Kauno miesto taryba jau pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui, tačiau nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, Kauno tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar paminklas iš tikrųjų turėtų iškilti Kaune. Klausimus dėl paminklo buvusiam šalies vadovui statymo kelia ir kauniečiai – siekdama pasipriešinti šiai idėjai nepriklausomo pilietinio judėjimo Kaune platforma skelbia paminklo apie paminklą A. M. Brazauskui konkursą. Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad toks ataidėjimas visuomenėje rodo, kad miestas yra gyvas, tačiau taip pat tai rodo ir dialogo trūkumą.
Lietuvos kultūros ministras S. Kairys interviu naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad nieko nėra blogiau, kai tiesiog politikai pradeda siūlyti savo pamąstymus, idėjas ir norus. Anot jo, ministerijos pozicija paminklo A. M. Brazauskui atžvilgiu – labai aiški. S. Kairio nuomone, šiuo klausimu miesto bendruomenė taip pat turi turėti aiškų balsą, tačiau laukia įdomus procesas stebint, ar savivaldos politikams svarbu besivystančios nuomonės visuomenėje.
– Kauno miesto taryba jau pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui. Kaip šį sprendimą vertina Kultūros ministerija?
– Aš kaip ministras sureagavau greitai, nes pradžioj buvo tokia kaip ir ne idėja paleista, bet tiesiog informacija, kad atsiras toks ir toks paminklas, tokiam ir tokiam asmeniui, konkrečioje vietoje – Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Mano pozicija buvo labai aiški, kad Prezidentūros kiemelyje (nes šią įstaigą kuruoja Kultūros ministerija, su ja reikėtų derinti visus klausimus) nebus šito paminklo šitoje vietoje dėl priežasčių, kurios irgi jau buvo išvardintos. Ten jau yra pabaigta vieta ir iš esmės negalime mes ten dėti kažkokio svetimkūnio, kuris kalbėtų ne apie tarpukario Lietuvą, kuris kalbėtų ne apie asmenybes ir prezidentus, kurie būtent konkrečioje Prezidentūroje Kauno Istorinėje dirbo, kūrė valstybę. Kitas dalykas, iš principo ne taip turėtų vykti ta diskusija, kažkur pareiškiant, kad bus čia ir ne kitur.
Ministerijos pozicija buvo labai aiški. Kita medalio pusė yra ta, kad bet kokiu atveju čia yra savivaldybės kompetencija siūlyti, statyti paminklus, kelti idėjas, vystyti diskusiją. Dėl šito abejonių nėra, klausimas tik, kiek yra pagrįsti tie dalykai, kiek yra suvokiama, kad mes kalbam apie istorinį amžinimą, atminties akcentus, ką mes tuo norim pasakyti, galų gale ir procedūros yra labai svarbu, nes mes kalbam apie viešąsias lėšas, jų panaudojimą. Aš galiu tik kaip kultūros ministras išreikšti lūkestį, kad turėtų būti maksimaliai procesas atviras, įtraukiantis, turėtų vykti kažkoks idėjos konkursas, tada reikėtų ieškoti kažkokios vietos, kuri bent kažkiek atspindėtų Algirdo Brazausko asmenybę. Bet kai kur aš jau į savivaldos kompetencijas lįsti negaliu ir tai būtų nevisai teisinga.
Kitas dalykas, žiūrint jau taip į patį procesą, daug čia diskusijų atsiranda Lietuvoje apie įamžinimą, ypač, matyt ir artėjantis rinkimų kontekstas išprovokuoja tokius dalykus, nes yra labai lengva pasiėmus kažkokį simbolį kažkur save pozicionuoti, gretinti. Kauno atveju labai vienas didelis minusas – Kauno miesto savivaldybėje nebėra Istorinės atminties įamžinimo komisijos.
Nieko nėra blogiau, kai tiesiog politikai – vienas politikas, keli politikai – pradeda siūlyti savo pamąstymus, idėjas ir norus. Tas vis tiek turėtų pereiti kažkokį ekspertų filtrą, istorikų filtrą, galų gale čia svarbu ir miesto plėtros kontekstas, urbanistiniai momentai. Viso to nevertinti ir nematyt, o tiesiog pasakyt, kad „bus čia“, priimti Tarybos sprendimą ir traukinys važiuoja į priekį – taip turbūt neturėtų darytis. Tokia komisija turėtų egzistuoti ir ta ekspertinė nuomonė turėtų būti. Dabar ką matom, tai tie ekspertai jau reaguoja duodami interviu vienai ar kitai žiniasklaidos priemonei ir panašiai. Čia labai priklauso, kaip tą klausimą rutulioja pati savivaldybė ir tame procese yra tokių keistų momentų.
– Ar Kauno miesto savivaldybė turėtų / turėjo į ką nors kreiptis prieš pritariant sprendimui, kad paminklas A. M. Brazauskui iškils Kaune?
– Savivaldybė kreiptis turi, jei tai būtų kažkas susiję su paveldo objektu, paveldo teritorija, tam yra Kultūros paveldo departamentas. Bet vėlgi kai kuriais atvejais jo žodis turi svarbą, kai kuriais ten tiesiog iš principo būna toks daugiau techninio pobūdžio derinimas. Esminis dalykas yra, kad taip irgi neturėtų būti, kad yra kažkokia iniciatyva ir savivalda, jeigu mes įsivaizduojame, kad mes ją puoselėjame, kad ji stiprėja, vystosi, bet mes ją vis auklėjam ir reguliuojam iš valstybės pozicijų, tai čia turbūt irgi nebūtų teisinga. Tos brandos mes turime siekti ir savivaldos lygiu.
Galų gale gi yra miesto bendruomenė, kuri irgi turi turėti aiškų balsą. Ta dalis visuomenės, kuri ar nepritaria, ar panašiai – tai čia turbūt irgi ne vieta ir ne laikas pratylėti. Tai yra įvairiausių būdų – nuo peticijų iki kitų priemonių. Galų gale yra vietos politikai, opozicija, žiniasklaida ir šitoj vietoje tas visas demokratinis mechanizmas turi suveikti. Jeigu tokia yra daugumos valia, kad čia vienas ar kitas atminties ženklas atsiras, jis, matyt, ir atsiras. Bet kaip ir minėjau, šioje vietoje valstybė neturėtų kažkaip pirštu baksnoti ir pasakyti – tą leidžiam, to neleidžiam. Čia jau yra toks pažiūrėjimas į veidrodį mums visiems kaip jau kalbant apie miesto bendruomenę, kiek mes esam brandūs ir, ką mes deleguojam priimti sprendimus tokiais atvejais.
– Kokia yra jūsų nuomonė apie tai, kad Kauno bendruomenė taip pat siekia garsiai išreikšti savo balsą ir rengia pseudo paminklo konkursą, kviesdama menininkus, kūrybingus kauniečius kurti savo skulptūrą A. Brazauskui ir sako, kad skulptūra gali būti net iš šiukšlių, maisto produktų (tarkim, daktariškų dešrų), senų lėlių ir panašiai? Ar tokias iniciatyvas reikėtų vertinti teigiamai, ar tai visgi vertintina kaip savotiška patyčių forma?
– Aš esu komentavęs kažkada, kad manau ir pats amžiną atilsį A. M. Brazauskas nelabai pritartų čia tokiai idėjai ir eigai. Aš tą galiu sakyti tik kaip savo nuomonę. Gerai, jeigu yra toks ataidėjimas visuomenėje į šitą iniciatyvą – kūrybiškas, su humoro jausmu, tai turbūt rodo, kad miestas yra gyvas ir rodo to dialogo trūkumą, nes kai mes kalbame būtent apie istorinį įamžinimą, apie vienų ar kitų asmenybių įamžinimą, tai turi būti telkiančios iniciatyvos. Šiuo atveju mes matome pavyzdį, kaip iniciatyva skaldo, formuoja dvi barikadų puses. To neturėtų būti ir čia reikėtų ieškoti tų dalykų, kurie jungia. Pavyzdžiui, yra ir daugiau vienų ar kitų atsiradusių elementų, skulptūrų Kauno viešose erdvėse, bet ten gali turėti vieną nuomonę – vienas su šypsena žiūri, kitas labai pritaria, kitas nepritaria, bet kai tu kalbi apie politines personalijas, politinius įvykius, kurių laiko distancija yra dar labai trumpa, tu rizikuoji labai suskaldyti visuomenę, ko šiuo atveju tikrai nereikėtų.
Niekas referendumo nedarys – kaip pamatuoti, kuri dalis čia pritaria, kuri nepritaria. Jeigu mes įsivaizduojame, kad paleisime apklausą socialiniuose tinkluose ir panašiai, na tai vėlgi tai nėra ta forma, kuri legitimizuotų 100 procentų kažkokį sprendimą. Bet kokiu atveju, nei vienaip, nei kitaip tas klausimas nebus aprobuotas daugumos, kažkokio kvorumo ir kitų dalykų. Bet čia mes remiamės į tuos dalykus, ar savivaldos politikai tą supranta, ar nesupranta – ar jiem yra svarbu besivystančios nuomonės visuomenėje, ar yra noras turėti kažkokį dalyką bet kokia kaina. Čia mes stebėsim, manau, irgi pakankamai įdomų procesą.
Skelbia paminklo apie paminklą konkursą
Nepriklausomo pilietinio judėjimo Kaune platforma „Mes nepavargsim“ praėjusią savaitę paskelbė naują akciją: pasiūlymų apie paminklą Algirdui Mykolui Brazauskui konkursą. „Jei meras už Kauną nusprendė, kad miestui reikia Brazausko paminko, tai miestas bent jau turi teisę pasirinkti, koks tas paminklas bus! Kviečiame Kauno menininkus, bendruomenes ir šiaip kūrybingus kauniečius kurti savo skulptūrą Brazauskui bei šiai autokratinei situacijai apskritai“, – rašoma platformos sukurtame renginyje „Paminklo AMB’alui konkursas“. Organizatoriai pabrėžia, kad skulptūrą – paminklą kurti drąsinami ne tik profesionalūs menininkai, bet ir mėgėjai, bendruomenės, kiekvienas kaunietis, o jos išraiška gali būti labai įvairi.
„Skulptūra gali būti ir laikinojo meno kūrinys: pavyzdžiui, iš šiukšlių, daktariškų dešrų, senų lėlių, manekenų, pavogto Landsbergio šiferio, Kristinos prijuosčių, plūgų, na, o jūs taip pat galite tapti performatyvia gyvąja skulptūra“, – sako viena iš akcijos organizatorių Rūta Vyžintaitė-Lajienė. Jos teigimu, Kauno mero iškelta idėja statyti paminklą A. M. Brazauskui iš pradžių nuskambėjo taip neįtikėtinai, jog daugelis kauniečių pagalvojo, kad tai pokštas.
„Ši idėja apverčia visą Kauno kaip miesto legendą aukštyn kojomis. Juk būtent Kaunas vienintelis 1993 m. prezidento rinkimuose balsavo už S. Lozoraitį, o ne A. M. Brazauską. Taigi, tai turėtų būti paskutinis svarstytinas miestas, kur toks paminklas galėtų atsidurti, jeigu kažkada kažkam labai norėtųsi jį statyti. Jau net nekalbu apie Romą Kalantą ir kitas kaunietiškas istorijas – čia žmonės dėl galimybės iškelti trispalvę susidegindavo, tuo tarpu visi pamename liūdnąją A. M. Brazausko citatą „kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“, – sako akcijos iniciatorė.
Ją papildo ir kitas akcijos organizatorius R. Povilius. „Kažkas sakys, kad kabinėjimasis prie paminklo – tai psichozė dėl nieko, kai yra daug svarbesnių klausimų. Kažkas sakys, kad radom eilinę progą „prisiknisti“ prie mero. Tačiau tokie paminklai Kaune būtent ir yra paskutinius kelis metus vis labiau įsigalinčios autokratijos simbolis, kai nereikia argumentų, nereikia kontekstų, nereikia ekspertų. Užtenka cariško „aš gerbiu” arba „man smirda“, – dėl Kaune susiklosčiusios situacijos apgailestauja R. Povilius.
Norintys sukurti savo paminklą kviečiami registruotis „Mes nepavargsim“ puslapyje asmenine žinute. Skulptūrų pasiūlymų laukiama iki liepos 8 d. Atsižvelgus į jų skaičių, akcijos organizatoriai parinks ir masinę atidengimo vietą bei datą. „Norime kūrybiškai ir drąsiai parodyti miestiečių nuomonę apie šią idėją. Būtent toks Kaunas ir yra: kūrybiška ir drąsus. Tikime tuo, todėl nepavargsim“, – sako iniciatyvos autoriai.
Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas birželio pradžioje pasiūlė sprendimą, kaip būtų galima įprasminti A. M. Brazausko atminimą Kaune. Atsiuntęs vizualizaciją jis teigė, kad geriausias A. M. Brazausko atminimo įamžinimas būtų Kauno hidroelektrinėje.
Daugiau šia tema
Primename, kad birželio 11 d. posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui. Nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, Kauno tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar paminklas iš tikrųjų turėtų iškilti Kaune.
„Ar buvo bendrauta ir konsultuotasi su istorikais dėl šio paminklo būtinumo Kaune?“ – posėdžio metu kėlė klausimą konservatorius, Kauno tarybos opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.
Kita konservatorė Andrijana Filinaitė kėlė klausimą dėl būsimo projekto kaštų. Pasigirdo ir alternatyvių siūlymų, kaip Kaune būtų galima įamžinti ne tik A. M. Brazauską, bet ir kitus šalies prezidentus. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Audronė Jankuvienė teigė, kad istorinėje Prezidentūroje turi būti įamžinti tik tarpukario šalies vadovai.
Po tarybos posėdžio pasigirdo ir žinia, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis žada surengti gyventojų apklausą dėl paminklo buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui.
„Mes visada darome apklausas“, – po savivaldybės tarybos posėdžio žurnalistams sakė meras. Pasak jo, apklausos metu miesto gyventojų bus teiraujamasi tiek dėl vietos monumentui, tiek klausiama, ar apskritai reikia Kaune statyti paminklą A. M. Brazauskui.
Po tarybos sprendimo savivaldybė skelbs oficialų konkursą dėl paminklo statymo. Specialiai suburta komisija vėliau vertins paminklo projektinius pasiūlymus ir priims galutinius sprendimus.
