Kauno miesto taryba kitą savaitę svarstys sprendimo projektą, siūlantį patvirtinti patvirtintos naujas vejų šienavimo kainas, kurias savivaldybė taikys, mokėdama už tokias paslaugas įmonei „Kauno gatvių apšvietimas“. Lyginamojoje kainų lentelėje minimas ir vienas iš pavojingiausių tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai invazinis augalas – iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis.
Viešus finansus ryjantis ir nepasiduodantis
Taigi, šių „barščių“ šienavimas tarybos projekte, kurį parengė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, įkainotas 484,23 Eur (ankstesnė paslaugos kaina – 400 Eur). Jei šienavimo sąlygos sudėtingos, – 641,3 Eur (530 Eur), o Sosnovskio barščio iškasimas (išrovimas su šaknimis) branginamas nuo 813,2 iki 983,97 Eur.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino kito savivaldybės skyriaus – Aplinkos apsaugos – vedėja Radeta Savickienė, tokie įkainiai taikomi, kai pasitaiko nedideli ploteliai šio augalo šienaujamose vejose, kurias jau ne vienerius metus prižiūri savivaldybės įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“. Tačiau kovą su Sosnovskio barščiu, naikindama jų didžiulius plotus, Kauno savivaldybė tęsia jau ne vieną dešimtmetį.
„Didžiausios Sosnovskio barščių augimvietės yra Šilainių ir Aleksoto seniūnijose (miesto pakraščiuose, arčiau miško ir šlaitų). Kai pradėta intensyviau juos naikinti (apie 2012-uosius), šis invazinis augalas užėmė apie 102 ha, 2022 m – 68,85 ha ploto.
2022 m. iš Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Sosnovskio barščių naikinimui skirta 79 951 Eur. Tuo tikslu skiriamos lėšos kasmet numatomos minėtoje programoje. Šiemet planuojame, kad lėšų suma bus panaši į praeitų metų, bet galutinė suma bus aiški spalio mėnesį. Lėšų panaudojimas priklausys nuo gamtinių sąlygų ir poreikio – kiek kartų reikės pjauti ar purkšti augimvietes“, – paaiškino R. Savickienė.
Lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų
Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), kaip teigiama Aplinkos apsaugos ministerijos interneto puslapyje, į Lietuvą buvo atvežtas apie 1950-uosius žemės ūkio tikslais. Tuomet manyta, kad šis sparčiai augantis, lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų ir daug biomasės užauginantis augalas ypač tiks ūkinės paskirties gyvūnų šėrimui. Bet vėliau paaiškėjo, jog šio augalo gyvuliai ne tik neėda, o jis dar ir nuodingas.
(…) Dėl gražios išvaizdos ir didelio žiedyno sodininkai patys transportuodavo šio augalo sėklas, siekdami pagausinti savo augalų įvairovę, bitininkai – tikėdami, kad stambūs augalo žiedynai bus puikus nektaro šaltinis bitėms. Susižavėję augalo išvaizda žmonės jį taip pat pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai. Per kelis dešimtmečius jis išplito beveik visoje Lietuvoje.
Palankiomis sąlygomis šios piktžolės gali išaugti iki 3- 5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu pasiekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m. Visos Sosnovskio barščio dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą. Taip pat – sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšta bei virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai minėta medžiaga aktyviau išsiskiria į orą. Suvešėję augalai nustelbia visą kitą augaliją, be to jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Nupjovus, augalas nesunyksta, – atželia iš likusių žemėje šaknų bei paskui subrandina sėklas.
Daugiau šia tema
Efektyvi priemonė – injekcija į augalo stiebą
…tačiau tai labai brangu, – iš karto žurnalistę perspėjo apie kovą su Sosnovskio barščiu paklaustas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Nerijus Jurkonis. Beje, prieš keliolika metų šių eilučių autorė kaip tik kalbino nuostabios augalų karalijos specialistus, kurie vietoje rodė, kaip bandoma įveikti tą nelemtą piktžolę – „…barštį”. Specialistai pasakojo, jog daug ką išbandė, – šienavimą, kirtimą iš pat šaknų, netgi ant nukirstų augalų klojo storą plastiko plėvelę, kad šie neatželtų. Bet po kurio laiko skyles juodame apdangale pradraskęs, „…barštis vėl žaliavo, visą harmoniją sode gadindamas, kitus augalus nustelbdamas.
„Eksperimentuojame, mėginame rasti, kokios priemonės Sosnovskio barščiui įveikti – geriausios. Išsiaiškinome, jog iš jų paveikiausia – kiekvieną barštį naikinti individualiai, suleidžiant injekciją į stiebą. Bet suprantama, jog didelėse augimvietėse toks naikinimas didelius pinigus kainuotų. Nebent privačioje valdoje tą galima pritaikyti, jei vienas ar keli Sosnovskio barščiai ten yra išdygę.
Savo teritoriją purškiame Aplinkos ministerijos ir ES patvirtinta chemine priemone. Ją naudojame apie 5 metus. Rezultatas – geras. Aišku, likę ir pas mus dar nesunaikintų šių augalų – tvirtovės įtvirtinimuose, įgriovose, ten, kur sunkiau prieiti“, – teigė dr. N. Jurkonis.
Praktika ir siekiai
Kadangi VDU Botanikos sodas Kaune turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio naikinimo įdirbį, tai todėl drauge su Aplinkos ministerija organizavo praktinį seminarą Sosnovskio barščio naikinimo tema. Jame įvairių Lietuvos savivaldybių atstovams buvo pristatyti Sosnovskio barščio naikinimo teisiniai aspektai. O svarbiausia, jie supažindinti su šio invazinio augalo integruotu biologiniu – cheminiu naikinimo metodu, naudojant herbicidų „Nuance 75 WG” ir „Accurate 200 WG” mišinį, sukurtą vykdant Europos Komisijos inicijuotą projektą „EMPHASIS“. Dalintasi Botanikos sodo patirtimi, naikinant Sosnovskio barščius, bei vyko praktiniai mokymai.
Pasak mokslininkų, VDU Botanikos sode, nuo 2017-ųjų pradėjus taikyti naująjį Sosnovskio barščių naikinimo metodą, pirmiausia visa žolinė ir sumedėjusi augmenija susmulkinama ir sumulčiuojama su paviršiniu žemės sluoksniu. Sudygus Sosnovskio barščiams, jie purškiami selektyvių herbicidų mišiniu. Sunkiai pasiekiamose vietose barščiai naikinami mechaninėmis priemonėmis (pakasant šaknis). Iš viso darbai atliekami arba planuojami atlikti 12 ha Botanikos sodo teritorijoje.
Pabrėžiama, kad šio augalo naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkiantys aplinkai, kitiems augalams bei gyvūnams. Naudojami tik tie preparatai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įvežti ir naudoti Lietuvos Respublikoje.
Kauno miesto viešosiose erdvėse naikinti Sosnovskio barštį miesto savivaldybė yra patikėjusi UAB 2MP, – su šia bendrove sudaryta sutartis dėl paslaugos pirkimo. Skyriaus vedėjos R. Savickienės patikinimu, naikinant invazinį augalą, taip pat naudojami ir cheminiai preparatai. Tačiau tik tose vietose, kur saugu. Vandens telkinių pakrantėse „…barščiai” šienaujami ar iškertami.
Jau minėto EMPHASIS projekto vykdytojų teigimu, Sosnovskio barštis yra išskirtinis ir įdomus augalas, „tik auga ne toje vietoje ir ne tuo laiku, todėl reikia šią rūšį gerai pažinti ir atrasti tinkamus kontrolės būdus”. Projekto tikslas – surasti naują ir efektyvų Sosnovskio barščio kontrolės metodą, kuris apjungtų biologinį, cheminį ir mechaninį metodus, o naikinimas truktų ne dešimtmečius, bet 2-3 metus.
