Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad privalomą moterų karo tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas.
„Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti. Čia nepavyktų visko vienu ypu padaryti“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėjas.
„Moterų ir vyrų šaukimas vienu kainą padidina bene trigubai, nes ir infrastruktūros pobūdis keičiasi“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijai ir asociacijai „Lyderė“ kreipusis į Krašto apsaugos ministeriją, kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.
Jų teigimu, kai kurie sprendimai dėl moterų įtraukimo į karinę tarnybą galėtų būti įgyvendinti nedelsiant, pavyzdžiui, dėl moterų šaukimo pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą.
Šiuo metu Seimui pateiktas šauktinių reforma, tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas, nei privalomoji karo tarnyba moterims.
Komentuodamas inicijuojamus pokyčius K. Budrys teigė, kad Lietuva turėtų siekti visuotinio šaukimo ir kalbėti apie reformą „visuotinio šaukimo kontekste, kada ir kaip jį įgyvendinsime“.
„Jei mes šiuo metu nesurenkame to siektino 3,8 tūkst. per metus, surenkame mažiau, tai nusimatyti reformą, kuria pasieksime 5 tūkst., tai dar tūkstantis ar pusantro beliktų iki 6 tūkst., kalbant apie vaikinus ir mes turėtume beveik visuotinį šaukimą“, – sakė šalies vadovo atstovas.
„Dabar, ką bandoma padaryti, išskyrus lankstumo įvedimą, kad, na, sutrumpinsime tarnybos laiką, nelabai ir aišku, kokį skaičių norime padidinti“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministerija komentare BNS nurodė, kad šiuo metu susitarimo dėl visuotinės karo prievolės įvedimo nėra.
„2022 metų liepą pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo, įpareigoja nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą“, – rašė ministerija.
Pasak ministerijos, siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma.
Vis tik KAM pridūrė, kad išreiškus norą atlikti pareigą tėvynei, tokios sąlygos moterims būtų sudaromos.
Pataisomis siūloma, kad dalis prievolininkų vietoj devynių mėnesių kariuomenėje tarnautų pusmetį, kad tarnybą privalėtų atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis.
Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.
