Valstybinė miškų urėdija (VMU) ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – tai reiškia vidutinį ir didelį miško gaisrų pavojų.
„Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai šiaurės Lietuvoje, pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų. Mūsų ugniagesiams šiuo metu labai intensyvios dienos, gaisravietėse tenka budėti ir naktimis“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Tačiau urėdijos priešgaisrinės komandos profesionalios, visada pasiruošusios, prie antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos. Šiuo metu kyla tikrai daug miško gaisrų, mūsų ugniagesiai nuolatos dirba, kad suvaldytų esamą situaciją“, – teigė jis.
VMU regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 25 dienos, Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų 13,25 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 38 miško gaisrai 40,04 ha plote).
VMU Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 112 kartų. Dviejų gaisrų VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose priežastis – įtariamas padegimas.
Urėdijos specialistai primena, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560–1,2 tūkst. eurų baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
