Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas.
Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos.
„Daug klausimų sukėlusios kompensacijos šiuo reglamentavimu būtų panaikintos, ir naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines, tiek iki šiol mokėtą atlygį, kai buvo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką“, – sakė projektą pristatęs konservatorius Audrius Petrošius.
Parlamentaras sakė, kad kol kas nėra aišku, kokie mokesčiai būtų pritaikyti tarybos nariams – tik gyventojų pajamų, ar visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, nes projekte įrašyta, kad tarybos nariams Darbo kodekso nuostatos, išskyrus dėl atostogų, darbuotojų saugos ir panašiai, negalioja.
Pasak Seimo nario, į šiuos klausimus vėliau padės atsakyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija.
Pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.
Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.
Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.
Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
Po pateikimo už pataisas balsavo 95 parlamentarai, balsavusių prieš jas nebuvo, septyni Seimo nariai susilaikė. Toliau projektus nagrinės Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Seimas dėl minimų pataisų po pateikimo balsuos vėliau ketvirtadienį. Jeigu joms bus pritarta, toliau projektus nagrinėtų Seimo komitetai.
„Projektas pakankamai gerai apgalvotas ir toli gražu nepanašėja į tuos skambius pranešimus, kad rengsime pirmalaikius rinkimus. Tikrai džiaugiuosi, kad Seimo pirmininkė turėjo racionalumo grūdą priimti sprendimus ir suvienyti Seimo narius“, – už projektą po pateikimo kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, o savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos, Seimo frakcijų seniūnai sutarė praėjusią savaitę.
Projektą įvertinę Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai iškėlė klausimą, ar penktadalis mero algos būtų proporcingas užmokestis, įvertinus tarybos nario darbo apimtį ir atsakomybes.
„Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, įvertintina, ar projekte numatytas savivaldybės tarybos nariams siūlomo nustatyti atlyginimo dydis būtų adekvatus (proporcingas), palyginti su mero darbo užmokesčio dydžiu, turint mintyje merui priskirtų funkcijų kiekį, iš to kylantį darbo krūvį ir merui tenkančią atsakomybę“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.
Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.
Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.
Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.
Daugiau šia tema
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.
Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji, taigi ir visa Vyriausybė, atsistatydins.
