Baltijos šalys sutarė pratęsti „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo terminą iki 2034 metų

Baltijos šalys susitarė pratęsti europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo terminą iki 2034 metų.

Baltijos šalių vyriausybių vadovai patvirtino bendrą deklaraciją dėl strateginio „Rail Baltica“ projekto, nurodoma Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Telefonu kalbėję premjerai sutarė derinti bendrą poziciją diskusijose su Europos Komisija dėl būsimo ES finansavimo „Rail Baltica“ projektui.

„Lankantis Rygoje ir Taline sutarėme, kad turime kalbėti su Europos Komisija vienu balsu – „Rail Baltica“ yra bendras Baltijos šalių ir Europos projektas, svarbus mūsų saugumui, kariniam mobilumui ir ekonomikai. Susitarėme kartu siekti reikalingo ES finansavimo, kartu derinti projekto įgyvendinimą ir išlaikyti aiškią kiekvienos šalies atsakomybę už savo įsipareigojimus“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak latvių premjero Andrio Kulbergo, Baltijos šalys parengė baigiamąjį dokumentą, kuris yra pranešimas Europos Komisijai apie trijų Baltijos šalių susitarimą tęsti „Rail Baltica“ projektą.

„2030 metais nustatytas projekto įgyvendinimo terminas yra nerealus, todėl visos trys Baltijos šalys susitarė, kad pirmojo etapo terminas bus 2034 metai“, – sakė A. Kulbergas.

Tai pirmas kartas, kai Baltijos šalys oficialiai pripažįsta, kad 2030 metų terminas nebėra įgyvendinamas. Pasak latvių ministro pirmininko, tai elementarus skaičiavimas, nes šiuo metu trūksta statybinių išteklių, įskaitant medžiagas, techniką ir darbininkus.

„Jei mes ir toliau laikysimės šio termino, kaina labai greitai išaugs“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Pokalbyje premjerai taip pat aptarė būtinybę naujoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje užsitikrinti didesnį ir prognozuojamą „Rail Baltica“ finansavimą. Šalys įsipareigojo kartu siekti projekto išlaidų mažinimo, geresnio projektų valdymo ir glaudesnio veiksmų koordinavimo.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad sėkmingam „Rail Baltica“ įgyvendinimui būtinas ne tik glaudus regioninis bendradarbiavimas, bet ir aiški nacionalinė atsakomybė.

Pasak A. Kulbergo, pagrindiniai dokumento elementai – bendras susitarimas dėl tolesnio pirmojo etapo proceso, taip pat bendra pozicija dėl to, kada ir kaip šis projektas turėtų būti įgyvendintas.

„Briuselyje Baltijos šalys pabrėš, kad kitame finansiniame pakete trims Baltijos šalims būtinai turi būti numatytas 10 mlrd. eurų finansavimas iš Europos, kad šį projektą esant dabartinei situacijai apskritai būtų galima įgyvendinti“, – sakė Latvijos vyriausybės vadovas.

Jis patikslino, kad Baltijos šalims reikalingas ES finansavimas, nes iš nacionalinių biudžetų, kai Baltijos šalys skiria didelę dalį lėšų Europos išorės sienų stiprinimui, finansuoti projektą neįmanoma.

„Kitas europinis finansavimas bus prieinamas 2029 metais. Objektyviai vertinant, mes nebūtume gavę prieigos prie šių lėšų ir būtume praradę galimybę jomis pasinaudoti, jeigu būtume atkakliai reikalavę, kad terminas būtų iki 2030 metų“, – sakė A. Kulbergas.

Be to, jis pranešė, kad, Latvijos nuomone, projekto negalima tęsti esant tokioms išlaidų sąlygoms, todėl Baltijos šalims būtina susitarti dėl techninių sąlygų peržiūros. Jo teigimu, daugelis techninių sąlygų viršija Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reikalavimus, o tai lemia žymų projekto brangimą.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.