35-erių metų kaunietė Ieva Kurashidzė jau 13 metų gyvena su lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, dar vadinamu Hašimoto tiroiditu. Dėl šios diagnozės Ieva turi nuolat atkreipti dėmesį į savo mitybą bei dažnai tikrintis sveikatos būklę. O nekrintantis svoris ir jėgų trūkumas nepalengvina kasdieninių iššūkių.
Ieva yra trijų vaikų mama, su vyru įrengusi itališko maisto restoraną. Šiuo metu pora atidarinėja vyno ir užkandžių barą Kauno senamiestyje, o pati Ieva mokosi Someljė mokykloje. Visgi moters gyvenimo nepalengvina jau keliolika metų kamuojanti diagnozė.
Autoimuninį tiroiditą išdavė šie simptomai
Autoimuninis tiroiditas, dar vadinamu Hašimoto tiroiditu – tai liga, kuri atakuoja ir ardo sveiką skydliaukės audinį.
„Diagnozę sužinojau, kai studijavau Italijoje. Viskas buvo labai staigu, sutriko hormonų veikla, per kelis mėnesius priaugau beveik 10 kilogramų, veidas buvo pastoviai ištinęs.
Jėgų nebuvo net prabudus ryte, alino širdies permušimai, greitas nuovargis, rankų drebėjimas, plaukų slinkimas, silpnumas.
Daug ženklų išdavė, kad kažkas tikrai negerai. Pradžioje bandžiau viską nurašyti persikraustymo į Italiją stresui, kuris buvo sukeltas kūnui: kitoks klimatas, maistas. Tačiau laikas bėgo, o situacija negerėjo, todėl išbandžiau dietas, sportą, svoris nekrito“, – prisimena I. Kurashidzė.
Trijų vaikų mama sako, kad gana greitai pati suprato, jog problemas sukelti gali sutrikusi skydliaukės veikla, o pakalbėjus su savo mama pamąstė, kad simptomai gana panašūs į autoimuninį tiroiditą.
„Mano šeimoje moterys taip pat yra susidūrusios su šia diagnoze. Be abejo, ieškodama negalavimo priežasčių, naudojau ir „Google“ paiešką, nors tai nėra patartina. Visgi internete ieškodama informacijos supratau, kad mano liga – autoimuninė.
Grįžusi atostogoms į Lietuvą kreipiausi į endokrinologą, pasidariau kraujo tyrimus, echoskopiją, kurios metu buvo atlikta biopsija, o tada ir patvirtinta diagnozė“, – patirtimi dalijasi moteris.
Ligos priežastis – nežinoma
Ieva sako, kad jos ligos atsiradimo priežastis nėra aiški. Moters teigimu, esamą būklę galėjo nulemti genai. „Manau stresas ir nesveikas gyvenimo būdas, valgymo sutrikimai man taip pat „padėjo“ prisišaukti šią diagnozę.
Visos autoimuninės ligos veikia panašiai, liaudiškai tariant, mano organizmas pats atakuoja ir naikina save, mano atveju skydliaukę“, – teigia ji.
I. Kurashidzė atskleidžia, kad jos kasdienybė gali būti dvejopa ir priklauso nuo to, kokio rezultato ji nori – jaustis gerai ar turėti jėgų:
„Tai dvi skirtingos kasdienybės. Jei aš noriu gerai jaustis, vaistų ir maisto papildų man neužtenka. Per tiek metų jų išbandžiau labai daug, perskaičiau labai daug literatūros, visada ieškau informacijos, nes pavargstu būti pavargusi, daug dirbu ir turiu tris vaikus, negaliu būti be jėgų.
Man labiausiai padeda mityba. Ne veltui sakoma, kad maistas turi būti mūsų vaistas. Iš esmės, mano organizme pastoviai vyksta uždegimas ir tai mane verčia jaustis prastai, o taisyklingai maitinantis, uždegimo rodiklius man pavyksta sumažinti.
Suvokiu, kad galimai niekada nepasveiksiu, bet aš noriu jaustis geriau. Vengiu glitimo turinčių produktų, cukraus, perdirbto maisto, reikėtų mažinti ir kavos kiekį, bet čia dar reikia laiko, nes esu patologinė kavos gėrėja.
Šiuo metu stengiuosi maitintis taip, kad kraujyje drąstiškai nekiltų cukraus kiekis. Domiuosi biohacking ir uždegiminius rodiklius mažinančia mityba. Taip pat sportuoju – tai ne tik stiprina kūną, bet ir padeda suvaldyti stresą.“
Tikrieji iššūkiai – energijos stoka, nekrintantis svoris ir disciplina
Ieva sako, kad didžiausias jos iššūkis – mityba. Moters teigimu, jai reikia ne tik valgyti sveikai, bet privalu tai daryti pastoviu laiku.
„Daug dirbant valgyti reguliariai ir sveikai ne visuomet pavyksta. Kartais prabėgomis kažką suvalgau, tačiau labai stengiuosi pasigaminti maisto iš anksto. Tai stengiuosi daryti ne tik dėl savęs, o ir dėl vaikų“, – pasakoja trijų vaikų mama.
Ieva atvirauja, kad dar vienas ramybės nesuteikintis iššūkis – svorio reguliavimas. Ievos svoris auga savaime, o jo atsikratyti – itin sunku.
„Esu girdėjusi, kad moterims su šia diagnoze pavyksta numesti svorio, bet čia ne apie mane. Kartais atsiranda toks jausmas, kad jis auga tiesiog kvėpuojant. Tikiu, kad laikui bėgant, sureguliavus mitybą, jai nusistovėjus ir sportuojant, man pavyks.
Reikia paminėti, kad savo mitybą vėl bandau sureguliuoti po gerų metų laiko, kai prieš tai jai neskyriau tiek daug dėmesio. Buvau susikoncentravusi į vaikus ir į darbą, todėl dabar reikia laiko“, – pasakoja Ieva.
Žmonės neįvertina ligos rimtumo
I. Kurashidzė sako, kad šią diagnozę sužinoję žmonės reaguoja paprastai – lyg išgirdę, kad skauda pirštą.
„Šią diagnozę turinčių žmonių yra labai daug ir iš šalies kažkodėl dažnam tai atrodo kaip „niekinė liga“.
Bet kai tenka su tuo gyventi ir susidurti su visais „džiaugsmais“, gyvenimą pamatai visai kitaip ir supranti, kas gali nutikti jei negersi vaistų, nesigydysi, reguliariai nesitikrinsi sveikatos. Kai laukiesi supranti, kaip tai svarbu net ir vaiko vystymuisi. Vaistų gėrimas kiekvieną dieną irgi nėra pramoga, ypatingai kai tai trunka daugiau nei dešimtmetį.
Žinoma, ta pati diagnozė kiekvieną žmogų veikia skirtingai, todėl reikia tai suprasti ir priimti. Manau, kad reikia apie tai kuo daugiau kalbėti, šviesti žmones apie tinkamą mitybą šios ligos atveju.
Jau girdžiu vis daugiau endokrinologų, gydančių skydliaukės ligas, kalbant apie mitybą ir jos svarbą. Labai tuo džiaugiuosi“, – išgyvenimais pasidalina ji.
Moteris sako, kad su visais iššūkiais susidoroti bando susidėliodama dienos darbus, prioritetus, nekeldama savo kūnui papildomo streso ir rasdama laiko sau.
„Nėra lengva, bet aš manau, kad esu teisingame kelyje. Šiemet mano tikslas padaryti taip, kad dirbčiau tik iki 18 valandos susireguliuočiau mitybą, sulėtinčiau tempą, džiaugčiausi šeima ir daugiau laiko leisčiau gryname ore.
2024 metų pradžioje sau pasakiau, kad mano šių metų žodis bus „disciplina“ – tikiu, kad tik jos dėka galiu jausti gerai, darbingai ir pilna jėgų“, – šypsosi Ieva.
Ši būklė lydi visą gyvenimą
Lėtinis autoimuninis tiroiditas (LAT), dar vadinamas Hašimoto tiroiditu arba lėtiniu limfocitiniu tiroiditu, yra autoimuninis skydliaukės susirgimas, kurio metu paciento imuninė sistema pradeda atakuoti ir naikinti skydliaukės ląsteles, taip sukeldama skydliaukės veiklos sumažėjimą – hipotirozę ir yra dažniausia šios ligos atsiradimo priežastis.
Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytojos endokrinologės Lauros Šiaulienės, deja, bet iki šiol nėra atsakyta į klausimą, kas sukelia imuninės sistemos reakciją į skydliaukės ląsteles, tačiau primena, jog jos negydant, pacientų gyvenimas gali sparčiai pablogėti.
„Lėtinis autoimuninis tiroiditas yra lėtai progresuojanti liga, kuri neturi specifinių, tik jai būdingų simptomų, todėl pacientai ganėtinai retai iškart pastebi besikeičiančią savijautą, o tai lemia, jog liga būna nustatoma pavėluotai, jai jau pažengus“, – pažymi L. Šiaulienė.
Padidėjusią riziką susirgti šia autoimunine liga turi vidutinio amžiaus moterys, pacientai, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu ar pirmojo tipo cukriniu diabetu, asmenys, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis bei tie, kurie yra susidūrę su radiacine apšvita ar jodo pertekliumi.
Gydytoja endokrinologė pasakoja, jog apie skydliaukės sutrikimus gali signalizuoti įvairūs simptomai, tačiau dažniausi iš jų yra nuovargis, mieguistumas, prislėgta nuotaika, atminties ir koncentracijos stoka, jautrumas šalčiui, išsausėjusi oda bei užkietėję viduriai.
Taip pat apie ją įspėti gali ir raumenų silpnumas bei skausmas, nereguliarios mėnesinės, padidėjęs plaukų slinkimas ir nagų trapumas.
Kaip yra nustatomas autoimuninis tiroiditas?
Pastebėjus minėtus simptomus, į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau. Autoimuninis tiroiditas yra diagnozuojamas remiantis trimis kriterijais – padidėjusiomis TTH ir ATPO koncentracijomis bei echoskopiniais pokyčiais skydliaukėje.
„TTH yra tirotropinis hormonas, kuris gaminasi galvoje esančioje hipofizės liaukoje ir stimuliuoja skydliaukės hormonų gamybą – jeigu ji sumažėja, TTH koncentracija auga. Kartais, priklausomai nuo paciento simptomų ir tyrimų rezultatų, papildomai skiriami ir pačioje skydliaukėje gaminami hormonai: laisvasis tiroksinas (FT4) ir laisvasis trijodtironinas (FT4).
Minėti tyrimai yra hormoniniai, tačiau taip pat svarbu įvertinti ir imunologinius rodmenis, kuriuos atskleidžia ATPO – antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę. Pavyzdžiui, LAT metu paciento autoimuninė sistema pradeda gaminti ATPO antikūnus, kurie puola ir naikina sveiką skydliaukės audinį (peroksidazę). Visgi, svarbu paminėti, jog didesnė nei normos ribose ATPO koncentracija rodo riziką susirgti LAT, tačiau ne visiems pacientams, turintiems šių antikūnų, liga išsivysto bei priešingai – apie 5–10 proc. pacientų, sergančių LAT, nėra nustatomas ATPO padidėjimas“, – pasakoja L. Šiaulienė.
Ji pratęsia, jog echoskopinis LAT vaizdas priklauso nuo ligos stadijos – dažniausiai stebimas netolygus, įvairios vaskuliarizacijos skydliaukės audinys, formuojantis pseudomazgus ir „šveicariško sūrio“ ar „žirafos kailio“ vaizdą, atspindintį skydliaukės audinio naikinimą.
Kaip gydoma ši autoimuninė liga?
LAT sukelta hipotirozė yra gydoma pakaitine hormonų terapija – pacientui skiriamas sintetinis skydliaukės hormonas, LT4 analogas, levotiroksinas. Pagrindinis gydymo tikslas yra atstatyti ir palaikyti normalią skydliaukės hormonų koncentraciją. Svarbu paminėti, jog gydymas šiuo medikamentu nesustabdo imuninio proceso sukeliamos skydliaukės destrukcijos, todėl trunka visą gyvenimą.
„Levotiroksino dozė kiekvienam pacientui yra parenkama individualiai – pagal jo amžių, svorį, tyrimų rezultatus ir turimas gretutines ligas. Paskirtas medikamentas turi būti vartojamas kiekvieną dieną, ryte, bent 30 min. iki pusryčių.
Nors yra pacientų, kuriuos neramina mintis, jog paskirtus vaistus turės gerti visą gyvenimą, noriu nuraminti – šis gydymo būdas dažniausiai yra gerai toleruojamas, o parinkus tinkamą dozę jis nesukelia jokio šalutinio poveikio.
Visgi, tik tablečių neužteks – pacientas turi reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad galėtume įvertinti, ar paskirta vaistų dozė yra tinkama“, – pasakoja gydytoja endokrinologė.
Ji pratęsia, jog skydliaukės hormonai yra būtini sklandžiam organizmo funkcionavimui, todėl negydant sunkios hipotirozės pacientui gali atsirasti rimtų sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ritmo ar psichikos sveikatos.
Tiek vyrams, tiek moterims ši liga gali lemti ir lytinio potraukio bei reprodukcinės sistemos problemas: moterims gali atsirasti nereguliarios arba itin gausios mėnesinės, nevaisingumas, persileidimai ar priešlaikinis gimdymas, o vyrams – erekcijos sutrikimai, sumažėti spermos kiekis.
„Ilgą laiką negydoma sunki hipotirozė gali progresuoti į miksedemą, kuri yra žmogaus gyvybei grėsminga būklė, pasireiškianti letargija ir sąmonės sutrikimu. Nors skydliaukė – maža drugelio formos endokrininė liauka, esanti kakle, abipus trachėjos po „Adomo obuoliu“, jos sukeliami padariniai sveikatai gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę.
Todėl pajutę minėtus simptomus nieko nelaukite ir apsilankykite pas gydytoją“, – primena gydytoja endokrinologė Laura Šiaulienė.
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/kauniete-staiga-priaugo-10-kg-kuo-serga-suprato-tik-veliau-n1335568?priority=4
Daugiau naujienų skaitykite čia.
