Europos Prokuratūra, kartu su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria sudėtingą, didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemą – galimai padaryta žala siekia beveik 300 mln. eurų. Net 16 šalių, tarp jų ir Lietuvos, teisėsaugos pareigūnai išaiškino platų nusikalstamą tinklą, kurio nariai, vengdami PVM ir kitų mokesčių, užsiėmė populiarių elektroninių prekių prekyba per internetines platformas.
Ikiteisminį tyrimą Lietuvoje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje. Bendradarbiauta su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
Tyrimas pradėtas įtariant didelės apimties mokesčių vengimą, neteisingų duomenų apie pajamas teikimą, didelio masto sukčiavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisėtą juridinio asmens veiklą, rašoma FNTT pranešime žiniasklaidai.
Organizuota grupė, kurios sudėtyje kartu su Latvijos bei kitų šalių piliečiais veikė ir Lietuvos piliečiai, įtariama, įsteigė daugybę fiktyvių įmonių Baltijos šalyse, kurios buvo panaudotos beveik visą Europos teritoriją apimančioje sudėtingoje fiktyvioje prekių tiekimo grandinėje.
„Dingusių prekeivių” (angl. „Missing Traders”) ir kitas įmones įtariamieji naudojo įformindami didelės vertės kompiuterinės įrangos, mobiliųjų telefonų, smulkiosios buitinės elektronikos pirkimo pardavimo sandorius, tačiau iš pardavimo per internetines platformas gautų lėšų niekur neapskaitydavo ir nedeklaruodavo, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareigūnai skaičiuoja, kad bendrai prekių galėjo būti parduota už 1,48 mlrd. eurų.
Šiuo metu nustatyta, kad bendrai ES valstybių biudžetams dėl šios įtariamos nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta beveik 300 mln. eurų žala.
Pareigūnai įtaria, kad organizuotos grupės nariai Lietuvoje įsteigė ir naudojo mažiausiai 9 bendroves. Preliminariais skaičiavimais, vien jų padaryta žala ES šalių narių biudžetams sudaro apie 40 mln. eurų. Didžiausios žalos padarytos Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Italijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Nyderlandų Karalystės biudžetams. Lietuvos Respublikos biudžetui padaryta žala tikslinama.
„Tai geras sisteminio požiūrio į PVM grobstymo įveikimą pavyzdys, patvirtinantis Europos prokuratūros veiklos efektyvumą bei privalumus. Tirdama padarytas ir daromas PVM grobstymo veikas, veikdama centralizuotu ir decentralizuotu lygmeniu, bendradarbiaudama su nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis, gina net tik pačios ES, bet kartu ir atskirų šalių narių finansinius interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kad PVM – tai bene svarbiausias kiekvienos ES šalies narės biudžeto resursas”, – komentuodamas atliekamą tarptautinį tyrimą teigia Europos prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Operacijoje Lietuvoje dalyvavo gausios FNTT pareigūnų pajėgos. Koordinuodami veiksmus su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis bei Europos prokuratūros prokurorais, lapkričio pabaigoje pareigūnai atliko virš 20 kratų Vilniuje, Kaune ir kitose vietose, kurių metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, taip pat aptikti organizuotos grupės narių naudojami prekių sandėliai, kuriose buvo vykdomas prekių perpakavimas ir išsiuntimas į kitus sandėlius arba pirkėjams.
Dėl Lietuvoje sulaikytų dviejų įtariamųjų Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl griežčiausių kardomųjų priemonių skyrimo, vienam iš jų teismas skyrė kardomąją priemonę suėmimą, kitam intensyvią priežiūrą (elektroninę apykoję).
Nusikalstamoje veikloje naudotų bendrovių sąskaitoms bei įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 2 mln. eurų, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Suma dar gali keistis.
Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už juridinio asmens įsteigimą ir naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
