Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo nuo 2025 metų liepos didinti dviračių takų infrastruktūros finansavimą – Seime jis registravo atitinkamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas.
Parlamentaras siūlo dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų priemonių infrastruktūrai kasmet numatyti ne mažiau kaip 5 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.
Dabar tam gali būti naudojama ne mažiau kaip 10 proc. savivaldybių kelių priežiūrai skirtų lėšų. A. Kupčinskas siūlo šias lėšas didinti iki 15 procentų.
Kelių direkcija BNS nurodė, kad įvertinus praėjusių ir šių metų KPPP lėšas, visų 60 savivaldybių dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų priemonių infrastruktūros plėtrai tektų apie 8,2 mln. eurų per metus.
„2022-2023-aisiais savivaldybėms KPPP lėšų paskirstyta vienodai – (…) po 163,12 mln. eurų. Nuo šios sumos 5 proc. sudarytų 8,156 mln. eurų“, – teigiama direkcijos atsakyme.
A. Kupčinsko teigimu, papildomo finansavimo poreikis paaiškėjo susitikus su Lietuvos dviratininkų bendrijos nariais.
„Jie sako, kad labai skirtingas požiūris yra kiekvienos savivaldybės (…) – vienos labai plėtoja dviračių takus, o kitos ta žalinimo ir judumo prasme nieko nedaro“, – BNS teigė parlamentaras.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis BNS sakė, kad daugiausia dviračių takų yra Neringoje ir Vilniuje: „Visos kitos savivaldybės smarkiai atsilieka. Liūdna situacija“.
Dabar numatyta, kad 67 proc. KPPP lėšų tenka valstybiniams keliams, o 33 proc. – savivaldos. Šiemet šalies keliams skirta 543,2 mln. eurų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
Praėjusių metų gruodį buvo pristatytas nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros iki 2035-ųjų žemėlapis. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių driekiasi 2 tūkst. km takų, dar 1 tūkst. km takų įrengta šalia vietinės reikšmės kelių.
Iki 2035-ųjų numatoma abiejų kategorijų rodiklius pagerinti dar po 1 tūkst. km. Tam numatoma virš 300 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos ir KPPP.
Prioritetai sudėlioti taip, kad kiekviena savivaldybė turėtų bent po vieną naują pėsčiųjų ir dviračių taką. Savivaldybių išskirtų prioritetinių takų bendras ilgis – 304 km. Pirmieji 150-200 km Lietuvoje turėtų nusidriekti jau per 2023-2024 metais.
Pagal Kelių direkcijos planus šiemet būtų įrengta 60 km, o 2024-aisiais – 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
