Už statybų užbaigimą deklaruojančius dokumentus valstybei nuo rugpjūčio reikės susimokėti keturis kartus daugiau nei iki šiol. Verslo atstovai tokio kainos šuolio nedramatizuoja ir sako, kad skaudžiau jis pasijus nebent santykinai nedidelių ir pigesnių pastatų statytojams. Tačiau augant rinkliavoms, jie norėtų ir augančios valstybės paslaugų kokybės.
Vyriausybei pritarus Finansų ministerijos siūlymams, keičiasi 240 iš 2064 valstybės rinkliavų dydžiai. Ypač drastiškai brangsta statybos užbaigimo aktai, kuriuos išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Tiesioginis prašymo išduoti statybų užbaigimo aktą, iki šiol kainavęs 212 eurų, nuo šiol atsieis 896 eurus. Elektroninis prašymas, pateiktas per informacinę sistemą „Infostatyba“ brangsta nuo 185 iki 866 eurų.
Statybos užbaigimo aktas reikalingas, kai statomi ar rekonstruojami ypatingieji statiniai, pastatai modernizuojami, pertvarkoma daugiabučių namų inžinerinė sistema. Praktiškai tai reiškia, kad mokėti didesnę valstybės rinkliavą reikės mokėti visiems didesnių nei 80 kv. m ploto ir 8,5 m aukščio pastatų statytojams.
Be to, didėja ir daugiau su statybomis bei pastatų valdymu susijusių valstybės rinkliavų. Pavyzdžiui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos leidimo gaminti elektros energiją kaina auga nuo buvusių 65 iki 86 eurų, tiek pat brangsta ir elektros gamintojams išduodamas leidimas tiesti tiesioginę elektros liniją.
Skaudžiau – individualiems statybininkams
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius Delfi sako, kad didelių NT projektų vystytojai išaugusios statybų užbaigimo akto kainos iš esmės net nepajus.
„Aš manau, kad to akto brangimas labiau aktualus individualiems statybininkams, nes didelio plėtros projekto kontekste tos kainos pokytis nėra reikšmingas“, – teigia M. Statulevičius.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad statybų pridavimą valstybės institucijoms gali organizuoti ir privatūs sertifikuoti paslaugų teikėjai. Paprastai jie siūlo visą su statybomis ir jų dokumentacija susijusių paslaugų paketą, todėl, konkuruodami tarpusavyje, statybos baigimo akto gavimą gali suteikti net pigiau nei prašo valstybė, o kainos skirtumą kompensuoti iš kitų savo pajamų.
M. Statulevičius sako, kad statybos ir šiaip kainuoja daug, tad vieno dokumento „pabrangimas keliais šimtais eurų esmės nekeičia“.
„Laikas dažniausiai kainuoja daugiau. Turbūt svarbiau, kad procedūros būtų atliekamos greitai, o terminai išlaikomi“, – teigia NT plėtros asociacijos vadovas.
Kainos augimo nedramatizuoja
Lietuvos statybininkų asociacijos direktorius Dalius Gedvilas taip pat sako, kad paslaugas branginanti valstybė galėtų daugiau dėmesio skirti ir jų kokybei, kuri neretai šlubuoja. Pasak pašnekovo, situacija pagerėjo, dalį valstybės funkcijų perdavus privačiam sektoriui. Nuo praėjusių metų gegužės pripažinti statinius tinkamais naudoti gali ir sertifikuoti privatūs ekspertai, o valstybė tik patvirtina jų išvadas, išduodama statybų užbaigimo aktą.
„Problema buvo, kad būdavo sunku prisikviesti valstybės tarnautojus, susirinkti parašus, nes jie turėdavo labai daug darbo, visus statydavo į eilę ir turėdavai nemažai lūkuriuoti“, – aiškina D. Gedvilas.
Statybininkų asociacijos vadovas statybos užbaigimo akto brangimo taip pat nedramatizuoja. Jis sako, kad brangsta viskas, todėl normalu, jog ši tendencija neaplenkia ir valstybės paslaugų, be to, akcentuoja, kad nedidelių, iki 80 kv. m ploto, namų statytojų pokyčiai apskritai nepalies.
„Taip, didesnius individualius namus besistatantieji mokės daugiau, bet bendroje sumoje ta kaina nėra šokiruojanti. Kiekvienas namą besistatantis žmogus turi susitaikyti, kad kainuoja ne tik pati statyba, bet ir projektavimas, statinio pripažinimas tinkamu naudoti, dokumentacija ir taip toliau“, – aiškina D. Gedvilas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
