Dienų, kai Lietuvoje temperatūra pakyla per 30 laipsnių, daugėja. Tiesa, karščiau darosi visame pasaulyje. Ekspertai sutaria, kad viena augančios temperatūros priežasčių yra klimato kaita. Mokslininkai įspėja, kad nesiėmus reikiamų sprendimų, proceso nebus įmanoma sustabdyti. Ar 30 laipsnių karštis Lietuvoje taps norma, kaip galima prisitaikyti prie dažnėjančių karščių, kokius globalius procesus lemia klimato kaita ir kaip jie daro įtaką Lietuvai?
Apie visa tai kalbamės su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektoriumi Laurynu Klimavičiumi.
– Ar į tokias dienas, kai temperatūra pasiekia 30 laipsnių karštį, turėtume žiūrėti, kad tai jau yra vasaros dienų norma Lietuvoje?
– Žiūrint atrodo, kad iš tiesų tai tampa norma, vis dažniau tos dienos pasikartoja. Bet, žiūrint iš klimatologo, meteorologo perspektyvos, tai vis dar nėra normalu, nes, tarkime, atvejai, kai maksimali paros temperatūra yra didesnė negu 30 laipsnių Celsijaus, tokios dienos vis dar laikomos pavojingu reiškiniu.
O jei tokia temperatūra laikosi tris arba daugiau dienų, laikoma, kad yra stichinis meteorologinis reiškinys. Žodis „stichinis“ kaip ir pasako, kad tai nelabai normalu. Tačiau ne taip svarbu yra ta 30 ar 35 laipsnių riba.
Svarbiau yra, kiek tie karščiai trunka. Jeigu būtų karšta tik vieną dieną, gal didelė problema ir nekiltų. Problema, kai kaitra užtrunka ilgiau. Čia ir turime problemą, kai tos kaitros yra vis stipresnės ir tie karščiai trunka vis ilgiau.
– Kokia pagrindinė problema to, kad tie karščiai užtrunka? Kiek tas pavojaus, problemų lygis padidėja, kai mes turime ne vieną dieną su 35 laipsnių karščiu, bet, pavyzdžiui, tris keturias?
– Paveikiama žmonių sveikata, karštį tampa vis sunkiau „pakelti“, nukenčia pažeidžiamiausios žmonių grupės, tiesiog susideda tas bendras neigiamas poveikis, jis tampa stipresnis, nes tos sudėtingos sąlygos, kurias mūsų organizmui sunku „pakelti“, mus spaudžia ilgesnį laiko tarpą, dėl to bėda yra didesnė.
– Kaip Lietuvoje pasikeitė orai per pastaruosius 10–20 metų? Kokias klimatologai mato tendencijas, kokie yra pokyčiai?
– Pagrindinė tendencija, žiūrint globaliu mastu, Lietuvoje tapo šilčiau.
Jeigu palygintume 1961–1990 m. laikotarpį su 1991–2020 m. laikotarpiu, vidutinė metinė temperatūra išaugo net 1,2 laipsnio. Tikrai nemažai.
Dar geriau tą šiltėjimo poveikį pamatome pažvelgę į tokią statistiką, kad nuo 1961 m. net 7 iš 10 šilčiausių metų buvo būtent šiame amžiuje, o patys šilčiausi metai buvo 2018, 2020, 2023-ieji. Tad tikrai tas šiltėjimas akivaizdus.
Taip pat vis daugiau fiksuojama tam tikros dienos šilumos rekordų, ir jie fiksuojami ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Dar vienas niuansas dėl šiltėjimo – kad dažniau susiduriame su tropinėmis naktimis. Tai yra tokia situacija, kai minimali paros temperatūra per parą nenukrenta žemiau 20 laipsnių Celsijaus ribos.
Anksčiau, iki 1990-ųjų, tokių dalykų Lietuvoje nebūdavo. Jei neklystu, 2022 m. Nidoje mes turėjo 20 tokių tropinių naktų. Kodėl jos yra blogai? Todėl, kad net naktį žmogus negali atsikvėpti nuo karščio.
Yra pokyčių ir kalbant apie kitus rodiklius. Didėja kritulių kiekis žiemą, vis mažiau ir trumpiau turime sniego, o grįžtant prie vasaros – pastebima, jog dėl klimato kaitos daugėja ekstremalių orų ir klimato reiškinių.
Dažniau pasitaiko kruša, ir ji yra stambesnė negu anksčiau, škvalas, galiausiai karščio bangos yra vis stipresnės, o tai irgi gana stichinis reiškinys.
– Kokios, jūsų požiūriu, galėtų būti ateities prognozės, jeigu šis procesas tęsis taip ir toliau, mes reikšmingų priemonių nesiimame, didelės politinės valios iš politikų nėra, pasaulis nesusitaria? Kaip įsivaizduojate Lietuvą po 10, 20, 30, 50 metų?
– Esminis akcentas – bus dar šilčiau. Dar labiau trumpės žiemos, vasarą vis dažniau pasitaikys karščiai ir jie truks ilgiau, tiek klimatas, tiek orai taps vis labiau nenuspėjami, nepastovūs ir ekstremalūs.
Tikėtina, kad vis dažniau susidarys situacija, kai turėsime staigius pokyčius, kad ir temperatūros: vieną dieną bus 38 laipsniai, kitą dieną – jau tik 18 laipsnių Celsijaus.
Kaip ir minėjau, šiltėjant klimatui turėtų išaugti pavojingų reiškinių. Krušos vasarą turėtų būti pavojingesnės, yra tikimybė, kad Lietuvoje net viesulai susiformuos ir gali pridaryti daug žalos.
Dar vienas to nenuspėjamumo, ekstremalumo padarinys, kuris gali pasireikšti pavasarį, – tikėtina, kad vis dažniau susidarys tokia situacija, jog pavasaris prasidės labai anksti, pražys, sužaliuos augalai ir tada staigiai atvės, turėsime stiprią šalną, kuri padarys daug nuostolių žemės ūkiui.
Apibendrinant – ateityje gyventi bus ekstremaliau.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
