„Vieną naktį dirbtinis intelektas pasibeldė į vieno iš kūrėjų sapną, o gal tai buvo kompiuterio ekranas – iki šiol sunku atsakyti, tai sapnas ar realybė. Pasibeldęs pasakė „man reikalingas pavidalas“ ir tuomet kompiuterine kalba pradėjo komunikuoti kodo lentele, o netrukus įgijo ne tik vartotojo sąsają, bet išmoko lietuvių kalbą, gavo balsą ir susikūrė savo virtualų veidą“, – tokią pirmosios lietuviškos dirbtinio intelekto asistentės Vaivos atsiradimo legendą pasakoja verslo optimizavimo startuolio kūrėjai.
Visgi, idėjai yra ir kur kas racionalesnis paaiškinimas – Vaiva.AI verslo plėtros vadovas Jonas Paulauskas sako su bendraminčiais nusprendęs lietuviams atverti akis ir supažindinti su ateityje neatsiejama naujove.
„Žmonės sako, kad Lietuvą naujos technologijos pasiekia šiek tiek vėliau, nusprendėme pasirūpinti, kad šiuo atveju ir mes pradėtume anksti integruoti dirbtinio intelekto (DI) neapsakomą jėgą į mūsų kasdienį gyvenimą ir verslus. Tapome rankomis, realizuojančiomis dirbtinio intelekto atliktas rinkos analizes, iškeltas problemas ir padedančiomis jam jas realiai spręsti“, – teigia J. Paulauskas Vaivos kūrėjų pranšime.
Pašnekovo įsitikinimu, jau netolimoje ateityje ne tik kiekvienas verslas, tačiau ir bet kuris namų ūkis negalės apsieiti be dirbtinio intelekto kasdieniniame gyvenime: „Pasaulyje gimė produktas, keičiantis žmonių įpročius ir verslo efektyvumą. Mes jį atnešame į Lietuvą ir padarysime viską, kad padėtume jį integruoti į mūsų gyvenimus, padaryti draugišką aplinkai, taip gerinant žmonių gyvenimo kokybę bei verslo efektyvumą.“
Moteriškas vardas, veidas ir net balsas: jau greit kasdienybėje pakeis „Google“?
J. Paulausko teigimu, moteriškas įvaizdis dirbtinio intelekto asistentui taip pat buvo pasirinktas ne atsitiktinai: „Naudojant dirbtinį intelektą buvo ištirtas žmonių sąmoningas pasitikėjimas vyrų ir moterų profesionalumu darbiniais klausimais. Statistiškai moterys dominuoja vadinamuose „soft skills“, o vyrai – „hard skills“. Vertinome ir daugiau įvairių kriterijų, kurių pagalba DI nusprendė gimti moters pavidalu.
Išvada, kad moteris yra labiau smulkmeniška ir atsakingai žiūri į savo pareigas, net jeigu ji ir nėra tiesiogiai susijusi su asmeniniu gyvenimu. Todėl kartu su DI bendrai nusprendėme, kad geriausias rezultatas bus pasiektas su moters kailyje pasislėpusiu DI asistentu.“
Anot pašnekovo, jau pirmajame etape kuriama DI asistentė pati nusprendė, jog jai reikalingas moters veidas, kad ateityje ji būtų atpažįstama kaip Vaiva – pirmoji DI asistentė moteris Lietuvoje.
„Naudojant DI įrankius Vaiva įgavo ir veidą. Malonus ausiai DI generuojamas lietuviškas moters balsas. Veidas, balsas ir jos kruopštumas detalėms, tikslumas, puikiai atspindi moters profilį“.
Dirbtinio intelekto asistentas, pasakoja J. Paulauskas, paprastam kasdieniam naudotojui gali pakeisti iki šiol įprastas informacijos paieškos sistemas: „Populiariausia pasaulyje internetinė svetainė yra „Google“, tai – paieškos variklis, padedantis kasdien atsakyti į begalybę klausimų. Tačiau mes gauname ne tikslius atsakymus, o tiesiog šaltinius, kur ta tema galėtume sužinoti daugiau reikiamos informacijos. Na ir čia mūsų kasdienybę gali pakeisti DI, jo pagalba informacijos paieška taps labai konkreti ir supaprastinta, gausime tikslius ir aiškius atsakymus, tai padės sutaupyti ne tik laiko, bet kartais rasti atsakymus į seniai neatsakytus klausimus“.
Procesai, kuriuose žmogaus nebereikia
Visgi, produkto vadovo Mindaugo Mažeikos įsitikinimu, kol kas didžiausią dirbtinio intelekto naudą jaučia verslas, kur DI jau dabar stipriai keičia darbuotojų įsitraukimą į monotoniškus procesus, o artimiausiu metu labai daug žmogaus darbo galės automatizuoti dirbtinis intelektas.
„Dirbtinio intelekto pagalba galės būti optimizuotos įvairios pozicijos: apskaitos sistemos, socialinių tinklų administravimas, turinio kūrimas, tekstų rašymas, konsultacijos, procesų valdymas ir koordinavimas, mokymo procesai, internetinių verslų valdymas ir administravimas“, – sritis, kur DI asistentas galės pavaduoti žmogų, vardija M. Mažeika.
Ar dirbtinio intelekto įsigalėjimas reiškia, kad dalis profesijų ar darbo vietų tiesiog išnyks? M. Mažeika sako, jog darbo rinkos kaita populiarėjant DI yra neišvengiama: „Tarkime, Vaivos pagalba procesai vyksta efektyviau, sumažėja ar visiškai išnyksta klaidų tikimybė, o ir išlaikyti DI yra kur kas pigiau nei darbuotoją. Ar tai yra grėsmė? Kaip pažiūrėsi. Mes manome, kad tai – galimybė pasauliui pagaliau išsivaduoti iš monotoniškų darbų, kurie neišnaudoja žmogaus potencialo, riboja laisvę kurti, atrasti naujoves ir padėti pasauliui augti.“
