„Mėnesio šilumos kainos dedamosios (9 proc. PVM tarifas gyventojams nėra taikomas nuo 2023.10.01 iki 2024.04.30)“, – perspėja savo interneto svetainėje paslaugų vartotojus, kurių turi ne tik Kauno mieste bei rajone, bet ir Jurbarko mieste, AB „Kauno energija“ – Kauno miesto savivaldybės įsteigta įmonė.
Reiškia, dabar, nuo šių metų gegužės 1 dienos gyventojams teikiamos centralizuoto šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugos kainuoja 9 proc. brangiau.
Dvi žiemas džiaugėmės pigesne šiluma
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog 2022-ųjų rugsėjį LR Seimas pritarė (111 narių balsavus už bei 9 parlamentarams susilaikius) Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms. Todėl du žiemos sezonus gyventojams visoje Lietuvoje centralizuotam šildymui galiojo nulinis PVM tarifas. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, Seimo sprendimas dėl 9 proc. PVM šildymui netaikymo prisidėjo prie Vyriausybės siūlytų priemonių sumažinti energijos kainų spaudimą vartotojams.
Kitokiu būdu (ne centralizuotai tiekiama šiluma) besišildantys būstus gyventojai naudojosi teise gauti kompensacijas, kurios neretai būdavo netgi didesnės nei PVM, taikomas centralizuotam šildymui. Nulinio PVM tarifo taikymas valstybės biudžetui atsiėjo, Finansų ministerijos duomenimis, daugiau kaip po 50 mln. eurų per kiekvieną iš dviejų lengvatinių sezonų.
2023-2024-ųjų šildymo sezonui taikyta PVM lengvata baigėsi šių metų balandžio 30-ąją. Dieną prieš tai pats šildymo sezonas) baigtas Kauno mieste ir Jurbarke, o balandžio 30-ąją apie sezono pabaigą informavo Kauno rajono savivaldybė.
Palyginus su 2022–2023 m. šildymo sezonu, Kaune šilumos kaina sumažėjo apie 22 proc.
Tai skelbia „Kauno energija“, dar paryškindama savo svetainėje informaciją apie tai, jog per dešimtmetį (2012 – 2021 metais) miesto šiluma atpigo 57,24 proc. Tuo pačiu Kauno miesto savivaldybės įmonė yra pateikusi šių metų gegužės mėnesiui įmonės valdybos (jai vadovauja Nerijus Mordas, finansus puikiai išmanantis specialistas, iš plačiai pagarsėjusios „Vičiūnų grupės“) nustatytas kainas už paslaugas. Jas nurodo ir su 9 proc. PVM, kurio gyventojai du sezonus nemokėjo.
Taigi, šios įmonės tiekiamas karštas vanduo Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams šį mėnesį kainuoja 5,08 Eur/m3. Su pridėtinės vertės mokesčiu – 5,54 Eur/m3. Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų gyventojams – 6,45 Eur/m3, su PVM – 7,03 Eur/m3, Jurbarko miesto vartotojams – 6,94 Eur/m3, su PVM – 7,56 Eur/m3.
Jeigu gyventojai tebešildytų savo būstus centralizuotai tiekiama šiluma, tai kaip Kauno miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno energija“ klientai, visoje jos aptarnaujamoje teritorijoje mokėtų už šildymą 6,45 ct/kWh su PVM (be pridėtinės vertės mokesčio patvirtintas tarifas – 5,92 ct/kWh).
Praėjusiais metais „Kauno energija“ gavo daugiau nei 85 mln. eurų pajamų, iš įmonės veiklos 2023-aisiais gautas grynasis pelnas, kaip nurodoma portale rekvizitai.vz.lt, – 5 mln. 454 tūkst. eurų.
Apie nulinio PVM taikymo pratęsimą parlamentarai dar negalvoja
Pastaraisiais mėnesiais matėme ir girdėjome nemažai viešojo maitinimo organizatorių nuogąstavimų, kad nustojus galioti sunkmečiu taikytai pridėtinės vertės mokesčio lengvatai, daugybė šio verslo įmonių pasmerktos žlugti. Nepaisant to, jog ko ne visos pakėlė savo gaminamų valgių kainas, (kai kurios – netgi daugiau procentų nei siekia „atstatytas“ PVM).
Beje, ta proga dera priminti, kad patiekalų kainos pakilo ir mokykloms priklausančiose valgyklose, nors švietimo įstaigos pridėtinės vertės mokesčio visai nemoka…
Nesiimame prognozuoti, ar daug protesto balsų rudeniop girdėsime iš centralizuotos šilumos vartotojų, kai šie pasigilins į tai, jog būstų šildymas realiai jiems kainuos jau daugiau, nes PVM lengvatos nebeliko. Bet neabejojame, kad pasipiktinusių vartotojų tuomet bus gerokai daugiau, nei dabar tokių yra tarp priverstų brangiau mokėti restorane už kepsnį ar net ąsotį citrinos griežinėliu pagardinto vandens iš čiaupo. Nes centralizuotai savo būstus šildosi šimtai tūkstančių gyventojų. Ir nemaža jų dalis tikėtina skrupulingai skaičiuoja savo išlaidas, dažnai stokodami pinigų būtinoms reikmėms. Juolab, kai ir garsūs šalies ekonomistai patikina, kad didžiuma tautos „gyvena nuo algos iki algos“, o dalis „gerovės valstybės“ piliečių verčiasi iš pašalpų…
Galbūt kas nors iš Lietuvos parlamento narių jau yra pasiūlęs pratęsti PVM lengvatos šildymui taikymą gyventojams 2024–2025-ųjų sezoną? „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė pirmiausia to pasiteiravo kaunietį politiką, Seimo ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių.
„Ne… Bent mūsų komitete toks klausimas nėra svarstomas. Galimos lengvatos pirmiausia nagrinėjamos Biudžeto ir finansų komitete. Bet mano žiniomis, pasiūlymų dėl centralizuoto šildymo lengvatos taikymo gyventojams pratęsimo kol kas nėra pateikta ir užregistruota”, – sakė ilgametis Kauno bei Lietuvos politikas, konservatorius K. Starkevičius.
Dera žinoti, jog nuo siūlymo iki parlamento sprendimo priėmimo visada būna ilgas kelias, nebent jį sutrumpina kokia ekstremali situacija. Tik tokios dabar neišgyvename, – ir viskas teka įprastine vaga. Dar vasarį Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai pasiūlė sudaryti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) peržiūrėti gamtinių dujų ir elektros kainas vartotojams kas tris mėnesius, o ne kas pusmetį kaip yra dabar. Pirmuoju svarstymu Seime tokiam siūlymui pritarta.
„Mūsų įsitikinimu, įstatymų pataisos leis greičiau reaguoti į gamtinių dujų ir elektros kainas rinkoje ir taip apsaugoti vartotojus nuo didelių permokų ateityje. Priklausomai nuo dujų ir elektros kainų dinamikos, nuo Lietuvos ekonomikos padėties ir valstybės biudžeto rodiklių, rudenį LVŽS frakcija spręs, ar teikti įstatymo projektą dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino minimą pasiūlymą teikusi šios frakcijos narė Guoda Burokienė.
