491 žmogus. Nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų – 251.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos rugsėjo 22 d. duomenimis, per vakar dieną ištirta 5416 ėminių dėl įtariamo koronaviruso, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 731912 (iš jų – 198723 iš mobilių punktų).

Sąrašas labiausiai koronaviruso paveiktų valstybių skelbiamas čia.

Šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Trakų, Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių rajonų, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/naujausi-duomenys-per-para-lietuvoje-45-koronaviruso-atvejai/feed/ 1 471564
Epidemiologė: Lietuvoje yra apie 30 rusenančių koronaviruso židinių https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/epidemiologe-lietuvoje-yra-apie-30-rusenanciu-koronaviruso-zidiniu/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/epidemiologe-lietuvoje-yra-apie-30-rusenanciu-koronaviruso-zidiniu/#comments Tue, 22 Sep 2020 06:04:01 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471562 Lietuvoje yra apie 30 aktyvių COVID-19 židinių, dar 20-yje liga aktyviai nebeplinta, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

„Aš vakar sakiau, kad bus kažkur apie 30, bet pasitikslinus, jų yra daugiau – apie 30 tokių aktyvių, dar yra apie 20 tokių ne visai aktyvių“, – antradienį LRT radijui sakė R. Lingienė.

Jos teigimu, židinys laikomas neaktyviu tuomet, kai per 28 dienas nebefiksuojama jokių naujų su juo susijusių koronaviruso atvejų.

„Rusenančių yra apie 30, bet jų dydis yra labai įvairus. Daugelis jų yra šeiminiai – du, trys, keturi atvejai – tai vėlgi jie visuomenei nėra labai svarbu. Svarbiausia mums sveikatos priežiūros įstaigose, laisvalaikio leidimo vietose, restoranuose įvykę protrūkiai, kurie išsiplečia nemažame žmonių rate“, – kalbėjo NVSC atstovė.

R. Lingienė taip pat pasakojo, kad nauji atvejai buvo užfiksuoti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei Greitosios pagalbos stotyje, tačiau sakė nežinanti, ar šiuos atvejus reikėtų traktuoti kaip naują židinį.

„Sunku pasakyti ar tie atvejai susiję, nes protrūkis tai yra, kai registruojami du ir daugiau susijusių atvejų. Mano pirminiais duomenimis, ten yra pora atvejų, bet ar jie susiję, epidemiologai išsiaiškins artimiausiu metu“, – teigė visuomenės sveikatos specialistė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika LRT radijui sakė, kad vienas iš atvejų buvo užfiksuotas ligoninės Neurologijos skyriuje.

„Mes turime atvejį Neurologijos skyriuje. Kada pacientė buvo paguldyta, buvo atliktas PGR testas, jis buvo neigiamas, tačiau, po keleto dienų pakartojus tyrimą pacientės PGR testas tapo teigiamas, tai matot kokia klastinga šita liga“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Tiek R. Mažeikos, tiek R. Lingienės teigimu, šiuo metu daugiausiai nerimo kelia besimptomiai atvejai, sudarantys galimybes viruso židiniams išplisti nepastebimai.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebesirgo 1511 asmenų, 2199 – pasveiko. Ligoninėse gydomi 83 asmenys, penki iš jų – reanimacijoje.

Nuo koronaviruso iš viso mirė 87 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 17 užsikrėtusiųjų.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/sveikata/epidemiologe-lietuvoje-yra-apie-30-rusenanciu-koronaviruso-zidiniu/feed/ 1 471562
Naujai išasfaltuotame Taikos prospekte – automobilio skrydis ant stogo https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/eismas/naujai-isasfaltuotame-taikos-prospekte-automobilio-skrydis-ant-stogo/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/eismas/naujai-isasfaltuotame-taikos-prospekte-automobilio-skrydis-ant-stogo/#respond Tue, 22 Sep 2020 05:25:15 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471550 Naktį iš pirmadienio į antradienį naujai išasfaltuotame Taikos prospekte pažiro „Audi“ automobilio dalys, nesuvaldžius automobilio šis kelionę baigė ant stogo, o neblaivi vairuotoja išgabenta į gydymo įstaigą.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budintis pareigūnas, eismo įvykis Taikos prospekte įregistruotas apie 23.00 val. Panešime buvo nurodoma, kad kelyje apsivertė automobilis „Audi A4“.

Pareigūno teigimu, eismo įvykyje dalyvavo viena transporto priemonė, o jos vairuotoja išgabenta į gydymo įstaigą, mat skundėsi kaklo skausmais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė patvirtino, jog Taikos prospekte įvyko nelaimė. Apie 23.00 val. Taikos prospekte link Ateities plento važiavo automobilis „Audi A4“, vairuojamas neblaivios 1985 metais gimusios moters. Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.21 prom.).

Pasak O. Vaitkevičienės, pirminiais duomenimis, nepasirinkus saugaus greičio, buvo nesuvaldytas vairuojamas automobilis, kuris atsitrenkė į gatvės bortelį ir apsivertė.

Už vairavimą išgėrus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.

Papildyta 08.30 val.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, į eismo įvykio vietą Taikos prospekte vyko ir ugniagesiai. Apie 1.23 val. buvo valoma kelio danga. Surinktas 3 m² plote buvęs išsiliejęs tepalas, nušluota kelio danga.

Realaus laiko informacija apie eismo sąlygas Kaune skelbiama čia.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/22/eismas/naujai-isasfaltuotame-taikos-prospekte-automobilio-skrydis-ant-stogo/feed/ 0 471550
Kai lydi automobilis su švyturėliais, kelyje galima viskas: čia normalu? https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/21/nuomones/kai-lydi-automobilis-su-svytureliais-kelyje-galima-viskas-cia-normalu-video/ https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/21/nuomones/kai-lydi-automobilis-su-svytureliais-kelyje-galima-viskas-cia-normalu-video/#comments Mon, 21 Sep 2020 19:28:11 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=471530 Skaitytojai užfiksavo nemalonų incidentą magistraliniame kelyje A5, važiuojant per Č. Radzinausko tiltą. Čia kaunietis susidūrė su dviem tamsiais automobiliais, kurie užblokavo abi eismo juostas, vienas jų buvo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais.

Skaitytojas spėliojo, jog automobilis lydėjo svarbų asmenį, tačiau iškilo klausimas, ar toks elgesys kelyje pateisinamas tik dėl įjungtų įspėjamųjų švyturėlių?

„Norėčiau pasidalinti video, kaip važinėja namo, spėju koks seimo atstovas (seimo narys ar kitas žmogus turintis teisę „turėti“ lydinčią mašiną). Važiavau nuo „Megos“ link Kačerginės ir mačiau, kaip su įjungtais švyturėliais tamsus džipas seka paskui kitą automobilį ir išvažiuoja nuo Raudondvario pl.“, – istoriją pradėjo skaitytojas.

Skaitytojas neprieštaravo, jog asmuo yra lydimas, tačiau atkreipė dėmesį į automobilių vairavimo manierą. Kaip matyti vaizdo įraše, automobiliai važiavo blokuodami eismą abiejose kelio juostose, o pervažiavus tiltą ir nusukus link Akademijos, džipas švyturėlius išjungė, šis manevras skaitytojui pasirodė gan keistas.

„Smagiausia“ buvo, kai išvažinėjo iš žiedo lydimas automobilis. Kirto žiedo juostas, „užkišo“ sukeldamas avarinę situaciją. Gerai, kad staigiai sureagavau ir spėjau sustoti, kitaip, manau, būčiau sužinojęs, kokio valdžios atstovo vairuotojas nemoka KET ir neįsivaizduoja, kaip reikia važiuoti ir išvažiuoti iš žiedo“, – nemalonų incidentą pasakojo kaunietis.

Nemenkai išsigandęs vairuotojas spėjo sustoti, tačiau toks manevras galėjo baigtis ne taip laimingai.

„Turbūt vairuotojas galvoja, kad veždamas ten tą asmenį yra aukščiau ne tik už KET, bet jam nesvarbus ir elementarus žmonių bei turto saugumas“, – apie nesaugų automobilių manevravimą kalbėjo kaunietis.

Skaitytojas pastebi, jog svarbus žmogus automobilyje galėjo būti pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, nes toliau pavažiavę automobiliai nusuko į Obelynės gatvę, kur jis ir gyvena.

„Spėju V. Pranckietis buvo vežamas. Nes senesniuose straipsniuose kaip tik rašoma apie gatvę (į kurią abu automobiliai nusuko), jog ji apšviesta ir sutvarkyta, o kelias ties mokykla neapšviestas ir nesaugus vaikams buvo“, – spėjo jis.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

]]>
https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/09/21/nuomones/kai-lydi-automobilis-su-svytureliais-kelyje-galima-viskas-cia-normalu-video/feed/ 51 471530