Atsako advokatė: kokią atsakomybę neša „influenceriai“ reklamuodami prekę? – Kas vyksta Kaune

Atsako advokatė: kokią atsakomybę neša „influenceriai“ reklamuodami prekę?

Instagram
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, pardavėjas privalo pristatyti pirkėjui prekes, kurios atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius prekės atitikties reikalavimus. Subjektyvieji atitikties reikalavimai yra tokie reikalavimai, kurie šalių yra tiesiogiai numatomi ir aiškiai apibrėžti pirkimo-pardavimo sutartyje. Tačiau siekiant užtikrinti atitiktį, turi būti išpildomi ne tik subjektyvieji prekės atitikties reikalavimai, bet ir šioje direktyvoje nustatyti objektyvieji reikalavimai: atitiktis paskirčiai, pavyzdžio ar modelio aprašymui ir t.t.

Pagal direktyvą, prekės turi būti tokio kiekio bei pasižymėti tokiomis savybėmis, kurių vartotojas pagrįstai gali tikėtis, atsižvelgdamas į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ir kitų asmenų, dalyvavusių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus reklamuojant prekes.

Nagrinėtinu atveju, influenceris yra priskiriamas „asmenims, dalyvavusiems ankstesnėse sandorių grandinės grandyse“. Taigi, influencerių vieši pareiškimai reklamuojant produktą privalo atitikti jo savybes, kurių pagrįstai tikimasi ir kuriomis paprastai pasižymi šios rūšies prekės, o jeigu įsigijus produktą, šis neatitinka nuomonės formuotojo viešų pareiškimų ir to pasekoje kilusių konkrečių pirkėjo lūkesčių, tai laikoma vartotojo teisių pažeidimu.

Dėl atsakomybės už tokio pobūdžio viešus reklaminius pareiškimus, pagal Direktyvą yra taikoma ne asmenims, dalyvavusiems ankstesnėse sandorių grandinės grandyse (ne asmenims paskleidusiems viešus pareiškimus), tačiau tiesiogiai pardavėjui. Direktyvos 5 straipsnyje yra įtvirtinama pareiga būtent pardavėjui pristatyti vartotojui prekes, kurios atitinka reklamuojant prekes padarytus viešus pareiškimus. Nors iš pirmo įspūdžio toks reguliavimas gali pasirodyti neteisingas, tokia praktika yra taikoma su tikslu apsaugoti vartotoją, siekiant užtikrinti pardavėjo sąžiningumą ir paprastesnį pažeistų vartotojo teisių atkūrimą.

Taigi, esant pagrįstam pagrindui manyti, kad nuomonės formuotojo melaginga produkto reklama galėjo pažeisti jūsų kaip vartotojo teises, rekomenduotina kreiptis tiesiogiai į pardavėją, su kuriuo buvo sudaryta prekės pirkimo-pardavimo sutartis.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Jeigu reklamos užsakovas kontroliavo tokio reklaminio pranešimo turinį už klaidingus pareiškimus atsakys užsakovas, o ne nuomonės formuotojas, paskleidęs reklamą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad influencerių vieši pareiškimai neįpareigoja pardavėjo (užsakovo) už juos atsakyti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: a) pardavėjas nežinojo ir pagrįstai negalėjo žinoti apie aptariamą viešą pareiškimą; b) iki sutarties sudarymo momento viešas pareiškimas buvo ištaisytas tokiu pat ar panašiu būdu, kaip buvo pateiktas; c) viešas pareiškimas negalėjo daryti įtakos sprendimui įsigyti prekes.

Vis dėlto, influenceriai turėtų vengti peržengti reklamos paslaugų sutarties su užsakovu ribas, nes nors už klaidingus viešus pareiškimus pirkėjas dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tiesiogiai į pardavėją, tai neatima galimybės pardavėjui už žalą sukėlusius influencerių pareiškimus kreiptis teisminės gynybos. Jeigu pardavėjas yra atsakingas vartotojui už neatitiktį, atsiradusią dėl asmens veiksmų ar neveikimo ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, pardavėjas turi teisę imtis teisių gynimo priemones prieš asmenį ar asmenis, kuriems šioje sandorių grandinėje tenka atsakomybė.

Lietuvoje nuomonės formuotojams už klaidingus reklaminius pareiškimus taikoma administracinė atsakomybė. Kaip ir Direktyvoje, LR Reklamos įstatymas numato, kad influenceris atsako už klaidingą reklamą, jeigu: a) jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama klaidinanti reklama; b) įstatymo reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą; c) reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

Įdomu tai, kad klaidinga kosmetikos gaminių reklama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 gali būti laikoma influenceriams naudojant tokio pobūdžio teiginius: mažina / lygina raukšles; neleidžia susidaryti raukšlėms; apsaugo nuo senėjimo; atjaunina; atkuria jaunystę; didina krūtinę; apsaugo nuo celiulito; mažina kūno apimtis; padeda nuo knarkimo; veikia kaip botulino toksinas; atkuria odos ląsteles ir pan.

Influenceriams už melagingas reklamas yra taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o piniginės baudos gali siekti ir nemažas pinigines sumas. Susidūrus su galimai klaidinančia reklama, reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikiant prašymą su aiškiu reikalavimu bei pridedant prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Be to, asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant draudžiamą reklamą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) reklamos naudojimo nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną, du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA