Lietuvoje sparčiai auga rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“, kurį valdo čia įsteigta įmonė „Valientė“. Šalyje veikia 20 parduotuvių, kurių lentynose gausu ir lietuviškos produkcijos. Vis dėlto finansiniai praėjusių metų rezultatai ne tokie įspūdingi. Ekspertai įvertino, kiek karo metu Lietuvoje uždirbo šis tinklas ir kokios jo perspektyvos.
Parduotuvėse – lietuviška produkcija
Delfi skaitytoja atkreipė dėmesį, kad rusiško kapitalo prekybos tinkle „Mere“, kuris visuomenėje kelia klausimų dėl savo reputacijos ir ryšių su Rusija, yra nemažai lietuviškos produkcijos. Tarp gamintojų, kurių prekių ji pastebėjo Vilniuje, Savanorių per., įsikūrusioje parduotuvėje ji išskyrė alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintoją „Volfas Engelman“ ir mėsos gamintoją „Krekenavos agrofirma“.
„Apsilankiau vienoje iš rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvių Vilniuje. Nieko nepirkau, atėjau smalsumo vedama, bet likau, švelniai tariant, nustebinta, kiek daug lietuviškos produkcijos čia galima rasti. Skalbimo priemonės, audinių minkštiklis, šaldyta produkcija, jūros gėrybės, ledai, alus ir kiti gėrimai, mėsos gaminiai ir t. t.
Visų etikečių tikrai neskaičiau, bet ant ryškiai geltonų iškabų galima iškart pastebėti kilmės šalį „Lietuva“. Prie kai kurių nurodyti ir gamintojai, pavyzdžiui, „Volfas Engelman“ ar „Krekenavos“. Ką jie sau galvoja? Kiek reikia turėti sąžinės, kad savo produkciją galėtų tiekti rusiškam prekybos tinklui, kurio pelnai keliauja tiesiai į Rusiją?“ – sako vilnietė Vilija.
Be jos paminėtų prekės ženklų, anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Mere“ parduotuvėse galima rasti ir įvairius prekės ženklus atstovaujančios „Daisena“ produkcijos, pavyzdžiui, kavos, taip pat „Rokiškio mėsinės“ gaminių.
Delfi kreipėsi į šiuos gamintojus, tačiau ne visi pakomentavo savo sprendimą produkciją tiekti į rusišką prekybos tinklą.
„Prekybos tinklas „Mere“ (UAB „Valientė“) yra 2019 m. Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo. Savo produkciją Lietuvos rinkoje tiekiame visiems klientams, kuriems nėra taikomi Lietuvos institucijų apribojimai. Į Rusijos rinką „Krekenavos“ produkcija nėra tiekiama nei tiesiogiai, nei per trečiąsias šalis“, – komentuoja „Krekenavos agrofirma“ rinkodaros vadovas Marius Jofė.
„Daisena“ atstovai patikino, kad prekybos tinkle „Mere“ produkcijos nebeparduoda.
„Noriu informuoti, kad UAB „Daisena“ jau šių metų vasario 22 d. informavo įmonę UAB „ Next Logistics“ apie sutarties nutraukimą ir, remiantis sutarties sąlygomis, ji laikoma nutraukta 2023 metų kovo 14 d. Iki šios datos mes įsipareigojome ir pasiėmėme iš pirkėjo neparduotas prekes“, – komentuoja įmonės rinkodaros vadovė Jurgita Milaknytė-Ragelė.
Kiek karo metu uždirbo pelno
2019 m. į Lietuvos rinką žengęs rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“ iš dalies rado savo nišą. Daugiausia parduotuvių – mažesniuose Lietuvos miestuose: Šalčininkuose, Telšiuose, Jonavoje, Tauragėje, Jurbarke, Kretingoje, Šilutėje, Mažeikiuose, Alytuje, tačiau jos veikia ir šalies didmiesčiuose ir didesniuose miestuose: trys Šiauliuose, po dvi Kaune ir Marijampolėje, po vieną Vilniuje ir Panevėžyje. Iš viso – 20 parduotuvių.
Vis dėlto, remiantis Registrų centrui pateiktais finansiniais duomenimis, įspūdingų rezultatų šiam tinklui pasiekti dar nepavyko.
2022 m. pardavimo pajamos per metus paaugo 19 proc. ir pasiekė 37,291 mln. eurų, kai 2021 m. buvo 31,666 mln. eurų. Pernai bendrovė „Valientė“ uždirbo 18,6 tūkst. eurų grynojo pelno, o 2021 m. patyrė daugiau nei 880 tūkst. eurų nuostolių.
Tokie rezultatai, palyginus su kitais penkiais didžiaisiais prekybos tinklais, atrodo menki. Palyginimui, pernai mažiausiai iš visų tinklų pajamų gavęs prekybos tinklas „Rimi“ pasiekė 425,9 mln. eurų apyvartą, tačiau dirbo nuostolingai – patyrė beveik tiek pat nuostolių, kaip ir „Mere“ užpernai.
Be to, bendras „Mere“ parduotuvių tinklo turtas sumažėjo nuo 8,458 mln. eurų iki 7,332 mln. eurų.
Įmonė „Valientė“ Lietuvoje iš viso valdo 20 „Mere“ parduotuvių. Remiantis šiais duomenimis, viena „Mere“ parduotuvė per metus pardavė prekių vidutiniškai už 1,9 mln. eurų. Palyginimui, „Rimi“ tinklo, kuris Lietuvoje turi 83 parduotuves, vienoje parduotuvėje parduota prekių vidutiniškai už 5 mln. eurų.
Bartkus: niekas apie šį tinklą nežino
Ekonomistas Algirdas Bartkus vertina, kad „Mere“ pelnas – itin menkas, tad didelio pavojaus kitiems tinklams nekelia.
„Jeigu jūs žmonėms pasakytumėte apie šį tinklą, tai daugelis apie jį net nebūtų girdėjęs. Tai – mažas prekybos tinklas. Užpernai jis dirbo nuostolingai, o pernai pavyko sukurti aritmetinį pelną, bet tokį mažą, kad net neverta jo minėti“, – sako ekonomistas.
Anot jo, prekybos tinklui koją pakišo pandemija ir reputacija. Pašnekovas pažymi, kad tai – mažas, lokalus ir niekam neįdomus tinklas.
„Galbūt startas nebuvo labai parankus, nes tinklo pradžia Lietuvoje buvo panašiai kaip ir pandemijos. Tai buvo gan prastas metas pranešti apie save, užkariauti vartotojų širdis. Jeigu save pristato kaip rusišką prekybos tinklą, karas, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje, neigiamai veikia visą rusišką verslą. Mums nesvarbios „Mere“ savininkų politinės pažiūros, jie gali būti prieš karą, bet, nepaisant to, tas šleifas vis tiek velkasi“, – komentuoja ekonomistas.
Nemato šviesios ateities
Pašnekovas priduria nematantis daug galimybių šiam tinklui plėstis ateityje.
„Turėjome „Lidl“ precedentą – jis gana ilgai ėjo į Lietuvos rinką ir atėjo 2014-2015 m. Dar 10 metų nesuėjo, bet jau įsiveržė į antrą vietą, o pagal santykinius efektyvumo rodiklius – pirmoje vietoje. Šis precedentas rodo, kad tai yra įmanoma. Tačiau „Lidl“ ir „Mere“ pajėgumai – kitokie: „Lidl“ vienija labai daug tiekėjų ir gamintojų Europoje, ypač centrinėje, o „Mere“ tuo negali pasigirti. Daugiausia ji gali dirbti su Lietuvos, Lenkijos, Rusijos gamintojais. Taigi neturi tokių galimybių ir pajėgumų kaip „Lidl“. Ir prieš „Mere“ veikia tai, kad tai – rusiškas prekybos tinklas. Jie patys žino, kad niekur nuo to nepabėgs.
Į tai atsižvelgiant, neturėtų būti didelės šio tinklo plėtros. Gali būti, kad užsitarnaus regionines nišas, užsitikrins nedidelį pelną, o gal vėliau ateityje pajudės į priekį. Tačiau visaip gali būti – galbūt ir išnyks iš mūsų rinkos. Užpernai dar buvo minuse, o dabar nei minuse, nei pliuse, sėdi „ant nulio“, – vertina A. Bartkus.
Rinkodaros ekspertas Linas Šimonis taip pat nemano, kad „Mere“ įsitvirtins Lietuvoje.
„Sunku Lietuvoje garsėti žemomis kainomis, nes matėme, kaip Baltarusijos tinklas Lietuvoje bandė kažką padaryti. Aš abejoju prekybininkų iš Rytų didele sėkme Lietuvoje. „Svetafor“ yra pakankamai didelis tinklas Rusijoje, tai galbūt padarys kitaip nei kiti, bet sunku prognozuoti, kad tai tapos dideliu tinklu ir turės didelę reikšmę Lietuvos prekyboje“, – kalba jis.
Pašnekovas mano, kad lenkiškas lietuvių pamėgtas prekybos tinklas „Biedronka“ Lietuvoje sulauktų didesnės sėkmės.
„Aš labiau tikėčiau sėkme, jei į Lietuvą ateitų „Biedronka“, kuri turi savo „atidirbtas“ sistemas vakarietiškoje konkurencijoje, Lietuvoje pirkėjams tapo tam tikru pigios parduotuvės sinonimu. Labiau tikėčiau, kad tokiam tinklui labiau pasisektų, nei atėjusio iš Rusijos, kurio verslo kultūra ir sąlygos, palyginus su Lietuva, pernelyg skirtingos“, – svarsto L. Šimonis.
Ar Lietuvoje uždirbti eurai keliauja į Rusiją?
Prekybos tinklo „Mere“ savininkai – didžiausią Rusijoje žemų kainų tinklą „Svetofor“ valdantys verslininkai, tad manoma, kad Lietuvoje uždirbtas pelnas gali keliauti būtent į Rusiją, o tai reikštų karo Ukrainoje rėmimą.
Vis dėlto rinkodaros ekspertas L. Šimonis nemano, kad „Mere“ pinigai patenka į Rusijos biudžetą.
„Greičiausiai tai, kas uždirbama Lietuvoje, neina į Rusija, o į ofšorines zonas, todėl, tikėtina, kad mokesčiai į Rusiją nepapuola, nes nė vienas rusas (užsienyje – red.) savo noru mokesčių į valstybės biudžetą tikrai nemoka. Jeigu dirbi pačioje Rusijoje, tada, be abejo, dalis mokesčių nueina į valstybės biudžetą, tada tai galima laikyti karo rėmimu.
Tačiau čia situacija kitokia – turtingėja savininkai, kurių pelnas išpumpuojamas į trečiąsias šalis. Tokia tikimybė 99,9 proc. Abejoju, ar bent centas papuola į Rusijos biudžetą iš to pelno, kuris uždirbamas Lietuvoje“, – komentuoja ekspertas.
Lietuvos gamintojų reputacijai nepakenks
Tačiau jis priduria, kad moralinis aspektas, jog tai – Rusijos stambus verslas ir jis veikia Lietuvoje, yra rimtas.
„Matome daug lietuviško ir pasaulinio verslo, kuris, beveik rusiškai pasakius, „deda skersą“ ant visų sankcijų ir moralinių dalykų ir kuris stengiasi, kad visa tai būtų.
Gali būti visko, gal gamintojas nežino, kad koks didmenininkas pardavė jo produkciją šiame tinkle, o kiti gamintojai gal galvoja, kad čia nieko tokio. Verslo ir iš tikrųjų visos visuomenės požiūris Lietuvoje ir visoje Europoje į tokius dalykus – labai ribotas. Prisiminkime „Grigeo“ skandalą, kai žmonės sakė, kad niekada gyvenime nebepirks jų tualetinio popieriaus, bet toliau sėkmingai perka. Žmogaus natūra yra atleisti ir pamiršti. Realybė, kuri yra mūsų gyvenime, ir moralumas labai dažnai nesueina“, – sako L. Šimonis.
Nepaisant moralės, šiame tinkle veikiantiems lietuviškiems prekių ženklams, anot jo, tai nepakenks: „Jeigu vienas būtų, ir trumpuoju laikotarpiu kas nors nutinka, tada galbūt, bet kai jų veikia ne vienas, ilgalaikė istorija rodo, kad tokie dalykai didelės žalos nepadaro. Matome, kad gyventojai net meru renka žmogų, kuris ilgai ir nuobodžiau daro verslą Rusijoje.“
„Mere“ parduotuvės veikia Rumunijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.
Ekspansiją į Europą „Svetofor“ pradėjo 2017–2019 metais. Per penkerių–šešerių metų laikotarpį tinklas planavo atidaryti po 50–100 naujų parduotuvių kiekvienoje šalyje, į kurią pavyktų įžengti. Iš tikro, remiantis „The Bell“ informacija, iki 2023 metų tiksline „Mere“ rinka tapusiose Europos šalyse veikia ne daugiau kaip po keliolika tinklo parduotuvių. Iš viso jų yra apie šimtą (tikslių skaičių bendrovė nepateikia). Du „The Bell“ šaltiniai iš Europoje veikiančių šio tinklo kompanijų apskaičiavo, kad bendros „Mere“ pajamos galėtų siekti apie 50 mln. eurų (apie 1 proc. Rusijos pajamų).
„Svetofor“ bendrasavininkai nėra įtraukti į kokius nors sankcijų sąrašus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
