Priešgaisrinės tarnybos Lietuvoje turi labai didelį gyventojų pasitikėjimą. Šiuo metu Lietuvoje sukurta dviejų tipų priešgaisrinės apsaugos sistema: statutinė ir savivaldybių kontroliuojama. Nors LR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas formuoja priešgaisrinės ir civilinės apsaugos standartus Lietuvoje, t. y. numato priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų gelbėjimo kryptis ir vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, tačiau nei piršto negali pajudinti, jeigu priešgaisrinės apsaugos klausimai paliečia savivaldybėms priklausančių ugniagesių darbą ir veiklą, skelbiama Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga” atsiųstame pranešime.
Vyriausybė savo nutarimu yra numačiusi, kad visi ugniagesiai į gaisravietes privalo vykti po du, tačiau Prienų ugniagesiai keletą metų verčiami į gaisrą vykti po vieną. Ugniagesys, pagal vietinių valdininkų užgaidas, privalo tapti virtuozu, o gaisro gesinimo procesas – parodija: vairuojant sunkiasvorį automobilį, ugniagesys turi skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą mobiliuoju telefonu, nuolat klausti kelio praeivių ir prašalaičių (nes Prienų priešgaisrinėje tarnyboje navigacinės sistemos vis dar egzotika). Galiausiai ugniagesys atvykęs į gaisravietę, vis dar negali pradėti gesinti gaisro, kol pakartotinai telefonu nepraneša BPC operatoriams. Ir tik tada galų gale gavęs leidimą ugniagesys gali nusiimti kopėčias, išjungti objekte elektrą ir pradėti gesinti gaisrą.
Prienuose kaip pasakoj apie poną, kuris norėjo dieną prailginti. Prienų valdininkai, pradedant nuo mero ir baigiant Prienų ugniagesių vadu, ilgina sprendimo priėmimą ir vyriausybės nutarimo vykdymą, o ugniagesiai vykdydami savo pareigas priversti važinėti po Prienų rajoną (kaip turistai) ir žiūrėti kur dūmai rūksta. Taip ugniagesiams važinėjant ir diena prailgėja.
