Kas vyksta Kaune https://kaunas.kasvyksta.lt Fri, 01 Jul 2022 13:11:37 +0000 lt-LT hourly 1 https://kaunas.kasvyksta.lt/wp-content/uploads/2020/09/kvk-icon-top-menu.svg Kas vyksta Kaune https://kaunas.kasvyksta.lt 32 32 Parduotuvėse nebeliko elektroninių cigarečių su skoniais https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/verslas/parduotuvese-nebeliko-elektroniniu-cigareciu-su-skoniais/ Fri, 01 Jul 2022 13:11:37 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605180 Nuo šiandien, liepos 1 dienos, įsigalioja Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (Tabako kontrolės įstatymas) pakeitimas, kuriuo draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, esant tam tikriems priedams. Elektroninių cigarečių ir jų pildyklių skystyje negali būti kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą […]]]>

Nuo šiandien, liepos 1 dienos, įsigalioja Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (Tabako kontrolės įstatymas) pakeitimas, kuriuo draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, esant tam tikriems priedams.

Elektroninių cigarečių ir jų pildyklių skystyje negali būti kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį. Taigi, elektroninių cigarečių ir jų pildyklių su tokiais užrašais, kaip Vanilla tobacco, Kiwi tobacco, Cream tobacco, Berry tobacco, Ice Tobacco ir pan., kurie traktuotini kaip nuoroda į papildomus kvapus ar skonius, nuo liepos 1 d. rinkoje neturi būti, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pranešime žiniasklaidai.

VVTAT atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo jau minėto įstatymo pakeitimas, išplėtęs elektroninės cigaretės apibrėžimą – elektroninė cigaretė – gaminys, kuris gali būti naudojamas garams, kuriuose yra nikotino (bet gali būti ir be nikotino), vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro.

Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba užpildomos iš pildomosios talpyklos ir rezervuaro, arba daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis. Skysčiams, net ir neturintiems savo sudėtyje nikotino, tačiau skirtiems naudoti elektroninėse cigaretėse, bus taikomas Tabako kontrolės įstatymo reglamentavimas ir juose negalės būti kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį.

El. cigarečių rinkos priežiūrą dėl jų atitikimo teisės aktams Lietuvoje atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kiekvienas atvejis dėl galimo nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo pažeidimo bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei minėto įstatymo tikslą.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Seime bandyta šį sprendimą atidėti dar metams, motyvuojant tuo, kad verslas per kelis mėnesius nespės pasiruošti ir išsiparduoti likučių. Tačiau Seimas atmetė šį siūlymą.

]]>
Kauno „Akropolyje“ atidaryta pirmoji Lietuvoje ukrainietiškos produkcijos prekyvietė https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/verslas/kauno-akropolyje-atidaryta-pirmoji-lietuvoje-ukrainietiskos-produkcijos-prekyviete/ Fri, 01 Jul 2022 12:39:46 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605173 Lietuvos gyventojai ir verslai sugalvoja vis naujų ukrainiečių palaikymo būdų. Vienas pavyzdžių – Kauno „Akropolyje“ atidaryta pirmoji Lietuvoje ukrainietiškų prekių salelė, kuri įsikūrė prekybos centro pirmajame aukšte, šalia Griunvaldo įėjimo. Prekybos salelė padės ukrainietiškai produkcijai ir prekės ženklams lengviau pasiekti Lietuvos vartotojus. Be to, dešimtadalis prekybos salelės pelno bus skiriama Ukrainos žmonėms paremti. Prekybos salelėje […]]]>

Lietuvos gyventojai ir verslai sugalvoja vis naujų ukrainiečių palaikymo būdų. Vienas pavyzdžių – Kauno „Akropolyje“ atidaryta pirmoji Lietuvoje ukrainietiškų prekių salelė, kuri įsikūrė prekybos centro pirmajame aukšte, šalia Griunvaldo įėjimo. Prekybos salelė padės ukrainietiškai produkcijai ir prekės ženklams lengviau pasiekti Lietuvos vartotojus. Be to, dešimtadalis prekybos salelės pelno bus skiriama Ukrainos žmonėms paremti.

Prekybos salelėje bus galima rasti išskirtinai ukrainietiškų žaislų, suvenyrų, higienos prekių ir maisto produktų. Visi salelės darbuotojai – prieglobstį nuo karo Lietuvoje radę Ukrainos gyventojai.

„Su ukrainiečių verslais ir prekės ženklais bendradarbiaujame nuo pat 2014 metų, kai Ukrainoje prasidėjo pirmieji kariniai veiksmai, nors ir ne tokio masto, kaip dabar. Ukrainoje sutikome pozityvius, darbščius ir sąžiningus žmones, atradome daug kokybiškos produkcijos konkurencingomis kainomis. Ne vienerių metų įdirbis suteikia galimybę padėti ukrainietiškai produkcijai pasiekti Lietuvos vartotojus ir tokiu būdu prisidėti prie pagalbos užpultos šalies ekonomikai ir žmonėms“, – sako prekybos salelę atidariusios bendrovės „Munava“ vadovas Arūnas Samochinas.

Kauno „Akropolyje“ atidaryta pirmoji Lietuvoje ukrainietiškos produkcijos prekyvietė / E. Kinaičio nuotr.

Anot A. Samochino, be to, kad tokia prekybos vieta padės ukrainiečių verslams lengviau žengti į Lietuvos rinką, ji taps dar viena platforma piniginei paramai rinkti. Bendrovė yra įkūrusi specialų paramos ukrainiečiams fondą, į kurį bus pervedama 10 proc. nuo prekybos salelės uždirbto pelno.

„Pagalba karo sekinamai Ukrainai ir jos žmonės tapo svarbia prekybos centro socialinės atsakomybės kryptimi, kurią nuolat papildome naujomis iniciatyvomis. Į jas ypač palankiai reaguoja ir lankytojai, kurie aktyviai prisideda prie pagalbos Ukraina, dalyvaudami renginiuose, aukodami, ar tiesiog apsipirkdami“, – sako Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Dar vienas Ukrainos palaikymo simbolių – iki liepos 31 dienos Kauno „Akropolyje“ demonstruojama įspūdinga dailininko Simono Eismonto iš tūkstančio mėlynų ir geltonų origami gervių sukurta instaliacija „Laisvės sparnai“.

Prekybos centras taip pat bendradarbiauja su ginkluotą Ukrainos pasipriešinimą remiančia organizacija „Blue/Yellow“. Kauno „Akropolyje“ ne kartą buvo renkama ir ukrainiečiams skirta humanitarinė parama. Įvairias paramos akcijas vykdo ir prekybos centro nuomininkai.

]]>
Atnaujinta „Iki“ Kaune pirkėjus pasitiks modernesnė ir erdvesnė https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/verslas/investicijos-i-iki-parduotuves-kaune-atnaujinima-sieke-17-mln-euru/ Fri, 01 Jul 2022 11:02:14 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605165 Penktadienį, liepos 1 d., atidaryta atnaujinta prekybos tinklo „Iki“ parduotuvė Kaune, adresu Baltijos g. 59-1. Investicijos į šios „Iki“ parduotuvės atnaujinimą siekia daugiau nei 1,7 mln. eurų. Parduotuvė įrengta pagal naujausius „Iki“ standartus. Pirkėjų patogumui ir maloniai apsipirkimo patirčiai čia išplėsti kai kurie skyriai ir įrengtos savitarnos kasos. „Siekiame pagerinti savo pirkėjų apsipirkimo patirtį ir […]]]>

Penktadienį, liepos 1 d., atidaryta atnaujinta prekybos tinklo „Iki“ parduotuvė Kaune, adresu Baltijos g. 59-1. Investicijos į šios „Iki“ parduotuvės atnaujinimą siekia daugiau nei 1,7 mln. eurų. Parduotuvė įrengta pagal naujausius „Iki“ standartus. Pirkėjų patogumui ir maloniai apsipirkimo patirčiai čia išplėsti kai kurie skyriai ir įrengtos savitarnos kasos.

„Siekiame pagerinti savo pirkėjų apsipirkimo patirtį ir suteikti galimybes įsigyti visų būtinų prekių moderniose parduotuvėse arčiau namų. Kruopščiai formuojame ir plečiame „Iki“ asortimentą, kad šviežiausių, aukščiausios kokybės produktų rastų kiekvienas. Taip pat šviežumą vertinantiems ir skubantiems pirkėjams siūlome ir platų jau pagamintų „Iki“ kulinarijos gaminių pasirinkimą“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė.

Atnaujinta „Iki“ parduotuvė / Organizatorių nuotr.

Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Kaune įrengti erdvūs šviežių vaisių ir daržovių, mėsos, žuvies ant ledo skyriai. Taip pat čia bent 3 kartus per dieną kepama duona ir bandelės.

Ši „Iki“ parduotuvė atnaujinta pagal naujausią prekybos tinklo standarto koncepciją, kuri apima prekybos vietų išvaizdą, išplanavimą, naudojamą įrangą. Rekonstruotoje „Iki“ parduotuvėje prekės išdėliotos taip, kad pirkėjai jas rastų kuo lengviau ir paprasčiau, taip gerinant apsipirkimo patirtį.

Atnaujinta „Iki“ parduotuvė / Organizatorių nuotr.

Mėgstantiems greitą apsipirkimą „Iki“ parduotuvėje Kaune įrengtos net 7 „IKI Bitutė“ kasos, veikia ir 2 paprastos kasos. Lankytojams ši „Iki“ parduotuvė atvira kasdien nuo 8 iki 22 val.

Prekybos tinklą „Iki“ iš viso šiuo metu sudaro 231 „Iki“ parduotuvė, 2 logistikos centrai, kulinarijos gamybos centras bei 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas „Iki“ Vilniuje atidarė ir pirmąją autonominę parduotuvę, paženklintą „Iki“ prekės ženklu. Ji pirmoji tokia Lietuvoje ir Šiaurės šalyse.

Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. „Iki“ taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“.

]]>
Įsigalioja naujos taisyklės bedarbiams https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/lietuvoje/isigalioja-naujos-taisykles-bedarbiams/ Fri, 01 Jul 2022 09:37:52 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605162 Penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad prireiks maždaug […]]]>

Penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę sakė, kad prireiks maždaug trijų mėnesių darbo neturinčių žmonių problemoms identifikuoti.

Pertvarka siekiama atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar socialinių įgūdžių.

Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.

Pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dirbant su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais bus šalinamos pamatinės žmonių nedarbo priežastys. Tikimasi, jog ši reforma leis įtraukti daugiau asmenų į darbo rinką.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.

Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo arba dirbtų nelegaliai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

]]>
Kauno kolegijos studentai atskleidžia, kas laukia įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/mokslas-ir-it/kauno-kolegijos-studentai-atskleidzia-kas-laukia-istojusiuju-i-sia-aukstaja-mokykla/ Fri, 01 Jul 2022 08:33:50 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605152 Siekiant būsimus studentus supažindinti su studijų galimybėmis, pasirinktos studijų programos karjeros perspektyvomis, padėti išsklaidyti abejones dėl specialybės pasirinkimo, Kauno kolegijoje buvo suburta studentų atstovų grupė. Stojantieji, savo profesinį kelią siejantys su sporto paslaugų teikimu, finansinių duomenų analizavimu, įmonės darbo bei projektų administravimu visus rūpimus klausimus gali užduoti šių studijų programų studentams-ambasadoriams: Sporto vadybos studentui Tadui […]]]>

Siekiant būsimus studentus supažindinti su studijų galimybėmis, pasirinktos studijų programos karjeros perspektyvomis, padėti išsklaidyti abejones dėl specialybės pasirinkimo, Kauno kolegijoje buvo suburta studentų atstovų grupė. Stojantieji, savo profesinį kelią siejantys su sporto paslaugų teikimu, finansinių duomenų analizavimu, įmonės darbo bei projektų administravimu visus rūpimus klausimus gali užduoti šių studijų programų studentams-ambasadoriams: Sporto vadybos studentui Tadui Sirtautui, Apskaitos studentei Gretai Tumynaitei bei Įstaigų ir įmonių administravimą studijuojančiai Linai Navalinskaitei.

Pasirinkimą studijuoti paskatino vaikystės profesijų svajonės, specialybių perspektyvos

Studentei G. Tumynaitei studijas padėjo išsirinkti artimų žmonių įspūdžiai ir atsiliepimai: „Kadangi gyvenu Alytuje, norėjosi studijuoti kuo įmanoma arčiau gimtojo miesto ir artimųjų.“ Apskaitą studijuojanti mergina neslepia, jog ši studijų programa – nuoseklus užsibrėžto tikslo siekimas, pateisinęs lūkesčius. „Matematika, skaičiai, dokumentai ir atsakingas darbas man visuomet patiko. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, kadangi studijų metu įsidarbinau ir į darbą einu su šypsena, nes jaučiu, kad esu ten, kur ir turėčiau būti.“

Būsimasis vadybininkas sporto industrijoje, Sporto vadybos studijų programos studentas T. Sirtautas teigia, jog jau anksčiau skyrė nemažą dėmesį sportui, todėl ir karjerą norėjo sieti su šia sritimi: „Sporto vadybos studijų programą pasirinkti paskatino ilgas gyvenimo tarpsnis, praleistas sportuojant, ir norėjimas būti sporto varžybų dalimi ne kaip sportininkui, o kaip organizatoriui.“

Greta Tumynaitė / Organizatorių nuotr.

Kasdienis įmonės darbo planavimas ir organizavimas, projektų administravimas, atstovavimas organizacijai, vidinės ir išorinės informacijos, ryšių su klientais valdymas – šiose srityse gali specializuotis kiekvienas, baigęs Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programą.

Studentė L. Navalinskaitė įsitikinusi – studijos jai ne tik atvėrė profesinių galimybių spektrą bei leido iš arčiau pažvelgti į būsimos darbo vietos ypatumus, bet ir užaugino ją, kaip perspektyvią specialistę. Įsidarbinusi Kauno kolegijos Verslo fakulteto Verslo centre, mergina iki šiol atsimena savo studijų pasirinkimo procesą: „Jau būdama penkiolikos svajojau studijuoti Kaune. Būtent Kauno kolegija mane sudomino ne tik studijų programų įvairove bei jų turiniu, praktikos galimybėmis, bet ir vizualiai patrauklia informacija socialiniuose tinkluose, interneto svetainėje.“

Lina Navalinskaitė / Organizatorių nuotr.

Pirmieji studijų metai: nauji veidai, studentiškas gyvenimas, iššūkiai paskaitose

Sporto vadybos studentas T. Sirtautas su šypsena prisimena pirmuosius metus, kurie daugeliui pirmakursių reiškė naują pradžią: „Pirmieji studijų metai, kaip ir bet kuriam studentui, yra pilni įspūdžių ir gerų momentų. Nauji draugai, nauja mokymo įstaiga, nauji užsiėmimai, studijų dalykai ir, žinoma, studentų vakarėliai sukūrė tik geriausius prisiminimus.“

Apskaitą studijuojančiai G. Tumynaitei pirmieji metai prabėgo itin greitai – nepaisant to, jog dėl pandemijos iššūkių trūko gyvo bendravimo, mergina džiaugiasi įdomiomis paskaitomis, praktiniais darbais, dėstytojų geranoriškumu bei patarimais.

Įstaigų ir įmonių administravimo studentė L. Navalinskaitė nuo pirmojo semestro teigė įsitraukusi į studentišką veiklą: „Tai buvo pats įdomiausias bei aktyviausias laikotarpis: naujos pažintys, draugai, paskaitos, komandinis darbas.“

Tadas Sirtautas / Organizatorių nuotr.

Būsimiesiems studentams pataria būti veikliems, kryptingai apsvarstyti sprendimus

„Studentams, kurie pasirinks Sporto vadybos studijas Kaune, patarčiau kuo daugiau įsitraukti į siūlomas veiklas ir išnaudoti suteiktas galimybes. Trys metai nėra ilgas laikotarpis, patarčiau nešvaistyti laiko ir imtis darbo nuo pat pirmųjų mėnesių studijose,“ – būsimuosius pirmakursius ragina studentas T. Sirtautas.

Kauno kolegija, siekdama stojančiuosius geriau supažindinti su studijų programomis, kviečia būsimuosius studentus kreiptis į studentus-ambasadorius, kurie yra pasiruošę atsakyti į rūpimus klausimus ir pasidalyti savo įspūdžiais apie studijas Kauno kolegijoje. Studentų-ambasadorių kontaktus galima rasti Kauno kolegijos „Instagram“ paskyroje.

]]>
Kaune pristatyta Nacionalinių architektūros apdovanojimų idėja https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/kultura/kaune-pristatyta-nacionaliniu-architekturos-apdovanojimu-ideja-foto/ Fri, 01 Jul 2022 08:15:01 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605147 Lietuvoje nuo kitų metų bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kokybiškiausią Lietuvos architektūrą. „Nacionaliniai architektūros apdovanojimai visų pirma skirti atkreipti dėmesį į architektūros svarbą, įtaką, kurį ji daro mūsų gyvenimams“, – prie Kauno centrinio pašto rūmų surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį sakė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė. Pasak jos, šiems apdovanojimams siekiama […]]]>

Lietuvoje nuo kitų metų bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kokybiškiausią Lietuvos architektūrą.

„Nacionaliniai architektūros apdovanojimai visų pirma skirti atkreipti dėmesį į architektūros svarbą, įtaką, kurį ji daro mūsų gyvenimams“, – prie Kauno centrinio pašto rūmų surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį sakė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

Pasak jos, šiems apdovanojimams siekiama sutelkti tiek reguliuojančias institucijas, tiek architektus, tiek visuomenę.

Bus renkamas geriausias gyvenamosios architektūros kūrinys, kultūros, mokslo ir sporto architektūros kūrinys, visuomenės architektūros kūrinys, viešoji erdvė, tvarios architektūros kūrinys, urbanistikos kūrinys, apdovanojimas bus skiriamas už architektūros lauko ribų plėtimą bei reaktyvaciją. Taip pat bus teikiamas didysis prizas geriausiam kūriniui.

Kuriant statulėlę, kuri bus teikiama geriausiems architektams, bus siekiama bendradarbiauti su skulptoriais ir dizaineriais, planuojama, kad jų dizainas kiekvieną kartą bus skirtingas.

„Labai svarbus bendradarbiavimas, bendrystė su kitomis sritimis“, – pabrėžė viceministrė.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Daiva Veličkaitė-Matusevičė / R. Tenio nuotr.

Pirmieji apdovanojimai bus teikiami po metų, kitą Tarptautinę architektų dieną, kuri minima liepos 1-ąją.

Šių metų rugsėjo 1 dieną bus skelbiami konkursas ir komisija. Iki kovo 1 dienos bus galima teikti paraiškas dėl architektūros darbų, sukurtų per paskutinius dvejus metus. Birželio 1 dieną būtų skelbiami nominantai.

Padės atrasti kokybišką architektūrą

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, architektai visada susidūrė su „įtampomis, vertinimais iš visuomenės ir kolegų“.

Jis pastebėjo, kad ir Kauno centrinio pašto rūmai, šiuo metu laikomi tarpukario architektūros vertybe, buvo kritikuojami, o kai kurie pastatai įvertinimo sulaukia gerokai vėliau.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius pabrėžė, jog šie apdovanojimai bus proga skirti dėmesio kokybiškai architektūrai ir jos kūrėjams.

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Lukas Rekevičius / R. Tenio nuotr.

Jis pastebėjo, kad architektai jau dabar teikia apdovanojimus, tačiau jie yra išsiskaidę, juose „paliečiami siauresni aspektai“.

„Tie apdovanojimai turėtų parodyti visuomenei, kad architektūra nėra fasadai, architektūra yra erdvės menas“, – kalbėjo architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis.

Jis vylėsi, kad apdovanojimai padės „atskleisti architektūros grožį“ ir padėti suprasti architektūros kūrinių idėjas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad nacionalinio lygio apdovanojimai savaime bus svarbus renginys, padėsiantis pritraukti daugiau visuomenės dėmesio į gerą architektūrą ir jos kūrėjus.

]]>
Vasariški atradimai namų interjerui https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/verslas/vasariski-atradimai-namu-interjerui-foto/ Fri, 01 Jul 2022 08:01:27 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605082 Vasara į mūsų namus atneša naują gaivą, naują startą ir lengvumo pojūtį. Jei norisi į namus įsileisti vasaros saulę, tačiau kartu apsisaugoti nuo jos atspindžių ekranuose ir užtikrinti privatumą, net gyvenant pirmame aukšte, kviečiame atrasti funkcionalius ir stilingus langų uždengimus. Patogu ir praktiška Roletai – lietuviams jau gerai žinomi ir itin mėgstami langų uždengimai tose […]]]>

Vasara į mūsų namus atneša naują gaivą, naują startą ir lengvumo pojūtį. Jei norisi į namus įsileisti vasaros saulę, tačiau kartu apsisaugoti nuo jos atspindžių ekranuose ir užtikrinti privatumą, net gyvenant pirmame aukšte, kviečiame atrasti funkcionalius ir stilingus langų uždengimus.

Patogu ir praktiška

Roletai – lietuviams jau gerai žinomi ir itin mėgstami langų uždengimai tose namų erdvėse, kurias norisi neapkrauti dieninėmis ir naktinėmis užuolaidomis. Klasikiniai roletai efektyviai užtikrina saulės ir natūralios šviesos valdymą namuose bei apsaugo nuo smalsių praeivių žvilgsnių.

Tuo tarpų roletų diena-naktis patogumą sukuria specialus dvigubas audinys, sudarytas iš tarpusavyje prasikeičiančių šviesesnių (diena) ir tamsesnių (naktis) juostų. Būtent skirtingas šių juostų tankumas leidžia kambarį ne tik pritemdyti, bet ir pilnai užtemdyti ir šią funkciją atliekančios naktinės užuolaidos yra tiesiog nereikalingos.

Visi roletai gali būti valdomi automatiškai – tiesiog distanciniu valdymo pulteliu – arba prijungti prie išmanaus namo valdymo sistemos.

Roletai DIENA-NAKTIS – Roletai KLASIKINIAI / Organizatorių nuotr.

Komfortas ir stilius

„Lietuviai labai praktiški žmonės, tačiau jie turi stiliaus pojūtį ir nori gyventi gražioje aplinkoje“, – patirtimi dalinasi „Dextera“ mažmeninės prekybos direktorė Jurgita Andruškevičienė. „Todėl roletų audinių asortimentą mes nuolat papildome naujomis kolekcijomis, kurios suteiktų namams komforto, stiliaus ir tobulo dizaino pojūtį“.

Roletų audiniai / Organizatorių nuotr.

Klientams siūlome daugiau nei kelis šimtus skirtingų raštų, spalvų ir tekstūrų roletų audinių, kelis skirtingus valdymo būdus, skirtingas sistemas.

Klasikiniai roletai, prigludę prie lango / Organizatorių nuotr.
Laisvai kabantys, klasikiniai roletai / Organizatorių nuotr.
Roletai DIENA-NAKTIS / Organizatorių nuotr.

Tikime, kad tik turėdamas galimybę rinktis žmogus gali susikurti norimą namų interjerą, kuriame jam būtų gera gyventi.

Audiniai jūsų namų erdvei

Roletų diena-naktis audiniai itin primena užuolaidas. Yra įprasta diena-naktis kolekcijose matyti tankiau dryžuotus įvairių spalvų audinius. Tačiau „Dextera asortimente yra tokių audinių, kurie savo tekstūra, ir siūlų audimu išsiskiria stambaus audimo faktūromis, medžiagiškumu. Dryžuoti ar su šilko spindesiu siūlai pagyvins jūsų interjero įvaizdį ir sukurs norimą rezultatą.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Tokie audiniai puikiai derės tiek bendrajame kambaryje, tiek jaunuolio, vaiko ar net vonios kambaryje. Interjere derinkite su natūraliais žemės, smėlio, baltais ir pilkais spalvų tonais. Natūralios ramios spalvos, gamtos motyvai ir kokybė – tai, apie ką pirmiausiai pagalvosite pamatę „Dextera roletų audinius.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Nuo prabangių raštų iki natūralius gamtos reiškinius imituojančių tekstūrų – visi ras sau tinkamiausią variantą.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Daugelyje roletų audinių kolekcijose dominuoja žemės, ramūs tonai, kuo puikiausiai tinkantys tiek klasikiniam, tiek ir moderniam interjerui.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Švaros ir ramybės jausmą sukurianti balta, moderniuose interjeruose idealiai deranti švelni akmens pilka, žemiški pilkšvai rusvi ar rudi tonai, griežta juoda – savo namuose tiksiančią spalvą atras kiekvienas.

Roletų audinių kolekcijos yra nuolat papildomos įvairiais atspalviais, todėl „Dextera asortimente rasite unikalių ir išskirtinių audinių, primenančių vyriško kostiumo audinius: eglutę, tvidą, gal todėl jie taip mėgstami dizainerių.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Šiuos audinius lengvai priderinsite ofisuose ir darbo kambariuose, nes tinka šiuo metu vis dar populiariems „betoniniams“ interjerams, kuriuose persipina karozinio metalo, medžio ir grubaus betono detalės, sušvelnintos žalių augalų oaze.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Natūralumas, tikrumas, formų išbaigtumas, nieko nereikalingo – taip kuriami žmogui tarnaujantys interjerai.

Roletų diena-naktis audiniai / Organizatorių nuotr.

Nebijokite keisti namų interjerą, kad ir mažais žingsneliais. Nustebsite, kiek daug pokyčių gali įnešti vienas tinkamai parinktas audinys!

Kaip tinkamai valyti roletus?

Vos stipriau pašvietus saulei norisi tvarkyti ir gražinti savo aplinką, kurti jaukumą. Juk generalinį namų švarinimą dažniausiai darome šiltuoju metų laiku. Į ką atkreipti dėmesį kasdienėje veikloje, kad išsaugotume roletų funkcionalumą ir estetinę išvaizdą? Kaip kokybiškai išvalyti audinius, nepakenkiant jų spalvai bei mechanizmams? Kokias priemones naudoti, ar pasikliauti švaros specialistais, ar imtis darbo patiems?

Įprastam valymui pakanka naudoti švarią, tik distiliuotu vandeniu sudrėkintą dulkių šluostę (jei audinys nėra dengtas aliuminiu, perleksu ar kita šviesą atspindinčia medžiaga). Negalima naudoti jokių rūgštinių, šarminių ir kitų cheminių valymo priemonių. Valant reikėtų vengti roletų audinio permirkimo – vandens lašelių susidarymo valomos medžiagos paviršiuje.

Labai svarbu atsiminti, jog audinio jokiu būdu negalima stipriai trinti, skalbti, glamžyti valant ir daryti kitų agresyvių veiksmų, kurie gali lemti roletų savybių ir geros išvaizdos praradimą. Taip pat negalima audinio lyginti. Išvalius roletų audinys turėtų būti išvyniotas, kad visiškai išdžiūtų ir nesusiglamžytų. Žinant šiuos pagrindinius roletų valymo principus, jų priežiūra tampa išties nesudėtinga.

PATARIMAI į ką atkreipti dėmesį renkantis roletus

Tiek į namus atvykstantys „Dextera konsultantai, tiek salonų darbuotojai, tiek dizaineriai, stengiasi jums padėti rūpintis namų grožiu, nes būtent čia jūs leidžiate širdžiai malonų laiką. Todėl renkantis roletus, stengiamės atkreipti jūsų dėmesį ne tik į audinio grožį, bet ir keletą kitų svarbių detalių.

1. Natūrali dienos šviesa. Daug šviesos ir kuo daugiau! Klientams visuomet patariame, kad renkantis langų uždengimus, svarbiausia yra blokuoti tiesioginius saulės spindulius, kartu užtikrinant kuo didesnį natūralios dienos šviesos srautą. Juk šviesa – energijos ir gyvybės šaltinis, atnešantis giedrą, optimizmą, o kartu ir emocinę sveikatą.

Natūrali dienos šviesa / Organizatorių nuotr.

Roletų funkcionalumas leidžia atliepti šiuos poreikius, pavyzdžiui prislopinti pernelyg didelę kaitrą, kai to reikia, ir neuždengti dienos šviesos, kuri privalo patekti pro langus. Tinkamai parinktas produktas tuomet tarnauja ir iš praktiškosios pusės, ne tik kaip graži namų interjero detalė.

2. Tinkamai parinktas gaminys. Gal skambės keistai, bet patys geriausi roletai yra tie, kurių jūs nepastebite, kurie jums netrukdo, yra patogūs naudojant ir negadina nuotaikos. Todėl nebijokite pasitikėti specialistu ir klausti tai, kas jums rūpi. Roletų yra skirtingų tipų ir su skirtingais valdymo būdais, įsigilinti į technines subtilybes gali pritrūkti ir laiko, ir noro.

O šį darbą dirbantys žmonės turi sukaupę didelę patirtį, todėl tarpusavio pasitikėjimas ir įsiklausymas parenkant roletus jūsų namams leis išspręsti ne tik grožio, bet praktiškumo bei patogumo klausimus.

Tinkamai parinktas gaminys ir spalva / Organizatorių nuotr.

3. Spalva. Atkreipkite dėmesį į labai paprastą detalę – audinio spalva gali atspindėti saulės spindulius, kaip pavyzdžiui visi baltos spalvos atspalviai ir kitos šviesios spalvos, arba „sugerti“ saulę kaip tamsios audinių spalvos. Norint, kad šviesa nesustotų, o sklistų jūsų kambaryje, reikėtų vengti itin didelių tamsių spalvų plotų, ypač jei tai kambario patalpa yra nedidelė, o tamsias spalvas palikti atskiroms interjero detalėms, akcentams.

„Dextera kviečia naudotis vasariškomis nuolaidomis ir sutaupyti įsigyjant norimą gaminį!

]]>
Atnaujinamas traukinio maršrutas tarp Kauno ir Balstogės https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/eismas/atnaujinamas-traukinio-marsrutas-tarp-kauno-ir-balstoges/ Fri, 01 Jul 2022 07:52:25 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605137 „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ penktadienį atnaujina tarptautinį maršrutą Kaunas-Balstogė-Kaunas. Reisai vyks bendradarbiaujant su Lenkijos vežėja „Polregio“. Iš Balstogės 140 vietų traukiniai išvyks penktadieniais ir šeštadieniais 14 val. 58 min., o iš Kauno – šeštadieniais ir sekmadieniais 9 val. 10 min. Kelionė truks 4,5 valandos. Standartinio bilieto kaina – 11 eurų, vaikams […]]]>

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ penktadienį atnaujina tarptautinį maršrutą Kaunas-Balstogė-Kaunas. Reisai vyks bendradarbiaujant su Lenkijos vežėja „Polregio“.

Iš Balstogės 140 vietų traukiniai išvyks penktadieniais ir šeštadieniais 14 val. 58 min., o iš Kauno – šeštadieniais ir sekmadieniais 9 val. 10 min. Kelionė truks 4,5 valandos.

Standartinio bilieto kaina – 11 eurų, vaikams taikomos nuolaidos.

Pirmasis keleivinis traukinys tarp Kauno ir Balstogės pradėjo kursuoti 2016 metais. 2020 metų kovą Lietuvoje įvedus karantiną maršrutas buvo laikinai sustabdytas. Tų pačių metų vasarą reisas buvo trumpam atnaujintas, tačiau Lenkijoje pablogėjus epidemiologinei situacijai vėl nutrauktas.

]]>
Neeilinė avarija Karmėlavoje: po sunkvežimio priekaba palindo kitas sunkvežimis https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/eismas/neeiline-avarija-karmelavoje-po-sunkvezimio-priekaba-palindo-lengvasis-sunkvezimis/ Fri, 01 Jul 2022 06:54:29 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605099 Penktadienio rytas Karmėlavoje paženklintas neeiline avarija. Susidūrus dviem skirtingos klasifikacijos sunkvežimiams, miestelyje sustojo eismas. „Karmėlava uždaryta, avarija“, – apie 09.20 val. pranešta „Kas vyksta Kaune“ grupėje. Bendrasis pagalbos centras informavo, kad apie 8.55 val. skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Karmėlavoje, Vilniaus gatvėje, pirminiais duomenimis, po sunkvežimiu palindo lengvasis automobilis. […]]]>

Penktadienio rytas Karmėlavoje paženklintas neeiline avarija. Susidūrus dviem skirtingos klasifikacijos sunkvežimiams, miestelyje sustojo eismas.

„Karmėlava uždaryta, avarija“, – apie 09.20 val. pranešta „Kas vyksta Kaune“ grupėje.

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad apie 8.55 val. skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Karmėlavoje, Vilniaus gatvėje, pirminiais duomenimis, po sunkvežimiu palindo lengvasis automobilis.

Į įvykio vietą išsiųstos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Tiesa, eismo įvykio vietoje liudininkų įamžintose nuotraukose matyti, kad nelaimės metu į sunkvežimio priekabą atsitrenkė ne lengvasis automobilis, o lengvasis sunkvežimis. Vairuotojų teigimu, įvykio vietoje transporto priemonių eismą reguliuoja policijos pareigūnai.

Avarija Karmėlavoje / „Kas vyksta Kaune“ grupės nuotr.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budintis ugniagesys, iš lengvojo sunkvežimio buvo vaduotas jo vairuotojas. Vyras patyrė sužalojimų, tačiau ištrauktas sąmoningas.

Realaus laiko informacija apie eismo sąlygas Kaune skelbiama čia.

]]>
Išsiskyrė M. Blaževičiaus ir Kauno „Žalgirio“ keliai, komandą papildys Š. Jasikevičiaus treniruotas latvis https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/sportas/issiskyre-m-blazeviciaus-ir-kauno-zalgirio-keliai-komanda-papildys-s-jasikeviciaus-treniruotas-latvis/ Fri, 01 Jul 2022 05:53:57 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605076 Vasaros darbus tęsiantis Kauno „Žalgirio“ klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su du sezonus komandoje žaidusiu aukštaūgiu Mareku Blaževičiumi. 20-metis 211 cm ūgio vilnietis žalius marškinėlius apsivilko 2020–2021 m. sezone, kuriame debiutavo Eurolygoje. Debiutiniame sezone pajėgiausiame Europos klubiniame turnyre krepšininkas spėjo sužaisti 6 rungtynes, per kurias rinko po 2 taškus. 2021–2022 m. sezone M. Blaževičius Eurolygoje […]]]>

Vasaros darbus tęsiantis Kauno „Žalgirio“ klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su du sezonus komandoje žaidusiu aukštaūgiu Mareku Blaževičiumi.

20-metis 211 cm ūgio vilnietis žalius marškinėlius apsivilko 2020–2021 m. sezone, kuriame debiutavo Eurolygoje. Debiutiniame sezone pajėgiausiame Europos klubiniame turnyre krepšininkas spėjo sužaisti 6 rungtynes, per kurias rinko po 2 taškus.

2021–2022 m. sezone M. Blaževičius Eurolygoje vidutiniškai žaidė po 12 minučių bei per jas įmesdavo po 5,7 taško, atkovodavo po 2,6 kamuolio ir rinkdavo po 5,3 naudingumo balo. LKL čempionate žaidėjas rinko po 8,7 taško ir po 3,8 kamuolio.

M. Blaževičius su „Žalgiriu“ pirmą kartą karjeroje tapo LKL čempionu, iškovojo lygos bronzą bei dukart triumfavo Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.

„Žalgirio“ klubas dėkoja M. Blaževičiui už metus komandoje bei linki kuo didžiausios sėkmės tolimesnėje karjeroje.

Iš Barselonos – į Kauną

„Eurohoops“ žurnalistas Aris Barkas skelbia, kad „Barcelonos“ klubą palikęs, buvęs Šarūno Jasikevičiaus auklėtinis, latvis Rolandas Šmitas pasiekė susitarimą su Kauno „Žalgiriu“.

„BasketNews“ žiniomis, „Žalgiris“ su R. Šmitu sutarė dėl dvejų metų kontrakto. 27-ierių aukštaūgis pastaruosius ketverius metus vilkėjo „Barcelona“ klubo marškinėlius.

2021-2022 m. sezoną Eurolygoje R. Šmito rodikliai siekė 4,4 taško, 3,1 atkovoto kamuolio bei 4,8 naudingumo balo per 15 minučių.

Ispanijos krepšinio čempionate jis pelnydavo po 5,2 taško, atkovodavo po 2,9 kamuolio ir rinkdavo po 4,9 naudingumo balo.

]]>
Svarbus vizitas Kaune: atvyksta I. Šimonytė ir ministrai https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/lietuvoje/svarbus-vizitas-kaune-atvyksta-i-simonyte-ir-ministrai/ Fri, 01 Jul 2022 05:12:45 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605074 Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė su kitais Vyriausybės nariais išvažiuojamajame pasitarime Kaune domėsis Nemuno pritaikymu krovininei laivybai ir aptars kitus vidaus vandenų politikos klausimus. Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, su Vyriausybės atstovais bus aptariamas tarptautinio vandens kelio statusą turinčios Nemuno atkarpos tarp Kauno ir Klaipėdos pritaikymas laivybai. „Įsitikinsime, kaip vyksta Nemuno tvarkymo […]]]>

Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė su kitais Vyriausybės nariais išvažiuojamajame pasitarime Kaune domėsis Nemuno pritaikymu krovininei laivybai ir aptars kitus vidaus vandenų politikos klausimus.

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, su Vyriausybės atstovais bus aptariamas tarptautinio vandens kelio statusą turinčios Nemuno atkarpos tarp Kauno ir Klaipėdos pritaikymas laivybai.

„Įsitikinsime, kaip vyksta Nemuno tvarkymo projektas“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Siekiant pagerinti sąlygas upinei laivybai Nemune praėjusių metų pavasarį pradėtos įrengti vagą reguliuojančios bunos – 225 kilometrų ruože iki 2023 metų planuojama pastatyti arba suremontuoti 500 šių hidrotechnikos statinių.

Taip pat planuojamas transporto junglumo – skirtingų jo rūšių suderinimo – galimybių aptarimas.

„Norint turėti sėkmingai veikiančią transporto sistemą, labai svarbu turėti suderinamumą tarp skirtingo transporto“, – teigė V. Vinokurovas.

Manoma, kad užbaigus bunų įrengimą tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Marvelės uosto Kaune baržomis bus galima gabenti iki 10 mln. tonų krovinių per metus.

]]>
Gyventojams brangsta elektra ir gamtinės dujos https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/verslas/gyventojams-brangsta-elektra-ir-gamtines-dujos/ Fri, 01 Jul 2022 04:58:11 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605072 Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus. Kompensacijos bus mokamos […]]]>

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų augimą valdžia pusę metų mokės kompensacijas visiems elektrą ir dujas vartojantiems gyventojams.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Kompensacijos bus mokamos visiems vartotojams – ir perkantiems elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, ir iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, ir iš garantinio tiekėjo ESO.

Tuo metu gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos brangs 27,5–41,5 proc., priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio. Vyriausybė nutarė padengti iki 54 centų jų mokamos dujų kainos.

Pritaikius valstybės subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams kubo kaina didėja 27,5 proc. iki 1,02 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 40 proc. iki 77 centų, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 41,5 proc. iki 75 centų.

Valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“ visuomeninės elektros kainos nuo liepos didės maždaug du kartus, tačiau pritaikius 9 centų kompensaciją, elektra brangs apie 40 procentų. Visuomeninę kainą mokės maždaug 600 tūkst. mažiausių ir socialiai pažeidžiamų vartotojų, kurie priklauso trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.

Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo liepos sieks 33 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 97,6 proc. (16,3 cento) daugiau negu šiuo metu. Tačiau pritaikius 9 centų subsidiją tarifas bus 24 centai.

Elektros ir dujų kainoms kompensuoti Seimas šiemet skyrė 570 mln. eurų, iš jų 365 mln. eurų bus sumokėta pirmąjį pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“.

]]>
Seksualinis smurtas šeimoje: jei aplinkiniai mato, bet nepadeda aukai – jie yra nusikaltimo bendrininkai https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/07/01/112/seksualinis-smurtas-seimoje-jei-aplinkiniai-mato-bet-nepadeda-aukai-jie-yra-nusikaltimo-bendrininkai/ Fri, 01 Jul 2022 02:00:44 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=604310 Daliai žmonių namai tampa pragaru: sugrįžus čia laukia šeimos narys prievartautojas. Anot specialistų, seksualinė prievarta šeimoje Kaune – opi problema, prie kurios sprendimo gali aktyviai prisidėti visuomenė. Patyrus ar sužinojus apie seksualinį smurtą reikia kreiptis pagalbos visą parą veikiančiu tel. nr.: 8679 61 617 (Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras) arba 112. Prievartauja metų […]]]>

Daliai žmonių namai tampa pragaru: sugrįžus čia laukia šeimos narys prievartautojas. Anot specialistų, seksualinė prievarta šeimoje Kaune – opi problema, prie kurios sprendimo gali aktyviai prisidėti visuomenė. Patyrus ar sužinojus apie seksualinį smurtą reikia kreiptis pagalbos visą parą veikiančiu tel. nr.: 8679 61 617 (Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras) arba 112.

Prievartauja metų metus

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė varto paskutinę organizacijos laimėtą bylą: patėvis nuo vaikystės iki paauglystės – net 7 metus prievartavo podukrą.

Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė remdamasi darbine praktika pažymi, kad seksualinė prievarta šeimoje tęsiasi metų metus – žmona prievartaujama, nes „tai“ esą „žmonos pareiga“. Ši klaidinga nuostata tąsoma viešojoje erdvėje, diskusijose, socialiniuose tinkluose.

„Reiškia, jei žmogus turi pareigas ir jų nevykdo, kokia laukia pasekmė? Bausmė. Galbūt tai bus psichologinis smurtas, kai moteris bus terorizuojama, gal fizinis, o gal seksualinis smurtas, nes jis turi „pasiimti“ tai, kas yra „jos pareiga“. Po menkos frazės „moters/žmonos pareiga“ – slypi tai, ko visuomenė turbūt nelabai suvokia“, – rimtai susimąstyti ragino Kauno apskr. moterų krizių centro pirmininkė N. Daukšienė.

Artimieji mato, bet tyli

„Vaikas žino, kad aplinkiniai supranta kas čia vyko, kad tai negerai, bet niekas nepadėjo, neištiesė pagalbos rankos, nepranešė pareigūnams, kitoms tarnyboms. Tada vaikas ima klaidingai svarstyti: gal tai buvo normalu, gal taip reikėjo, gal taip vyksta šeimose?“, – skaudžias tvirkinamų mažamečių patirtis perpasakojo KOPŽI vadovė K. Mišinienė.

Ji pridūrė, kad nukentėję mažamečiai į institucijas patys retai kreipiasi pagalbos, kartais praneša jų artimieji: mama, močiutė, teta, pusseserė. Kodėl tik kartais?

„Kaip tvarkinga, pavyzdinga šeima visuomenės, bendruomenės akyse pasakys, kad aukštas pareigas užimantis tėvelis tvirkina dukrą? Tai baisi gėda, negarbė. Deja, artimieji pasirenka tylėti“, – sunkiai suvokiamą tiesą atskleidė K. Mišinienė.

Ji pridūrė, kad būna, jog mergaitės pastoja nuo giminaičių prievartautojų, pagimdo vaikus.

„Prievartautojai kaip vampyrai nepalieka savo aukų. Išsunkia iš jų gyvastį“, – pažymėjo K. Mišinienė.

Pasak jos, žiauriausia, kad visuomenė prievartautoją bando savotiškai toleruoti: „Na, vyrai yra tokie, jie turi keistų fantazijų, ką padarysi, bet žiūrėkit, tai žmogus, kuris daug pasiekė gyvenime“, – visuomenės balsą atkartojo pašnekovė.

Asociatyvi./ KOPŽI archyvo nuotr.

Aplinkiniai – nusikaltimo bendrininkai

Anot KOPŽI vadovės, žmonės, kurie žino apie šalia tvirkinamą artimąjį, bet tyli, yra nusikaltimo bendrininkai.

„Vienareikšmiškai. Jūs, tie, kurie tylit, įstumiate prievartautoją į vaiko kambarį ir dar užrakinate duris: daryk su juo ką nori. Aš tik šitaip suprantu motinos tylėjimą, močiutės tylėjimą, tetos tylėjimą, auklėtojos nesikišimą „aj, čia ne mano reikalas“. Deja, šių žmonių mes niekada nematome teisiamųjų suole, tai būna tik liudytojai, kurie pasakoja: taip, mačiau, žinojau, bet ką aš galiu padaryt?“, – kalbėjo KOPŽI vadovė ir tęsė: „Kaip gali 7 metus trukti seksualinė prievarta šeimoje ir mes teisiamųjų suole matome tik vieną mekenantį prievartautoją? Ką tuo metu veikė artimieji, kodėl auka nebuvo gelbėjama?“, – klausė K. Mišinienė.

Ji teigė, kad per mažai atsakomybės prisiima ir bendruomenės, apie vaiko situaciją nesiteiraujama mokyklose, nekalbinami socialiniai darbuotojai, auklėtojai, kiti šeimos nariai.

„Ne kartą teko girdėti riksmus teismų salėse, kai auka šaukia teisiamam prievartautojui: „Tu sužlugdei mano gyvenimą, aš tavęs prašiau pasigailėti, kodėl nepasigailėjai?!“, – perpasakojo K. Mišinienė.

Asociatyvi./ KOPŽI archyvo nuotr.

Vaikai bėga iš namų po 30 ar 100 kartų

Kaip atpažinti, kad prieš vaiką yra smurtaujama? Anot K. Mišinienės, vaikas pastebimai keičiasi, kinta jo psichologinė būsena. Prievartaujami vaikai dažnai ima maištingai elgtis, save žaloti, kiti apsileidžia, gali priaugti svorio, nesirūpina savo išore, tampa apatiški, paaugliai, jauni žmonės gali mestis į rizikingą seksualinį elgesį ir dažnai keisti partnerius – tai savotiškas savęs naikinimas.

Skriaudžiami vaikai dažnai bėga iš namų.

„Pilni laikraščiai skelbimų, kad pabėgo vaikas. Galbūt nėra noro pažiūrėti giliau, o kas už to bėgimo slypi, kodėl iš tų pačių namų per metus vaikas pabėga 30 kartų? Arba iš globos įstaigos, kodėl šimtais skaičiuojami pabėgimai? Yra etatiniai bėgliai, ką tai reiškia?“, – retoriškai klausė KOPŽI vadovė.

Ji ragino būti budresnes ir aktyvesnes vietos bendruomenes.

„5-7 metai prievartos čia pat, šalia mūsų – bendruomenė turi blogai jaustis. Turime jaustis labai kalti, kad kasdieną matėm šitą vaiką, matėm mėlynes po akim, matėm nelaimingą mergaitę, gal ir kažką girdėjom, bet mes nesikišom“, – sakė K. Mišinienė.

Asociatyvi./ R. Tenio nuotr.

Nusikaltimas ir bausmė

LR generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Tautvilės Merkevičiūtės duomenimis, Kauno apygardoje 2020 m. buvo gautos 102 bylos dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 2021 metais – 105.

2020 m. Kauno apygardos prokuratūra į teismą perdavė 38 bylas susijusias su seksualiniais nusikaltimais, 2021 m. – 54 bylas.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą mažiausia bausmė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui yra areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų (BK 151 str. 1 d.), didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų (BK 149 str. 2 d.). Kai nukentėjusysis yra mažametis skiriamas laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų (BK 149 str. 4 d.).

Su mažamečiais susijusiose seksualinių nusikaltimų bylose, jeigu apie tai žinojo ir nieko nedarė vaiko tėvai arba globėjai – juos galima laikyti nusikaltimo bendrininkais ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Nėra seksualinių nusikaltėlių registro

Lietuvoje nėra seksualinių nusikaltėlių registro, toks jau gyvuoja Lenkijoje, kitose šalyse. Lenkijoje šis registras yra pusiau atviras visuomenei, tad gyvenantieji šalia teisto pedofilo, prievartautojo gali suklusti ir būti budresni šalia augindami savo vaikus, pasisaugoti gali ir patys suaugusieji.

„Lenkijoje visi gali pažiūrėti į šį registrą, jame – tūkstančiai vyrų ir moterų, kunigų, profesorių, muzikantų, mokytojų, gydytojų, bedarbių, tvirkinusių vaikus. Matot, kaip tai aktualu?“, – teigė K. Mišinienė.

Ji svarsto, kad jei žmogus 6-7 m. prievartavo vaiką, paauglę, ką įkalinimo įstaiga gali jame pakeisti?

„Gali izoliuoti tam tikram laikui, bet jo mąstymo nepakeisi. Pedofilija yra sutrikimas. Seksualinių nusikaltėlių registras leistų bendruomenei žinoti, kad jų teritorijoje gyvena žmogus, teistas už seksualinius nusikaltimus, būtų galima stebėti ar asmuo vėl neieško aukų, būtų galima to rajono vaikus bei suaugusius įspėti prevencinėmis priemonėmis, stengtis apsaugoti“, – sakė K. Mišinienė.

Ji siūlo, kad teismas įpareigotų atlikus įkalinimo bausmę kažkiek metų registruotis prievartautoją seksualinių nusikaltėlių registre ir pranešti savo gyvenamąją vietą.

Asociatyvi./ R. Tenio nuotr.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius turi kitą nuomonę. Jis teigė, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai turi sistemas, kuriose yra informacija apie asmenų teistumus, todėl seksualinių nusikaltimų registras galimai būtų informacijos dubliavimas.

„Manome, kad prioritetą turime skirti nukentėjusiųjų apsaugai, o viešai prieinama tokio pobūdžio informacija nukentėjusiesiems neabejotinai padarytų neigiamą įtaką. Viešoje erdvėje aptarinėjami įvykiai anksčiau ar vėliau leistų identifikuoti asmenį, taip pat turime įvertinti ir visuomenės pasmerkimo riziką – dėl nusikaltimo kaltinant pačią auką. Būtent dėl siekio apsaugoti nukentėjusiuosius teismo posėdžiai taip pat rengiami nevieši. Todėl manome, kad dabartiniais teisės aktais numatyta tvarka neturėtų keistis“, – teigė D. Valkavičius.

Pasak jo, prevencija ir atitinkamai griežtos bausmės turėtų būti pagrindinės priemonės užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.

Asociatyvi./ KOPŽI archyvo nuotr.

Keisti smurtinį elgesį

Kauno apskrities moterų krizių centro vadovė N. Daukšienė darbinėje praktikoje pastebi, kad kai ištrauki auką iš smurtinės aplinkos, smurtautojas negyvena vienas, netrukus jis ieško naujos aukos.

„Krizių centrų praktika rodo, kad smurtautojas būna tas pats, keičiasi tik partnerės. Vieną ištrauki iš tos aplinkos, po kiek laiko atsiranda kita. Bet smurtautojas savo elgsenos nekeičia, jo elgsenos niekas nekoreguoja. Tiesa, yra smurtinio elgesio keitimo programos, tačiau kiek vyrų jas lanko ir kiek jos efektyvios – kitas klausimas“, – pastebėjo N. Daukšienė.

Pasaulinė statistika rodo, kad iš tų, kuriems siūloma smurtinio elgesio keitimo programa tik 30 proc. norėtų ją lankyti. Norvegai skaičiuoja, kad tik 5-7 proc. iš programos dalyvių pakeitė savo smurtinį elgesį.

„Įsivaizduojate, koks tai mažas skaičius? Lašas jūroje. Labai sunkus psichologo darbas pakeisti, kas yra žmogaus galvoje. Bet įmanoma“, – vilties nepraranda N. Daukšienė.

Asociatyvi./ KOPŽI archyvo nuotr.

Ragina steigti Išprievartavimo krizių centrą

Islandijos sostinės Reikjaviko ligoninėje jau 33 metus veikia Išprievartavimo krizių centras. Į visą parą dirbantį centrą patekusi seksualinę prievartą patyrusi moteris vienoje vietoje gauna visų specialistų paslaugas. Žmogus apžiūrimas, esant asmens valiai kviečiami pareigūnai, teisininkas, psichologas.

Lietuvoje tokios centro nėra.

„Nėra vieningos sistemos kaip elgtis su nukentėjusiu, kokias sąlygas jam sudaryti, nėra specializuotos pagalbos centrų, kur žmogus gautų ir psichologo pagalbą, ir apžiūrą, kad viskas būtų diskretiška ir nežeminant, nepažeidžiant žmogaus, kuris ir taip yra sutryptas psichologiškai, jau nekalbant apie fizinę būseną“, – sakė N. Daukšienė.

Tiesa, vaikams Lietuvoje panašias paslaugas teikia Vilniuje esantis centras „Užuovėja“.

„Išprievartavimo krizių centrai labai reikalingi. Šiandien matome pasekmes to, kad neturime tokių centrų. Aukai reikia važinėti pas ginekologą, ten priėmė, nepriėmė, paskui pas pareigūnus, socialinius darbuotojus ir pan. Specialiame centre būtų galima viską atlikti vienoje vietoje“, – aiškino K. Mišinienė.

Asociatyvi./ KOPŽI archyvo nuotr.

Visuomenei – nesmerkti aukų

Visgi, Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė N. Daukšienė pastebi, kad Išprievartavimo krizių centrai yra kova jau su pasekmėmis. Anot jos, būtina ugdyti vertybių sistemą mokyklose, jaunimo bendruomenėse, aiškinti, kaip turi būti elgiamasi su partneriais, kas yra žmogaus asmenybė ir kur yra ribos, kurių jokiais būdais negalima peržengti.

N. Daukšienė kelia klausimą policijos struktūrai: kodėl taip nenoriai seksualinis smurtas yra fiksuojamas ir kodėl tokie maži skaičiai?

„Tai parodo pačios sistemos nejautrą, kai kreipiasi išprievartauta moteris. Nes jeigu viskas būtų gerai – moteris išdrįstų kalbėti. Bet pirmiausiai ji patiria institucinį smurtą dėl požiūrio į ją, pradedant kas ji tokia ir ko ten „prisidirbo“, kad su ja taip pasielgė, tyrėjų replikų ir baigiant visuomenės smerkimu. Juk dar vienas paplitęs posakis: „gerų žmonų nemuša“, kaip ir „gerų moterų neprievartauja“, – kalbėjo N. Daukšienė.

Atlaikyti šį spaudimą daugeliui moterų pernelyg sunku ir jos prievartavimo faktą neretai nuslepia, į policiją kreipiasi mažai nukentėjusiųjų. Be to, nemažai ikiteisminių tyrimų yra nutraukiama.

D. Valkavičiaus teigimu, aukas kreiptis į teisėsaugos institucijas atgraso visuomenės pasmerkimas, nukentėję asmenys dažnai net bijo apie tai papasakoti savo artimiesiems. Tai klaidinga nuostata, kurią būtina keisti.

„Aukoms neturi būti gėda kreiptis dėl seksualinio smurto arba dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau šiandien galime matyti atvejų, kai aukos visuomenėje yra smerkiamos, neigiamai komentuojamos ir susiduria su patyčiomis. (…) Turėtume daugiau kalbėti apie būdus kaip šviesti visuomenę, kad ji galėtų identifikuoti galimai kenčiančius ar nukentėjusius asmenis ir sugebėtų jiems padėti. Taip pat būtina skirti prioritetą nukentėjusių asmenų apsaugai ir imtis tokių priemonių, kurios jiems neturėtų rizikos“, – teigė D. Valkavičius.

Asociatyvi./ Lietuvos policijos nuotr.

Teikia nemokamą pagalbą

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre (KOPŽI) seksualinę prievartą patyrusiems vaikams, moterims ir vyrams teikiama nemokama teisinė, psichologinė, socialinė, saugaus būsto pagalba. Pagalba – konfidenciali.  Darbuotojai būna šalia aukos nuo pat pareiškimo parašymo iki teismo procesų pabaigos, padeda skųsti nepatikusius teismo nuosprendžius, ieško patyrusių advokatų. Skambinti visą parą veikiančiu SOS numeriu: 8679 61617.

„Iš darbinės patirties galiu pasakyti, kad Kauno mieste teisėsauga į pranešimus apie seksualinius nusikaltimus reaguoja žaibiškai. Užtenka pakelti ragelį, pasakyti, kad noriu pranešti apie išžaginimą ir tuoj pat prisistato pareigūnai, vyksta apklausos“, – kreiptis drąsino K. Mišinienė.

Kauno apskrities moterų krizių centre teikiama nemokama psichologo, teisininko ir kt. pagalba. Skambinti: 8679 31930 (darbo dienomis) arba kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.

Jei straipsnį skaito skriaudžiami vaikai, kurie nedrįsta kreiptis į instancijas, patariama papasakoti apie smurtą suaugusiajam, kuriuo pasitiki: gal tai auklėtoja, kaimynė, mokytoja, treneris ar kt.

„Bet privalai kreiptis! Tikrai yra suaugęs žmogus šalia, kuris tau padės. Tau tik atrodo, kad esi vienas. Kreipkis į suaugusį žmogų ir papasakok, kas tau atsitiko, o jis perduos atsakingoms institucijoms”, – į vaikus kreipėsi KOPŽI vadovė.

]]>
ES teismas: migrantų sulaikymas ir atimta galimybė prašyti prieglobsčio – neteisėti https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/lietuvoje/es-teismas-migrantu-sulaikymas-ir-atimta-galimybe-prasyti-prieglobscio-neteiseti/ Thu, 30 Jun 2022 18:14:45 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605025 Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms, konstatavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje. ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas […]]]>

Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms, konstatavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

„Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad pagal Priėmimo direktyvą draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta tokia padėtis arba paskelbta tokia situacija, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai“, – informavo teismas.

Bylos duomenimis, pernai lapkričio 17-ąją neįvardijamos trečiosios šalies pilietis M. A. buvo sulaikytas Lenkijoje, kartu su iš Lietuvos atvykusių asmenų grupe, nes neturėjo kelionės bei gyventi Lietuvoje bei ES reikalingų dokumentų, bei buvo perduotas Lietuvos institucijoms.

Tuomet M. A. buvo sulaikytas ir po kelių dienų pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, jį pakartojo ir vėliau, 2022-ųjų sausį.

Kaip nurodo teismas, pastarasis prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas, nes buvo pateiktas „nesilaikant Lietuvos teisės aktuose nustatytos tarptautinės apsaugos prašymų pateikimo tvarkos, taikomos esant ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.

Ši nuostata reikalauja pateikti prašymą tik Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, pasienio kontrolės punktuose ar Lietuvoje, kai užsienietis atvykęs teisėtai.

„Pagal šiuos teisės aktus užsienietis, kuris į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi galimybės šios valstybės narės teritorijoje pateikti tarptautinės apsaugos prašymo“, – konstatavo teismas.

Nevyriausybinės organizacijos „Amnesty international“ vadovas Europos regionui Nilsas Mužniekas ketvirtadienį pasveikino šį sprendimą dėl Lietuvos teisės normų, sakydamas, kad tai „detalizuoja akivaizdžius valdžios vykdomus europinės ir tarptautinės teisės pažeidimus“.

„Lietuva turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pasiūlyti tarptautinės apsaugos galimybę prieglobsčio prašytojams. Vadovaujantis ES Teisingumo Teismo išaiškinimu, valdžios atstovai turėtų nedelsdami panaikinti šį represinį reguliavimą“, – teigia N. Mužniekas organizacijos paskelbtame pranešime.

Jis dar kartą paragino Lietuvos pareigūnus „užbaigti žiaurią automatinio pabėgėlių ir migrantų sulaikymo praktiką“. Jis atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis teismo išaiškinimu, situacijos įvardijamas tokiomis sąvokomis kaip „laikinas apgyvendinimas“ ar „sulaikymo alternatyva“ neatleidžia nuo atsakomybės gerbti pabėgėlių ir migrantų teises.

Anksčiau šią savaitę „Amnesty international“ paskelbtoje ataskaitoje N. Mužniekas tvirtino, kad migrantai Lietuvoje ilgą laiką buvo neteisėtai laikomi „pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį“. Organizacija paragino Lietuvą atsisakyti apgręžimo politikos ir nedelsiant paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

]]>
Susiaurintoje Tunelio gatvėje – 4 automobilių susidūrimas https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/eismas/susiaurintoje-tunelio-gatveje-4-automobiliu-susidurimas-foto/ Thu, 30 Jun 2022 17:22:39 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=605009 Ketvirtadienio vakarą sustojo eismas rekonstruojamoje Tunelio gatvėje – pranešama apie 4 susidūrusius lengvuosius automobilius. „Tunelio g. dabar labai siaura, nes dėl darbų susiaurinta važiuojamoji dalis. Negana to dar ir avarija“, – apie 19.35 val. naujienų portalui pranešė skaitytojas. Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budintis pareigūnas, apie eismo įvykį […]]]>

Ketvirtadienio vakarą sustojo eismas rekonstruojamoje Tunelio gatvėje – pranešama apie 4 susidūrusius lengvuosius automobilius.

„Tunelio g. dabar labai siaura, nes dėl darbų susiaurinta važiuojamoji dalis. Negana to dar ir avarija“, – apie 19.35 val. naujienų portalui pranešė skaitytojas.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budintis pareigūnas, apie eismo įvykį Tunelio gatvėje pranešta 19.20 val.

Nelaimės metu susidūrė 4 lengvieji automobiliai: 2 „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir „Ford“.

Avarijos dalyviai pildo eismo įvykio deklaraciją. Anot pareigūno, sužeistų asmenų nėra.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad šiuo metu iš pagrindų tvarkomos ir Tunelio bei K. Baršausko gatvės. Nuo Geležinkelio stoties iki vadinamosios VI forto žiedinės sankryžos tiesiamas naujas daugiau kaip 3 km ilgio dviračių takas. Tuo pačiu dar šiemet bus atnaujinti ir šaligatviai.

Realaus laiko informacija apie eismo sąlygas Kaune skelbiama čia.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

]]>
Sumaištis oro uostuose neaplenkė ir Lietuvos: masiškai vėluoja skrydžiai https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/eismas/sumaistis-oro-uostuose-neaplenke-ir-lietuvos-masiskai-veluoja-skrydziai/ Thu, 30 Jun 2022 16:53:09 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=604998 Europos oro uostuose toliau tęsiasi chaosas. Dėl darbuotojų trūkumo ir streikų skrydžiai masiškai vėluoja, dalis jų atšaukiami. Tai paveikė ir keliones iš Lietuvos. Keliautojai praneša apie vėluojančius skrydžius. Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Aurimas Stikliūnas pažymi, kad situacija nėra tokia dramatiška kaip Europoje, ir primena, kad su panašūs iššūkiai buvo ir prieš pandemiją. „Žmonės pamiršo, […]]]>

Europos oro uostuose toliau tęsiasi chaosas. Dėl darbuotojų trūkumo ir streikų skrydžiai masiškai vėluoja, dalis jų atšaukiami. Tai paveikė ir keliones iš Lietuvos. Keliautojai praneša apie vėluojančius skrydžius. Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Aurimas Stikliūnas pažymi, kad situacija nėra tokia dramatiška kaip Europoje, ir primena, kad su panašūs iššūkiai buvo ir prieš pandemiją. „Žmonės pamiršo, kad skrydžiai vėluoja“, – sako jis.

Vėluoja beveik visi skrydžiai

Delfi skaitytojas Marius dalijasi informacija iš Vilniaus oro uosto. Vyras ketvirtadienį 13 val. turėjo išskirsti į Berlyną, tačiau jo skrydis buvo atidėtas du kartus iki 14.30 val. Jo teigimu, tas pats vyksta ir su skrydžiais kitomis kryptimis. Situaciją oro uoste jis apibūdina chaotiška.

„Galima sakyti visi skrydžiai vėluoja. Nuolat pasigirsta pranešimai apie kurio nors skrydžio atidėjimą. Laukimo salėje daug žmonių, visi netelpam, tokio chaoso dar nemačiau. Situacija nelabai kontroliuojama“, – rašo Marius.

Jis pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti išvykimo tvarkaraštis: trys skrydžiai atidėti. Be Berlyno krypties, valandai atidėtas ir skrydis į Helsinkį, o į Frankfurtą – 20 min.

Vilniaus oro uosto (VNO) svetainėje galima matyti patikslinimus minėtomis kryptimis. Mariaus lėktuvas išvyko 14.55 val., t. y. beveik 2 val. vėliau, nei planuota, skrydis į Helsinkį nukeltas antrą kartą dar 10 min., o Frankfurto kryptimi – dar 45 min.

Kaip rodo VNO tvarkaraštis, vėluoja beveik visi skrydžiai. Pavyzdžiui, 12.30 val. turėjęs pakilti „Turkish Airlines“ lėktuvas išskrido 12.47 val., o „Wizz air” 13.15 val. skrydis į Eindhoveną atidėtas iki 15.54 val.

Atidėti skrydžiai / DELFI nuotr.

LTOU: žmonės pamiršo, kad skrydžiai vėluoja

Lietuvos oro uostų (LTOU) laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas pažymi, kad keleivių srautas trijuose Lietuvos oro uostuose jau beveik sugrįžęs į priešpandeminį lygį. Preliminariais skaičiavimais, birželį bus viršytas 0,5 mln. keleivių skaičius, t. y. 90 proc. priešpandeminio (2019 m.) lygio.

„Natūralu, kad daugėja skrydžių ir jų atšaukimų“, – sako jis ir priduria, kad šiandienos situacija labai panaši į tai, kas vyko 2019 m., ar net šiek tiek geresnė.

„Pažiūrėjus į skrydžių statistiką, birželį atšauktų skrydžių buvo 1 proc., o 2019 m. – 1,3 proc. Tai reiškia, kad atšaukimų skaičius netgi mažesnis nei prieš pandemiją“, – pažymi A. Stikliūnas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į aplinkybes: „Pernai aviacija buvo gilioje recesijoje, atsistatymo etape, rinkoje buvo labai daug laisvų lėktuvų. Sugedusius orlaivius oro bendrovės turėdavo labai operatyviai pakeisti. Dabar aplinkybės pasikeitusios: kai skrydžių pasiūla artima ikipandeminiam lygiui arba jį viršija, rinkoje egzistuoja orlaivių, jų detalių ir komponentų bei įgulų trūkumas, iš operacijų pusės atsiranda rizikų, su kuriomis oro bendrovės susidurdavo ir prieš pandemiją.“

Aurimas Stikliūnas / DELFI nuotr.

Dabartinės aplinkybės ir Europoje streikuojantys oro uostų bei avialinijų darbuotojai, pasak A. Stikliūno, nėra nauji iššūkiai.

„Darbuotojai streikavo ir prieš pandemiją – pilotai ir įgulos, navigacijos darbuotojai. Tada trūko ir įgulų ir orlaivių. Kadangi aviacija jau labai arti atsistatymo, Kauno oro uostas jau viršijo priešpandeminį lygį, natūralu, kad grįžtame į tą situaciją prieš pandemiją, iššūkiai nėra nauji“, – primena jis.

LTOU laikinasis vadovas pripažįsta, kad vėlavimų Lietuvos oro uostuose pasitaiko, bet dažniausiai jie yra trumpi – iki 15 min. arba pusvalandžio. Daugiau nei 2 val. vėluojantys skrydžiai iš visų vėluojančių esą sudaro 2 proc.

„Žmonės pamiršo, kad skrydžiai vėluoja“, – sako A. Stikliūnas.

Europos oro uostuose situacija dramatiškesnė

Aviacijos ekspertas Lietuvos oro uostus palygino su bendra Europos statistika.

„Lietuvos oro uostuose vidutinis vėlavimo laikas nesiekia 10 min., kai Europoje jis viršija 15 min. Europos kontekste nesame išskirtiniai, kurie daugiau vėluoja. Mūsų situacija – geresnė nei kituose oro uostuose. Vėlavimų yra mažiau, eilių aviaciniame saugume taip pat mažiau“, – tikina jis.

Anot jo, piko metu Lietuvos oro uostuose jau toks pats keleivių srautas kaip ir prieš pandemiją ar netgi didesnis.

„Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste piko metu, ryte 4-7 val., per pietus – nuo 12.30 iki 14.30 val., keleivių srautas jau viršija priešpandeminį lygį. Laukimo laikas eilėje dar mažesnis nei 2019 m.”, – pasakoja LTOU atstovas.

Ekspertas tikina, kad Lietuvoje situacija nėra tokia dramatiška kaip kituose Europos miestuose. Jo teigimu, Lietuvos oro uostai susitvarko su išaugusiais keleivių srautais.

„Nesusitvarko tie oro uostai, kurie laiku nepasisamdė darbuotojų. Dabar jie susiduria su iššūkiais. Oro linijos taip pat turi tuos pačius iššūkius.

Žinodami, kad aviacija atsistatys turėjome savo strategiją, stengėmės žiūrėti kelis žingsnius į priekį, kas aptarnaus keleivius ir kas dirbs. Mūsų organizacija atleidimų per pandemiją turėjo labai minimaliai, nes žinojome, kad aviacija atsistatys. O tie oro uostai ir bendrovės, kurie priėmė drastiškesnius sprendimus, atleido daug darbuotojų, susiduria su didele problema – darbuotojų trūkumu. Aviacinė romantika baigėsi, galbūt jie persikvalifikavo, persikėlė į kitas industrijas ir verslus“, – pasakoja jis.

Oro uosto Laukimo salė / DELFI nuotr.

Lietuvoje darbuotojų trūkumo nejaučia

Paklausus, ar ir Lietuvos oro uostuose jaučiamas darbuotojų trūkumas, A. Stikliūnas tikina, kad situacija kontroliuojama: „Darbuotojų skaičius artimas ikipandeminiam lygiui – turime arti 600 darbuotojų. Šiuo metu viskas kontroliuojama, labai didelio darbuotojų trūkumo tikrai nejaučiame.“

Praėjusią savaitę Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ paskelbė nuo rugsėjo laikinai iš Vilniaus atšauksianti 4 maršrutus: į Oslą (Norvegija), Gatvicko oro uostą Londone (Jungtinė Karalystė), Dubliną (Airija) ir Hamburgą (Vokietija).

Dar anksčiau Vokietijos oro vežėjas „Lufthansa“ pranešė, kad dėl darbuotojų trūkumo vasarą atšaukia per 3 tūkst. skrydžių.

„Planinių atšaukimų labai nedaug. Oro bendrovės priima sprendimus, nes mato, kad nespės pasisamdyti įgulų arba vėluoja orlaivių pristatymai, trūksta jų dalių. Be „airBaltic“, „Lufthansa“ visoje Europoje paskelbė apie tokius planinius sumažinimus. Daugiau tokios informacijos (apie krypčių uždarymą arba skrydžių retinimą – Delfi) bent jau Lietuvos oro uostuose neturime“, – aiškina A. Stikliūnas.

„Dažniausiai vyksta vėlavimai arba neplaniniai atšaukimai. Kitaip tariant, dramos čia nėra. Situacija ir aplinkybės panašios į tai, ką turėjome prieš pandemiją, dar net geresnės“, – priduria jis.

Patarimai keleiviams

Jis primena, kad kai kuriais atvejais keleiviai gali kreiptis dėl kompensacijų.

„Suprantamas pavienių keleivių nepasitenkinimas. Jei skrydžiai vėluoja daugiau kaip 3 val. arba yra neplaniškai atšaukiami, galioja ES reguliavimas, kuris numato kompensavimą ir kitas naudas. Tuo turi pasirūpinti pačios oro linijos“, – paaiškina pašnekovas.

LTOU laikinasis vadovas pasidalijo rekomendacijomis keleiviams.

„Kelionė prasideda uždarius namų duris, o ne orlaivyje. Reikia įsivertinti kelionės laiką ir iki oro uosto, kokiu laiku keliaujama – bus pikas ar ne. Reikia atvykti bent jau 2 val. iki skrydžio. Reikia įsivertinti, ar skrendama su registruotu bagažu, ar ne. Jei taip – tikrai reikia atvykti bent prieš 2 val.”, – pataria A. Stikliūnas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

]]>
V. Čmilytė-Nielsen apie P. Gražulį: žmogui, padariusiam nusikaltimą, Seime ne vieta https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/lietuvoje/v-cmilyte-nielsen-apie-p-grazuli-zmogui-padariusiam-nusikaltima-seime-ne-vieta/ Thu, 30 Jun 2022 15:07:52 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=604982 Apeliaciniam teismui patvirtinus Seimo nario Petro Gražulio kaltę parlamentas turės balsuoti dėl apkaltos jam supaprastinta tvarka, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. „Tai reiškia, kad nereikia rinkti parašų, sudaryti komisijos, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui“, – ketvirtadienį BNS sakė Stasys Šedbaras. Jo teigimu, Seime supaprastinta apkaltos procedūra […]]]>

Apeliaciniam teismui patvirtinus Seimo nario Petro Gražulio kaltę parlamentas turės balsuoti dėl apkaltos jam supaprastinta tvarka, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

„Tai reiškia, kad nereikia rinkti parašų, sudaryti komisijos, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui“, – ketvirtadienį BNS sakė Stasys Šedbaras.

Jo teigimu, Seime supaprastinta apkaltos procedūra dar nebuvo taikyta.

Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui.

Šiuo atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia, nes nėra sprendžiamas priesaikos sulaužymo klausimas.

„Sulaužyti priesaikos negalima, nes nusikalstama veika buvo prieš jos davimą, bet pagal Konstitucinio Teismo doktriną mes turime leisti į parlamentinį balsavimą. Čia jau nuo jokios valios nepriklauso, tai turi vykti automatiškai“, – tvirtino S. Šedbaras.

Pati apkaltos procedūra Seime turi vykti įprastu būdu, tai yra išklausant parlamentarą, leidžiant jam atsakyti į klausimus, suteikiant galimybę pasisakyti jo advokatui ir pan.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų parlamentarų, tai yra ne mažiau nei 85.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nesiryžo prognozuoti, kada tai galėtų įvykti, mat ketvirtadienį Seimas baigia pavasario sesiją.

„Ar tarpsesijiniu periodu bus du Seimo posėdžiai su septynių dienų pertrauka, sunku pasakyti. Aš nemanau, kad čia yra toks svarbus klausimas, jog nebūtų galima per rudens sesiją išspręsti“, – BNS sakė S. Šedbaras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad apkaltos procedūrą būtų galima svarstyti neeilinėje parlamento sesijoje, jei ji būtų rengiama, siekiant ratifikuoti susitarimą dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO.

„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į tos neeilinės Seimo sesijos programą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo vadovė.

Pati ji teigė, kad per apkaltą balsuos už P. Gražulio, kaip Seimo nario, mandato panaikinimą.

„Manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

P. Gražulis apkaltos procedūrą laiko proga dar kartą pasakyti savo nuomonę.

„Labai gerai, kitaip ir nebus, tegul gresia apkalta, bus galimybė pakalbėti, išsakyti savo poziciją dar kartą Seime“, – BNS sakė jis.

Politikas tvirtino nebijąs balsavimo dėl mandato atėmimo.

„Visiškai ne, jei eini į karą, turi eiti iki galo“, – tvirtino jis.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 tūkst. eurų baudą už piktnaudžiavimą nuteistam parlamentarui P. Gražuliui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad P. Gražulio veiksmai „negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai“.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

Seimo narys savo ruožtu teigia, kad „Judex“ lėšas gavo per tuometinę savo padėjėją ir gyvenimo draugę Patriciją Pachomovaitę, dirbusią ir bendrovės komercijos direktore, pinigai grąžinti įmonei.

Kaip skelbta, į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta byloje, P. Gražulis, veikdamas „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą skatindamas atlikti neteisėtus veiksmus, naudojosi bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

]]>
Šventinių renginių programa Liepos 6-ąją Kaune: ką verta pamatyti, patirti ir kur sudalyvauti https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/renginiai/sventiniu-renginiu-programa-liepos-6-aja-kaune-ka-verta-pamatyti-patirti-ir-kur-sudalyvauti/ Thu, 30 Jun 2022 14:38:30 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=604979 Pasitinkant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Liepos 6-ąją, Kaunas pristato šventinių renginių programą: iškilmingas minėjimas, nemokami koncertai ir edukacinės veiklos. Valstybės dienos kulminacija tradiciškai taps festivalis „Operetė Kauno pilyje“, nusipelniusių kauniečių apdovanojimų ceremonija ir vieningas himno giedojimas. Visą dieną mieste kursuos nemokamas viešasis transportas. Liepos 6-osios vidudienį šventinės dienos iškilmes pradės Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos […]]]>

Pasitinkant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Liepos 6-ąją, Kaunas pristato šventinių renginių programą: iškilmingas minėjimas, nemokami koncertai ir edukacinės veiklos. Valstybės dienos kulminacija tradiciškai taps festivalis „Operetė Kauno pilyje“, nusipelniusių kauniečių apdovanojimų ceremonija ir vieningas himno giedojimas. Visą dieną mieste kursuos nemokamas viešasis transportas.

Liepos 6-osios vidudienį šventinės dienos iškilmes pradės Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje bei gėlių padėjimas prie Nežinomo kario kapo ir Laisvės paminklo, grojant Karinių oro pajėgų orkestrui, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Po pakilios įžangos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ su solistais Marija Arutiunova ir Edgaru Davidovičiumi padovanos koncertinę programą „Lietuvos širdis“. Tuo pat metu Vienybės aikštės prieigose Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios (Kauno apskr.) rinktinės motošauliai pradės savo žygį per Lietuvą.

Lietuvos himno giedojimas Kaune / R. Tenio nuotr.

Nuo 12 iki 17 val. Kauno miesto muziejus kvies į pikniką ant Pelėdų kalno (A. Mackevičiaus g. 27). Kauniečių lauks nemokamos parodos, edukaciniai žaidimai ir kiti užsiėmimai. 15 val. atlikėjas Gabrielius Vagelis renginio svečiams surengs jaukų akustinį pasirodymą.

Vytauto Didžiojo karo bei Kauno miesto muziejus tądien kvies nemokamai aplankyti savo ekspozicijas.

Vakarop veiksmas persikels į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus kiemelį (A. Mapu g. 18). Čia 19 val. kompozitorė Žemyna Trinkūnaitė ir jos kanklių grupė atliks kūrinius iš naujausio, jau ketvirtojo, albumo „Dešimtstygės kanklės – 22 kompozicijos“.

Pasak autorės, užburiantis skambesys ne tik nukels į praeitį, bet ir padės pajusti akimirkos darną.

Operetė Kauno pilyje / Kaunas.lt nuotr.

Valstybės dienos minėjimo akcentu tradiciškai taps Tarptautinis festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Johanas Štrausas“. Pradžia – 20 val. Iškilmingo renginio metu nusipelniusiems kauniečiams bus įteiktos Kultūros premijos, Santakos garbės ženklai, o Kauno garbės piliečiu paskelbto laisvės šauklio Romo Kalantos artimiesiems – įteiktas garbingas atminimo ženklas.

Jau keturioliktus metus skaičiuojanti „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ 21 val. kvies kauniečius drauge su tautiečiais visame pasaulyje sugiedoti Lietuvos himną.

„Kai visi susirenkame Kauno pilies lomoje, svarbiausia yra būtent emocija. Tą akimirką, kai matai daugiatūkstantinę minią, tiesiog užgniaužia gerklę, kuomet visi susikabina rankomis ir gieda mūsų brangiausią giesmę – Lietuvos Respublikos himną. Tą akimirką mūsų vienybė tampa tokia stipri, kokia buvo Sąjūdžio laikais, kuomet visi gynėme mums šventą žemę“, – sako „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ tradicijos ištakas menantis „Operetės Kauno pilyje“ renginio vedėjas, aktorius Gintaras Mikalauskas.

Toliau tęsiantis koncertui prie Kauno pilies, apie 22.45 val. renginį vainikuos po kelionę po mūsų šalies miestus pradėjęs šiuolaikinių technologijų reginys–misterija „Vilniaus sapnas“ po atviru dangumi.

Šventinę dieną kauniečiai raginami palikti automobilius namuose – miesto gatvėmis kursuos nemokamas viešasis transportas.

Visa renginių programa čia.

]]>
Nemuno saloje duris atversiantis vandens sporto centras jau turi direktorių: skelbiama darbuotojų paieška https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/miestas/nemuno-saloje-duris-atversiantis-vandens-sporto-centras-jau-turi-direktoriu-skelbiama-darbuotoju-paieska/ Thu, 30 Jun 2022 13:47:13 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=604970 Nemuno saloje jau rugsėjį veiklą pradėsiantis naujutėlaitis daugiafunkcis vandens sporto centras intensyvina darbuotojų paiešką. Viešą nuomos konkursą laimėjusi ir nuo šiol kartu su „Žalgirio“ arena bei Kauno ledo rūmais šį vandens sporto centrą valdysianti bendrovė „Kauno arena“ jau pradėjo darbuotojų atranką ir siekia suburti maksimaliai kompetentingą personalą. Viena iš svarbiausių pozicijų jau užimta – daugiafunkcio […]]]>

Nemuno saloje jau rugsėjį veiklą pradėsiantis naujutėlaitis daugiafunkcis vandens sporto centras intensyvina darbuotojų paiešką.

Viešą nuomos konkursą laimėjusi ir nuo šiol kartu su „Žalgirio“ arena bei Kauno ledo rūmais šį vandens sporto centrą valdysianti bendrovė „Kauno arena“ jau pradėjo darbuotojų atranką ir siekia suburti maksimaliai kompetentingą personalą.

Viena iš svarbiausių pozicijų jau užimta – daugiafunkcio vandens sporto centro direktoriaus pareigas nuo liepos 1 dienos pradės eiti šiuo metu darbus Lietuvos plaukimo federacijoje (LPF) baigiantis Emilis Vaitkaitis.

Buvęs plaukikas kurį laiką ėjo LPF generalinio sekretoriaus ir prezidento pareigas, o prieš dvejus metus kandidatavo į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento postą, rašoma „Kauno arenos“ pranešime žiniasklaidai.

„Plaukime esu nuo 5 metų, Kaune esu gimęs, augęs, čia auginu šeimą ir vaikus. Džiaugiamės, kad Kaune iškilo olimpinio dydžio baseinas. Į rinką ateiname su plačiu spektru paslaugų. Sieksime viršyti kiekvieno lankytojo lūkesčius, suteikti nepamirštamus įspūdžius ir geras emocijas.

Norime tapti ne tik kokybiškos ir sąžiningos paslaugos teikėjais, bet ir burti bei ugdyti bendruomenę, auginti vertę visai „Žalgirio“ organizacijai, rasti sinergijos galimybių. Laimi komanda su geriausiais žaidėjais, todėl labai svarbu, kad geriausi žaidėjai žaistų mūsų komandoje, tad raginu savo kandidatūras siūlyti nurodytais kontaktais“, – sakė naujo vandens sporto centro vadovas E. Vaitkaitis.

Duris atversiantis vandens sporto centras Nemuno saloje dirbs visą savaitę, nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, todėl darbuotojai dirbs pamainomis.

Šiuo metu yra ieškomi šių pareigybių darbuotojai: registratorės (-iai), baseino prižiūrėtojai (-os), plaukimo treneriai (-ės), vandens treniruočių specialistai (-ės), pirčių specialistai (-ės), kavinės aptarnaujantis personalas (kasininkai (-ės), padėjėjai (-os), virėjai (-os), barmenai (-ės) bei inžinieriai (-ės).

Naujiems darbuotojams bus suteiktos sąlygos žinių tobulinimui, jų taip pat lauks vidiniai ir išoriniai mokymai bei galimybė visapusiškai įsitraukti į sporto profesionalų, laisvalaikio bei pramogų sektorių veiklas.

Lyderyste, profesionalumu ir komandiškumu grindžiamas darbas leis kurti bei tobulėti, užtikrins dinamiškumą bei skatins susidurti su naujais iššūkiais.

Nemuno saloje išdygusio vieno aukšto su antresole A+ energinės klasės pastato bendrasis plotas siekia 18,4 tūkst. kvadratinių metrų. Daugiafunkciame vandens sporto centre įrengtas 50 metrų ilgio baseinas su dešimčia plaukimo takų, atitiksiantis Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus. Čia pat – mažesnis 80 cm gylio dviejų takų baseinas vaikų plaukimo pamokoms.

Po vienu stogu tilpo ir 6 tūkst. kv. metrų ploto SPA zona – vienuolikos pirčių kompleksas su trimis skirtingais temperatūros režimais. Greta – pramoginis baseinas vaikams bei suaugusiems, kelios masažinės, sukūrinės vonios, relaksaciniai kambariai ir patalpos kavinei. Poilsinėje erdvėje komfortiškai tilps apie 700 lankytojų vienu metu.

Ieškantys darbo pozicijos savo gyvenimo aprašymą su prierašu, kurioje pareigybėje jaučiatės geriausiai, galite siųsti el. paštu karjera@zalgirioarena.lt.

]]>
Seimas patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: už 710,9 mln. eurų bus kuriamas naujas ligoninių tinklas https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/06/30/sveikata/seimas-patvirtino-sveikatos-prieziuros-sistemos-reforma-uz-7109-mln-euru-bus-kuriamas-naujas-ligoniniu-tinklas/ Thu, 30 Jun 2022 13:20:29 +0000 https://kaunas.kasvyksta.lt/?p=604966 Seimas ketvirtadienį patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos buvo priimtos už balsavus 72 Seimo nariams, vienam buvus prieš ir šešiems parlamentarams susilaikius. Jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų rugpjūčio. „50 proc. Lietuvos gyventojų jau yra nubalsavę už mūsų […]]]>

Seimas ketvirtadienį patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos buvo priimtos už balsavus 72 Seimo nariams, vienam buvus prieš ir šešiems parlamentarams susilaikius. Jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų rugpjūčio.

„50 proc. Lietuvos gyventojų jau yra nubalsavę už mūsų reformas, nes jie yra palikę mažąsias ir vidutines savivaldybes ir užplūdę, jeigu galima taip pasakyti, užkimšę didžiąsias Lietuvos ligonines, nes važiuoja ir elementariausių konsultacijų, ambulatorinių ir kitų paslaugų į didžiuosius miestus, – po balsavimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. – Mūsų tikslas, kad apie 80 proc. galimų visų problemų žmonės galėtų spręsti arčiau namų, savo savivaldybėj.“

Jis taip pat atmetė opozicijos kritiką dėl naikinamų ligoninių regionuose, teigdamas, kad gydymo įstaigos liks, bet jos racionaliau teiks paslaugas.

„Kitas aspektas – mes juk nenaikiname ligoninių, kalba apie sveikatos apsaugos restruktūrizavimą, kad savivaldoje galbūt būtų atsisakoma kai kurių skyrių, kuriuose mažai pacientų, bet būtų užtikrinamas bazinis pagrindinis paketas ir žmonėms nereiktų važiuoti iš akies išsiimti šapą“, – teigė ministras.

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

Opozicijos atstovai kritikuoja reformą, teigdami, kad pataisos neduos laukiamos naudos, šeimos gydytojai taps biurokratais, eilės pas specialistus ilgės, o paslaugų prieinamumas – mažės. Socialdemokratai po balsavimo pranešė, kad kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami vetuoti pataisas.

„Valdančiųjų sumanyta ir buldozeriu stumiama reforma lyg vikšrais traiško sveikatos sistemą – nuo šeimos gydytojų iki pacientų. Ir šiaip pirmaujame Europoje perteklinių mirčių skaičiumi. Dabar tikrai ne laikas eksperimentams“, – sako socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Seime svarstant reformą grupė šeimos gydytojų buvo surengę kelis protestus, baimindamiesi, kad po reformos jų darbas iš esmės taps administracinis, nes pacientai patys galės nuspręsti, pas kokį specialistą eiti, ir tai tik padidins eiles.

Sveikatos apsaugos ministerija tokią kritiką atmeta sakydama, kad medikai remiasi tik prielaidomis.

Reformuojant sistemą būtų kuriamas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą, nustatomas bazinis medicinos paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms.

Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų bus nepajėgi teikti, ji galės sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Nustatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.

Be to, savivaldybėse bus kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

SAM teigimu, dėl pertvarkos gerės apmokėjimo sistema, mažės perteklinė hospitalizacija.

]]>