Iš daugiau nei šimto šį antradienį Kauno miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje įrašytų klausimų didžiuma (nuo 22-ojo iki 80-ojo imtinai) buvo susiję su švietimu, tiksliau, su vaikų lopšelių – darželių bei įvairių mokyklų nuostatų patvirtinimu. O kadangi urmu to padaryti negalima, tai trumpinant laiką, kiekvienam sprendimo projektui buvo pritarta nebalsuojant, bet posėdžio pirmininkaujančiam ištarus trafaretinę frazę „bendru sutarimu“.
Pažymėtina, jog tas visuomenei demonstruojamas „sutarimas“ jau seniai pakeitė (su retomis išimtimis) ankstesniais laikais, iki mero Visvaldo Matijošaičio valdymo, gyvavusias įprastines kauniečių išrinktųjų diskusijas bei balsavimą ir kur kas miestui svarbesniais klausimais nei atskiro vaikų darželio nuostatai.
Kas lems miesto veidą puošiančių (arba ne) akcentų įkurdinimą viešose erdvėse?
…Šeštadienį dideliam būriui žurnalistų minint savos profesinės organizacijos įkūrimo 95-ąsias metines, vienas kolega, jau senokai dirbantis ne Kaune, o Vilniuje, leido sau pajuokauti, kad Kaunas „ima ir pasistato viską, ką kažkas atiduoda ir ko kiti miestai nenori pas save statyti“.
Pirmiausia jis paminėjo vieno dainininko stovylą prie „Metropolio“, kuriame šis keletą metų prieš karą dainavo. Paskui – tiražuotą jo šventenybės Popiežiaus paminklą Santakoje bei į Kauno pilį „parjojantį“ karžygį.
Kolega netgi pašmaikštavo, kad policijos veteranų inicijuotas paminklas – obeliskas Kaune nebūtų atsiradęs, jei dauguma jų nebūtų iki Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo tarnavę milicijoje, kurioje darbavosi ir Kauno meras. Kolegos pašmaikštavimu, kaip „atgaila už senas (ar naujas) nuodėmes“ gali būti kitas Kaunui dovanotas paminklas, netrukus užimsiantis sovietų garbintų „keturių komunarų“ skulptūrinės kompozicijos vietą Vytauto prospekte, senųjų Kauno kapinių pakraštyje…
Visų tų paminėtų „akcentų“ atsiradimo priešistorijose nedalyvavo nei garsūs miesto menininkai, ekspertai – profesionalai, nei tie, kuriems per savivaldybių tarybų rinkimus Kauno gyventojai patikėjo sprendimo teisę. Nedalyvaus ir ateityje, – visai realus toks variantas. Kadangi galutinio sprendimo teisė dėl paminklų likimo (būti ar nebūti?) Kaune deleguota savivaldybės administracijos direktoriui. Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad šias pareigas dabar eina Tadas Metelionis, prieš porą metų pakeitęs į „belangę“ pakliuvusį buvusį administracijos direktorių, „Vieningo Kauno“ narį Vilių Šiliauską.
Šį antradienį savivaldybės Didžiojoje salėje tvirtinant pakeistą 2012-ųjų liepą miesto tarybos sprendimą, kuriuo tuomet buvo įteisintos „Skulptūrų ir paminklų statymo ir nukeldinimo Kauno miesto viešosiose vietose taisyklės“, politikams automatiškai buvo pasiūlytas „bendras sutarimas“. Nepaisant to, kad dar iki posėdžio nagrinėjant šį klausimą Švietimo, kultūros ir sporto komitete, jo narių nuomonės pasidalino per pusę. O pati komiteto pirmininkė – garbioji Jūratė Norvaišienė nepasakė nei už sprendimo pagal administracijos pateiktą projektą priėmimą, nei prieš – susilaikė.
Tačiau balsavimas taryboje dėl sprendimo dėl paminklų vis tik įvyko, nors iš anksto žinota, kad jis bus toks, „kokio reikia“. Kadangi tradiciškai nebus atsižvelgta į valdančiajai „Vieningo Kauno“ frakcijai oponuojančių miesto politikų pasiūlymus. Iš inercijos balsuojant prieš, net nesigilinant į tai, kas siūloma.
Na, nebent oponentams būtų kilusi idėja siūlyti pastatyti Kaune paminklą „ilgiausiai valdančiam ir geriausiai miestą tvarkančiam merui“, kažin, ar ir tokiu atveju „vieningieji“ pabalsuotų prieš..?
Daugiau šia tema
Nebuvo „užprogramuota“ tobulinti taisykles
Sprendimo projektą pristatęs savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas užsiminė, kad klausimas yra svarstytas dviejuose komitetuose. Ta proga dera pažymėti, kad Kauno bei kauniečių reikalais savivaldybės tarybos nariai rūpinasi dirbdami iš viso septyniuose komitetuose. Kuriame iš jų konkrečiai, – pasirenka. Tarp kitko, klausimų dėl darželių ir mokyklų nuostatų (arba kitokiais panašiais atvejais) nagrinėjimu dažniausiai save pavargina, gaudami teisėtą atlygį už dalyvavimą posėdžiuose, bent trijų Kauno savivaldybės tarybos komitetų nariai.
Šįkart vienas iš dviejų komitetų, ilgokai apie paminklų statymo ar nukeldinimo taisyklių pataisas svarstęs, tačiau nepriėjęs prie vieningos nuomonės, nutarė tarybos posėdyje „pasitikrinti“, kas teisus, kas ne. Pasitikrino ir eilinį kartą įsitikino, kad tik valdančiųjų valia gimę sprendimai čia „praslysta kaip per sviestą“…
Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Nacionalinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas siūlė nepriiminėti sprendimo dėl paminklų, kol nebus patobulintas jo projektas. Bet tiek šis, tiek kiti politikų, nepriklausančių valdantiesiems, siūlymai posėdyje „nepraėjo“. Už kiekvieną jų balsavo tik 13 Kauno miesto savivaldybės tarybos (ją sudaro 41 kauniečių išrinktas miesto politikas) narių, kai prieš buvo daugiau nei 20.
„Šiandien miesto Taryba nepritarė mano teiktiems pasiūlymams, kad visi paminklai Kaune būtų statomi, laikantis vienodų taisyklių, kad galutinį sprendimą priimtų miesto taryba, kaip buvo iki šiol, o ne savivaldybės administracijos direktorius. Ir kad paminklų projektus, jeigu jie statomi pagal Taisykles, reiktų derinti ne tik su dailininkais, bet ir su architektais, kažkada tyliai išmestais iš proceso“, – pasibaigus savivaldybėje posėdžiui, „Kas vyksta Kaune“ teigė pirmą kadenciją miesto taryboje dirbanti buvusi parlamentarė Audronė Jankuvienė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.
Ji neslėpė nusivylimo, kad „de facto tapo de jure, – paminklai ir toliau „eis“ per „Kauno akcentų“ programą, ir sprendimus priiminės labai siauras asmenų ratas.
„Kitaip tariant, jei paminklą norės statyti iniciatorius savo lėšomis, jis turės praeiti visas instancijas, nuo Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės iki Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus. Bet jei jis paprašys dalinio ar visiško savivaldybės finansavimo, jam šios taisyklės nebebus taikomos. Jis „eis“ per „Kauno akcentų“ programą, kur sprendimą priims šeši asmenys, mero potvarkiu patvirtinta darbo grupė. Tik jie“, – atkreipė dėmesį A. Jankuvienė.
O į šios politikės užduotą tarybos posėdyje klausimą, kodėl iš viso keičiamos paminklų viešosiose Kauno erdvėse statymą reglamentuojančios taisyklės, sekė toks Kultūros paveldo skyriaus vadovo atsakymas: „Jos keičiamos, kad įteisintų nerašytas taisykles…“
