Dirbtinis intelektas ir kiti sparčiai tobulėjantys skaitmeniniai įrankiai atveria daugybę naujų galimybių kiekvienoje srityje. Ne išimtis – ir nusikalstama veikla. Mokslininkai ir saugumo specialistai atkreipia dėmesį, jog sparčiai tobulėjančios dirbtinio intelekto technologijos šiandien tampa ir kibernetinio saugumo grėsmėmis. Reaguojant į tai, Vilniaus universiteto (toliau – VU) Kauno fakultete, šiemet mininčiame 60 metų jubiliejų, pradėtas įgyvendinti nacionaliniam saugumui reikšmingas mokslo projektas „GAISO“ – „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“.
Planuojama, jog spalio pradžioje startavęs mokslinių tyrimų projektas „GAISO“ (angl. Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations) bus vykdomas du metus – iki 2026-ųjų rudens.
Per šį laiką siekiama sukurti dirbtinio intelekto sistemas, leidžiančias lengviau identifikuoti naujas kibernetines grėsmes ir efektyviau jas valdyti.
Per lėtas kibernetinių grėsmių vertinimas
Projektą vykdančio VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorės dr. Indrės Ščiukauskės teigimu, paslaugų skaitmeninimas, naujų technologijų diegimas ir visuomenės narių įtraukimas į skaitmeninę erdvę vyksta sparčiau nei kibernetinių grėsmių vertinimas.
Šis atotrūkis sudaro palankias sąlygas kibernetiniams nusikaltimams, o tokios pažangios technologijos kaip dirbtinis intelektas tampa galingu įrankiu piktavalių rankose.
„Projektas „GAISO“ yra svarbus žingsnis ne tik kibernetinio saugumo srityje, bet ir akademiniame mokslo tyrimų kontekste. Džiugu, kad VU Kauno fakulteto mokslininkai savo žiniomis ir tyrimais gali prisidėti prie svarbių šiuolaikinių problemų sprendimo per mokslinę ir praktinę perspektyvas“, – sako dr. I. Ščiukauskė.
Praėjusių metų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, jog pasaulio saugumo bendruomenei didelį susirūpinimą kelia nusikalstamų struktūrų pasitelkiamos dirbtinio intelekto technologijos kibernetiniams nusikaltimams atlikti. Nurodoma, jog šių nusikaltimų spektras gali būti labai įvairus – nuo apgaulingų el. laiškų ar žinučių siuntinėjimo (vadinamoji socialinė inžinerija) iki rimtų grėsmių nacionaliniam saugumui ar net informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūroms.
Sieks didinti kritinės infrastruktūros atsparumą
Saugumo ekspertų teigimu, dirbtinio intelekto valdomos kenkėjiškos programos gali naudoti ir pažangias mokymosi strategijas tam, kad tobulėtų, sėkmingiau vykdytų atakas bei kurtų kenkėjišką turinį.
„Šio projekto tikslas – panaudoti dirbtinio intelekto galimybes informacijos saugos įgaliotinio (angl. Chief Information Security Officer (CISO)) darbe, kad būtų efektyviau valdomos grėsmės ir pagerintas saugumo specialistų darbas. Projekte daugiausia dėmesio skirsime sistemoms, kurios geba mokytis iš didelių duomenų kiekių ir atpažinti kalbą. Tokios sistemos, tikimės, padės automatizuoti kasdienes užduotis, efektyviau valdyti riziką, užtikrinti teisinę atitiktį, aptikti ir valdyti grėsmes bei pažeidžiamumus, atlikti saugumo testus ir stiprinti kibernetinio saugumo sąmoningumą“, – sako Kibernetinio saugumo mokslininkų grupės vadovė dr. Renata Danielienė.
Tai, anot universiteto atstovės, aktualu tiek nacionalinio, tiek pasaulinio saugumo kontekste.
Patyrusių mokslininkų grupė
Projektą „GAISO“ vykdys specialiai jam suburta tarpdisciplininė VU Kauno fakulteto mokslininkų komanda: šeši iš Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto bei du iš Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto. Tyrėjai į projektą įtrauks ir bakalauro studijų programos „Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga“ bei magistrantūros studijų programos „Finansinių technologijų“ studentus, kurie kartu su mokslininkais turės galimybę tyrimams taikyti naujausias informacines technologijas.
Studentai dalyvaudami šiame projekte įgis praktinės mokslinių tyrimų patirties ir prisidės prie „GAISO“ projekto savo novatoriškomis idėjomis.
Dalyvaudami aukšto lygio konferencijose ir seminaruose, jie stiprins savo profesinį augimą, o projekto veikla tiesiogiai susijusi su jų baigiamaisiais darbais, padės ugdyti įgūdžius būsimai karjerai.
„Projekto rezultatai bus svarbūs kuriant naujus informacijos saugumo standartus ir praktiką, turėsiančią reikšmingą įtaką būsimoms saugumo srities naujovėms.
„GAISO“ rezultatai gali padėti kurti naujas paslaugas ir standartus, padėsiančius užtikrinti didesnį atsparumą kibernetinėms atakoms bei suteiks daugiau galimybių prisitaikyti ir būti atsparesniems didesniam kibernetinių grėsmių spektrui“, – sako dr. R. Danielienė.
Projektas finansuojamas pagal paskirtinę programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ ir prisidės prie šios programos veiklų siekiant didelio taikomojo potencialo dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų panaudojimo naujiems moksliniams ir technologiniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų kryptims, taip pat naujai atsirandančių ir sparčiai besivystančių kibernetiniam saugumui svarbių mokslinių tyrimų plėtojimo.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ITP-24-13.
Daugiau informacijos apie projektą, jo eigą ir rezultatus galima sekti: https://www.knf.vu.lt/
