Vilniaus ir Kauno oro uostus numatoma sujungti su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“, sako susisiekimo viceministrė. „Rail Baltica“ projekto koordinatorius sako, jog Kaune bus įrengta bendra oro uosto ir geležinkelio stotis, kuri turės jungtis visomis „Rail Baltica“ kryptimis.
„Planai „Rail Baltica“ sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus nesikeičia“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Taip ji kalbėjo parlamentarams aiškinantis, ar pažadas įrengti bendrą Kauno oro uosto ir geležinkelio terminalą bus įgyvendintas.
„Atrodo, kad šiandien niekas nevyksta, bet tas popierinis darbas, kuris labai labai svarbus tam, kad užtvirtintumėme tolesnius sprendinius, vykdomas. Tikrai tikiu, kad dar šiemet jį ir pabaigsime su šita Vyriausybe“, – kalbėjo viceministrė.
„Rail Baltica“ projekto koordinatoriaus „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupėje Arenijaus Jackaus teigimu, Kaune bus įrengta bendra oro uosto ir geležinkelio stotis, kuri turės jungtis visomis „Rail Baltica“ kryptimis.
„Radome sprendinius, kad į Kauno oro uosto stotį bus galima patekti iš visų krypčių – tiek atvažiuojant iš Vilniaus, tiek nuo Lenkijos pusės, tiek nuo Latvijos pusės“, – Seimo komitete sakė A. Jackus.
„Labai svarbu, kad būtų tiesioginis ryšys tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų, kad bus galima atvažiuoti be jokių persėdimų“, – pabrėžė jis.
Pasak viceministrės, šiemet ministerija turėtų parengti specialųjį europinės vėžės atkarpos Vilnius-Kaunas planą – „galutinį sprendimą, kaip turės atrodyti sujungimai ir visa trasa.“
„Jei šiemet spėjame pasitvirtinti specialųjį planą, galime pradėti žemės išpirkimą ir detalų teritorijų planavimą ir paties projekto projektavimą“, – teigė L. Maskaliovienė.
Anot jos, vėžės tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų statyba galėtų prasidėti 2028 metais, o papildomo finansavimo reikės terminalų ir stočių statyboms, nes Europos Sąjunga jų nefinansuoja.
„Pinigų klausimas tikrai bus labai svarbus, nes pačių stočių ir terminalų „Rail Baltica“ europiniai pinigai (…) nefinansuoja. Turėsime ieškoti papildomo finansavimo terminalams“, – sakė L. Maskaliovienė.
Pasak A. Jackaus, taip pat planuojama, jog jungtis tarp Kauno oro uosto ir „Rail Baltica“ stoties bent iš dalies galėtų būti įrengta 2028 metais.
„(„Rail Baltica“ – BNS) statyba numatyta nuo 2027 iki 2030 metų, tačiau ministras parašęs lūkestį, kad pirmieji vežimai šioje linijoje tarp Panevėžio ir Varšuvos turėtų prasidėti 2028 metais. Planuojame tai padaryti. Tikimės, kad ta jungtis su Kauno oro uostu – gal mažesnės apimties, ne bendrai realizuota iki galo, iki bendro terminalo – galėtų atsirasti ir 2028 metais“, – teigė „Rail Baltica“ koordinatorius.
Pasak A. Jackaus, tikimasi, kad 2030 metais Kauno oro uostas aptarnaus 2,4 mln. eurų keleivių, o 6 proc. jų (140 tūkst. keleivių) 2031 metais galėtų toliau važiuoti bendrovės „LTG Link“ traukiniais.
Lietuvos aviacijos gairėse Vilniaus ir Kauno oro uostus sujungti „Rail Baltica“ linija numatyta iki 2030-ųjų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad ilgesnėje perspektyvoje Kauno oro uostas turės plėstis į pietinę pusę, kad traukiniai „Rail Baltica“ privažiuotų prie pat jo ir tokiu būdu abu oro uostai būtų sujungti.
